Prognozės: po 2020 m. ES dėka Kaunas sparčiai vystysis, tačiau Šiaurės Lietuvą gali ištikti dar didesnis nuosmukis. Bet reikia rengtis ir scenarijui su visai kuklia europine parama.

Žurnalistas, vertėjas, kino kūrėjas Jonas Ohmanas dabar dažniausiai sutinkamas vilkintis kariško pavyzdžio drabužiais. Subūręs organizaciją „Mėlyna/geltona“ (angl. „Blue/Yellow“), kuri telkia paramą Ukrainai, J.Ohmanas matomas karščiausiuose Ukrainos ir Rusijos fronto taškuose. Su „Veidu“ jis dalijasi įžvalgomis apie mūsų regiono ir visos Europos būklę.

Besidomintieji Lietuvos nacionaliniu saugumu prisimena, kad Belgija buvo pirmoji NATO valstybė, 2004 m. pavasarį atsiutusi savo lėktuvus bei karinį kontingentą į Lietuvą Baltijos valstybių oro policijos misijai vykdyti. Lietuvai tapus NATO nare, Šiauliuose iš karto nusileidę belgiški naikintuvai tapo pirmosiomis kregždėmis, pranešusiomis, kad mūsų narystė Aljanse iš svajonės tampa realybe. Tai buvo kolektyvinis Aljanso veiksmas, tačiau kažkas turėjo būti pirmas tarp sąjungininkų, kažkas turėjo priimti vidinį politinį sprendimą vykti į iki tol nežinomą misiją. Ir ta šalimi tapo Belgija.

3 klausimai apie žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo supaprastinimą Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininko pavaduotojui Kęstučiui Mozeriui

Sausio 31 dieną „Veidas“ devintą kartą apdovanojo geriausią metų merą. Juo už 2016-ųjų darbus savo rajono gyventojams, šiuolaikiškas idėjas ir savivaldybės pažangą išrinktas Akmenės rajono vadovas Vitalijus Mitrofanovas.

Didžiosios Britanijos ministrei pirmininkei Theresai May gavus parlamento įgaliojimą aktyvuoti Lisabonos sutarties 50 straipsnį, kuriame numatoma pasitraukimo iš Bendrijos galimybė, šalies vyriausybė parlamentarams pateikė oficialų planą, kaip tai bus padaryta. Jis išdėstytas vyriausybės paskelbtoje vadinamojoje baltojoje knygoje (angl. „white paper“), kurioje atskirai kalbama apie šalies įstatymus, tolesnius Britanijai priklausančių salų santykius su ES, kitose Bendrijai priklausančiose šalyje gyvenančių britų ateitį. Tiesa, apie lietuviams svarbiausias permainas darbo rinkoje beveik neužsimenama, o planas jų atžvilgiu veikiau primena abstrakčias gaires.

Bandant suprasti, kas yra „alternatyvūs faktai“, kilo noras padaryti pertrauką. Nuėjau į kiną. Filmas „Zero III“ – lietuviškas, nešvankus, pritvinkęs plūstančių pajamų, kurios, spėju, bus gausios.

Komentarai Redakcijos laiškas socialinis modelis „Zero III“ . . . . . . . . . . .4 Diplomato skiltis: Belgija – patikrinta partnerė . . . . . . . . . . . .9 Ekonomisto komentaras: misija – išgelbėti regionus . . . . . . 27 Ekspresas Kaip vyks Didžiosios Britanijos pasitraukimas [...]

Į šešias 2016 m. mokslo premijas pretendavo 24 darbai. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premija skirta Daliai Emilijai Dilytei-Staškevičienei už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai (2001–2015)“ ir Dariui Staliūnui už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje (2002–2015)“.

Vasario premjerų epigrafas: Faustas, kaip ir Junas Gabrielis Borkmanas, pernelyg vėlai suvokia, ko neteko sąmoningai išsižadėję savo tikrosios meilės. O mefistofelių netrūksta jokiais laikais.
Nors teatrų repertuarai retai kreipia dėmesį į tai, kokios nedarbo dienos mirga pažymėtos kalendoriuje, šįmet turėsime Vasario 16-ajai skirtą premjerą. Gytis Padegimas Kauno miesto kameriniame teatre pagal savo sudėliotą pjesę rengia spektaklį „Alksniškės“, kuriame pasakojama trečiojo Lietuvos prezidento Kazio Griniaus gyvenimo istorija.

Žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiui priklausantį nekilnojamąjį turtą Ispanijoje ir ten veikiančią jo įmonę „Corporation Mobiliaria del Baltico“ pats Ramū-nas Karbauskis pavadino „visiškai neteisinga“.

Dvidešimt penkerius metus gyvuojančioje nepriklausomoje Lietuvoje nesiliauja diskusijos apie lietuvišką tapatybę. Sausio 24-ąją Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje apie tai vėl kalbėjo prof. dr. Alfredas Bumblauskas ir Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis dr. Tomas Balkelis. Diskusiją moderavo Ginas Dabašinskas, bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas. „Veidas“ pateikia šios diskusijos ištraukas.