Vilnius gavo aiškią žinią: Lietuva nebus palikta likimo valiai Rusijos grėsmės akivaizdoje. Lankydamasis Lietuvoje JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas pabrėžė, kad mūsų šalyje dislokuotina amerikiečių ginkluotė bus grynai gynybinio pobūdžio.

Aistros dėl miškų urėdijų pertvarkos neblėsta. Seimui svarstant miškų urėdijų pertvarkos planą, dėl kurio kyla nesutarimų valdančiojoje koalicijoje, Vyriausybė ketina prašyti Konstitucinio Teismo įvertinti, ar Konstitucijai neprieštarauja dabar galiojančio įstatymo nuostata, įteisinanti 42 miškų urėdijas. Pasak kreipimosi rengėjų, Miškų įstatyme numatytas konkretus urėdijų skaičius apriboja Vyriausybei suteiktus įgaliojimus tvarkyti krašto reikalus, vykdyti jos programą, spręsti valstybės įmonių klausimus.

Tai, ką šiandien laikome sėkmės istorija ar karjeros aukštumomis, tarpukario Lietuvos inteligentui įspūdžio galėjo ir nepadaryti. Dviejų laikmečių Lietuvos iškelia asmenybės konfliktą: įsipareigojimo valstybei ir noro spręsti globalias šiuolaikinio pasaulio problemas.

Laidoje aptariame pagrindinius šios savaitės įvykius – Seime dar kartą svarstytus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus ir tebesitęsiančią diskusiją apie aukštųjų mokyklų pertvarką. Tai komentuoja Seimo narys prof. Eugenijus Jovaiša. Bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko pirmąjį tyrimą, kas gali geriausiai pretenduoti į 2019 m. Prezidento rinkimus. Pokalbis su bendrovės vadovu Ignu Zoku. Daugiau laidų, [...]

Premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė pateikė aukštųjų mokyklų reformos projektą. Numatyta, kad Kauno universitetas sujungtų Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetus. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, atsisakiusi studijų sistemos. VDU atkūrimo pradininkė – Kauno akademinė bendruomenė. Atkūrimo iniciatyvinė grupė sukvietė visų Kauno aukštųjų mokyklų bei mokslinių tyrimo įstaigų darbuotojų susirinkimą, kuris įvyko 1988 m. kovo 30 d. suburiant 120 dalyvių. Susirinkimas išrinko VDU Atkūrimo tarybą. Į ją vėliau buvo įtraukti Kauno aukštųjų mokyklų rektoriai, kurių dauguma, kaip paaiškėjo, savarankiško VDU atkūrimui nepritarė.

Nanomedžiagos – labai mažos medžiagos dalelės, kurių matmenys matuojami nanometrais, milijardinėmis metro dalimis. Šių mažyčių medžiagų dalelės pasižymi naujomis neįprastomis savybėmis, o jų poveikis žmogui ir aplinkai mažai ištirtas, nors mokslininkai tikisi, kad išsamesni tyrimai leis pasirūpinti žmonių bei mus supančios gamtos saugumu, o sukurtos naujos nanomedžiagos padės diagnozuoti ir gydyti mirtinas ligas.

Iš kur kyla baimė ir nepasitikėjimas kitokiais? Kodėl Lietuva verčiau linkusi rizikuoti tapti muziejumi be gyvybės, nei leisti įmaišyti į savo aplinką įvairovės? Šiuos ir kitus klausimus užduodame Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojui dr. Karoliui Žibui.

Šių metų vasaros sezoną mūsų šalies kurortų šeima pasitinka pagausėjusi. Prie Birštono, Druskininkų, Neringos, Palangos ir mažųjų – kurortinių teritorijų statusą turinčių Anykščių, Ignalinos su Palūšės ir Strigailiškio kaimais, Trakų bei Zarasų prisijungė Kauno rajone esantys Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio. Būtent nuo jų ir pradedame pasakojimų apie mažuosius šalies kurortus ciklą.

Trečius metus iš eilės sudaromas pasaulinis universitetų reitingas „U-Multirank“ daugelio Lietuvos universitetų šiemet jei ne boikotuojamas, tai bent ignoruojamas.

Jeigu Jerevano gatvėje užkalbinsite vietinį gyventoją ir paklausite, ką jis žino apie Lietuvą, nustebsite sužinoję, kad žino gana daug. Armėnas tikrai nesupainios Lietuvos su kaimyninėmis Baltijos šalimis, o dažnas su nostalgija prisimins laikus, kai svečiuotasi Lietuvoje: tarsi į Vakarus skrista į nebrangią turistinę ar populiarią povestuvinę kelionę tada dar kasdieniu reisu Jerevanas–Vilnius, prekiauta gvazdikais ar Jerevano „Nairi“ gamykloje pagamintais spalvotais bateliais, anuomet turėjusiais didelę paklausą, ar lankyti sovietinėje armijoje Lietuvoje tarnaujantys tautiečiai.

Jei jūs šiemet baigtumėte mokyklą, ar rinktumėtės universitetą, kuris pats nenori keistis, tik nori daugiau valstybės piliečių pinigų? O valstybės lėšų, tikėtina, jam teks mažiau nei lig šiol, nes jas žadama skirti tik už kokybiškai parengtus rinkai reikalingus specialistus. Tokių daugiau rengia reformai pritariantys universitetai.

Ne pirmąkart siūloma reformuoti aukštųjų mokyklų sistemą, ne pirmąkart atsakant į tai mojuojama universitetų autonomijos vėliava, gąsdinama dar didesne jaunų protų emigracija ar net aukštojo mokslo žlugdymu. Prieš šešerius metus paskelbus ekspertų darbo grupės išvadas, siūlančias sumažinti universitetų skaičių, kaip ir dabar po tam pačiam tikslui suburtos darbo grupės išvadų, kilo aukštųjų mokyklų pasipriešinimas. Tuometis premjeras Andrius Kubilius, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius labai greitai pakėlė rankas. Ar istorija nepasikartos ir dabar?