JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai purto Ameriką ir pasaulį. Jau spėjęs sukelti nerimo savo užsienio sąjungininkams, visų pirma Europai, D.Trumpas sulaukė JAV verslo gigantų pasipriešinimo ir įsivėlė į teisinį konstitucinį konfliktą.

Kas atsiliepia „kitame laido gale“ tuomet, kai mums reikia pagalbos? Su kokiomis situacijomis susiduria patys pagalbą telefonu teikiantys žmonės?
Nors „Jaunimo linija“ ir BPC – skirtingos tarnybos ir kreipiamasi į jas skirtingais atvejais, jų tikslas panašus – padėti ištikus bėdai. O šiose linijose dirbantys žmonės susiduria su daug panašių situacijų.

Lietuvos aukštąjį mokslą krečia drugys. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas mažėja ir artimiausiu metu dar mažės. Aukštųjų mokyklų, pretenzingai pasivadinusių universitetais, skaičius yra neadekvatus, daugumos stojančiųjų į universitetą parengimo lygis, jų nusiteikimas kūrybiškai studijuoti ir toliau profesionaliai dirbti – žemas, absolventų parengimo kokybė dažnai netenkina studijų programose numatytų reikalavimų ir neatitinka konkurencingo verslo lūkesčių. Valstybės skiriamas finansavimas yra žemiau universitetų oraus akademinio gyvenimo ribos.

Šioje apžvalginėje laidoje: Vasario 16-oji – akto originalo paieškos bergždžios. Komentuoja istorikas Arūnas Gumuliauskas. Ar ir toliau būsime abejingi smurtui prieš vaikus? Pokalbis su psichologu, buvusiu „Jaunimo linijos“ vadovu Pauliumi Skruibiu. Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose.   

Oficialioji statistika teigia, kad per metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo kone 8 proc., o analitikai tikina, kad jau uždirbame daugiau negu prieš krizę ir šiemet uždirbsime dar daugiau. Bet žmonių akyse džiaugsmo kažkodėl nedaug: nors darbdaviai pripažįsta, kad atlyginimus ir šiemet teks kelti, kaip traukė, taip ir tebetraukia jie į svečias šalis laimės ir didesnės algos ieškoti, o likusieji aidu kartoja, kad gal kam nors ir moka daugiau, bet jiems – tai jau tikrai ne. Kažkaip nesueina galai… O jei nesueina, tai kodėl?

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesoriaus, habilituoto socialinių mokslų daktaro, tikrojo Lietuvos mokslų akademijos nario Zenono Norkaus monografija „Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai“ – tai interdisciplininis tyrimas, sociologijos, istorijos, ekonomikos, demografijos, statistikos ir politologijos pjūviais ne tik lyginantis du – tarpukario ir pokomunistinį – Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečius, bet ir su lengvu humoru nubrėžiantis galimus ateities scenarijus. „Veido“ skaitytojams pateikiame knygos citatas, o visą ją galima skaityti atvirame internete: http://auksozuvys.lt/knyga/zenonas-norkus-%e2%80%9edu-nepriklausomybes-dvidesimtmeciai/

Vilniaus kongresų rūmuose šią savaitę karaliauja Charles‘io Gounod opera „Faustas“. Pirmąkart garsiojo alchemiko vaidmenį parengęs tenoras Edgaras Montvidas jį vadina svarbiu savo karjeros etapu.

Praėjusiais metais Italiją Lietuvoje matėme ir girdėjome trijų reikšmingų bei įsimintinų įvykių / procesų fone. Vos ne kas savaitę skaitydavome apie guminėmis valtimis Viduržemio jūrą perplaukti bandančius ir Italijos pareigūnų gelbėjamus pabėgėlius iš Afrikos ir Vidurinių Rytų. Žiniasklaidoje sulaukdavome trumpų, miglotų žinučių apie gruodį vykusį referendumą dėl Konstitucijos pataisų. Galiausiai, ir kartu skaudžiausiai, stebėjome reportažus iš žemės drebėjimo nusiaubtų Centrinės Italijos miestelių, kuriuose, negailėdami savęs, ugniagesiai ieškojo išgyvenusiųjų gamtos stichijas. Natūrali, nesuvaidinta Italijos piliečių reakcija į kiekvieną iš šių nutikimų mums suteikia vertingų pamokų apie vietos gyventojų požiūrį į save, aplinkinius, apie jų stiprybes ir nuogąstavimus.

3 klausimai apie galimą korupciją Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkei Rasai Kazėnienei

Finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas pasaulio ir Lietuvos ekonomikai prognozuoja saulėtą ir šiltą rudenį. Su sąlyga, kad vasarą per daug neatsipalaiduosime ir elgsimės taip, kaip artėjant rudeniui elgiasi gamta, – kruopščiai kaupsime atsargas.

Norint žinoti apie ateitį, reikia žinoti apie praeitį ir dabartį. Tad kuo esame panašūs ir kuo skiriamės nuo prieš 99 metus įsteigtos mūsų valstybės piliečių kartos ir ką tos paralelės prognozuoja ateities kartai?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku vasario 12 d. perrinktas 35 metų Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Prieš rinkimus būta kivirčo partijos viduje dėl G.Landsbergio siūlymo trumpinti partijos pavadinimą – išbraukti nuorodą į Lietuvos krikščionis demokratus ir palikti vien žodžius „Tėvynės sąjunga“. Kai kurie Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos, TS-LKD struktūrinio padalinio, nariai čia įžvelgė provokaciją, siekiant skatinti partijos skilimą. Po perrinkimo G.Landsbergis pareiškė, kad dėl pavadinimo nuspręs partijos suvažiavimas.