Didžiosios Britanijos vyriausybės įsivaizdavimu, aukštieji šalies parlamento Lordų Rūmai kovo pradžioje turėjo be pataisų patvirtinti įstatymo projektą, pagal kurį šalies premjerė Theresa May būtų galėjusi jau kovo viduryje „aktyvuoti“ „Brexit“ procesą. Taip neatsitiko: parlamentarai balsavo už pataisą, dėl kurios „Brexit“ pradžia bus atidėta.

Paskelbęs, kad kainos kyla, Statistikos departamentas nieko nenustebino – tai jaučiame kiekvienas. Labiau ar mažiau – priklauso nuo piniginės storėjimo. Arba nestorėjimo. Kai ji storėja, sako ekspertai, ir kainos stiebiasi – lyg kas tyčia stengtųsi, kad per daug nepraturtėtume. Dar sako, kad taip ir turi būti, nes prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje artėja prie Europos vidurkio, o infliacija yra gerai…

Šiauriečiai ateis su trenksmu. O kas gali trenkti? Rusai. Niekas neturi tiek pajėgų regione ir nėra tiek gerai pasiruošęs susidoroti su aplinkos atšiaurumu. Visos kitos valstybės atsilieka ir, kalbant apie JAV, net neatrodo bandančios pasivyti: Amerika yra Arkties valstybė be Arkties strategijos vis kaistančiame regione.

Lietuva kitoms valstybėms davė ne vieną iškilų politinį lyderį, tad netiesiogiai prisidėjo ir prie jų pažangos. Tiesa, kai kurie jų nuo lietuviškų šaknų nutolę jau per kelias kartas, nemažai tarp iš Lietuvos kilusių žymių politikų – ne etniniai lietuviai, o litvakai ar jų palikuoniai.

Vyriausybė paskelbė ilgai lauktą savo programos įgyvendinimo priemonių plano projektą. Nepaisant pastangų sukonkretinti rinkimų programose pridalintus pažadus, jį analizuojant klausimų kyla daug. Pirmiausia – kiek kainuos viską įgyvendinti? Kas už tai mokės? Ar tikrai Vyriausybei viską reikia daryti pačiai?

Mūsų nedidelė valstybė per beveik šimtą savo gyvavimo metų pasauliui davė impulsų civilizaciniams pokyčiams ir išugdė asmenybių – tų pokyčių kuo įvairiausiose srityse architektų. Kovo 11-osios išvakarėse rašinių ciklą „Lietuvai – 100: kaip mes keičiame pasaulį“ pradedame nuo Lietuvos ir lietuvių indėlio į politinius pokyčius, toli peržengusius mūsų valstybės ribas.
„Lietuva – labiau civilizacijos vartotoja nei kūrėja“, – savo dėstytojo išeivijos veikėjo, sociologo Vytauto Kavolio žodžius prisimena Istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius.

Prioritetų prioritetu tituluojamo švietimo reformos projektų šią savaitę prasidedančioje Seimo pavasario sesijoje – nė vieno, o ilgumo rekordus viršijančiame Vyriausybės priemonių plane švietimo, kaip ir kitų sričių, punktų daug, tačiau sunku suprasti, kas konkrečiai ketinama nuveikti. Tad to ir teiraujamės švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės

3 klausimai Seimo vicepirmininkei Rimai Baškienei apie kovo 10-ąją prasidedančią Seimo pavasario sesiją

Lietuvos Respublikos Konstitucija iškart nukreipia į amžių glūdumą. Apie lietuvių tautą sakoma: „…šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę; išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius…“ Į neatmenamus laikus nusidriekusi istorija – nepaisant tęstinumo – vis tiek dalijama į amžius, dešimtmečius, metus. Padalos yra būtinos.

Komentarai Redakcijos laiškas: Lietuvos skaičiuotė . . . . . . . . . . . . . . . . .4 Ekonomisto komentaras: Vyriausybės planai – ar yra pagrindo optimizmui? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . [...]

Šeštadienį Vilniuje vykusiame neeiliniame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos suvažiavime ne tik patvirtintas naujasis partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, bet ir nuspręsta, kaip partijos pirmininkas bus renkamas ateityje.

Kovo 1-ąją viešumoje pasirodė Europos Komisijos (EK) Baltosios knygos juodraštis su penkiais scenarijais, kaip Europos Sąjunga galėtų toliau vystytis iki 2025 m. Kalbama apie 27 narių Sąjungą – be Jungtinės Karalystės (JK).