Jungtinių Valstijų kareiviams ir tankams išsilaipinant Europoje, taigi siunčiant signalą Rusijai, kad Amerika gins rytinį NATO pakraštį, kitoje vandenyno pusėje žvalgybos šulai bandė įtikinti išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, jog Rusija kišosi į rinkimus – vadinasi, ir prie jo, D.Trumpo, pergalės prisidėjo.

Komentarai Redakcijos laiškas: kaip D.Trumpas ardys Kinijos, Irano, Rusijos sąjungą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 I.Vaišvilaitė: Vatikanas – tarptautinės politikos centras . . . . . [...]

Mikroprognozių medicinoje girdėti bene kasdien, tačiau aktualios jos daugiausia tik sergančiajam ir jo artimiesiems. Iš tiesų, tai gana stabili sritis – numatyti, kad žmonės 2017-aisiais vis dar sirgs, didelio įžvalgumo nereikia. Deja, apie 18 tūkst. žmonių gresia išgirsti ir labai nemalonią vėžio diagnozę.

Pirmadienį Egiptą sukrėtė teroristinis išpuolis – sprogmenų prikimšta šiukšliavežė rėžėsi į Arišo miesto Sinajaus pusiasalyje esantį saugumo postą. Žuvusiųjų kūnai traukiami iš po griuvėsių, policija praneša apie galimus įkaitus. Įtariama, kad išpuolį surengė vadinamosios „Islamo valstybės“ kovotojai, pastaruoju metu panašius išpuolius vykdantys vieną po kito įvairiose pasaulio vietose.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad šiuo metu Vilniaus centre įsikūrusios ministerijos turėtų būti perkeltos į naują vietą. Dalis jų, pasak premjero, galėtų savo vietą atrasti ir kituose šalies miestuose, pavyzdžiui, Kaune. Toks sprendimas esą padėtų taupyti valstybės biudžeto lėšas, šiuo metu skiriamas ministerijų išlaikymui.

Devyni – tiek žiemos sporto šakų atstovų dalyvavo 2014 m. Sočyje vykusiose žiemos žaidynėse. Ir tai buvo gausiausia mūsų žiemos olimpiečių delegacija per visą ligšiolinę istoriją. Tąkart prie mums, galima sakyti, tradicinių žiemos sporto šakų – biatlono, dailiojo čiuožimo, slidinėjimo ir kalnų slidinėjimo – pirmąkart prisidėjo greitasis čiuožimas. Debiutas buvo sėkmingas – čiuožėja trumpuoju taku Agnė Sereikaitė užėmė aukščiausią iš lietuvių 16 vietą.

Dramaturgas tris režisierius vadina savais: Rimas Tuminas, Oskaras Koršunovas ir Mindaugas Karbauskis pagal jo tekstus pastatė po du spektaklius. Bet jau 2017-ųjų vasarį M.Karbauskis, Maskvoje ruošiantis „Išvarymo“ premjerą, šiose lenktynėse žada išsiveržti į priekį. Būtent Maskvos V.Majakovskio teatrą dramaturgas dabar laiko sau artimiausiu.

JAV Hadsono institute šiuo metu dirbantis politikos apžvalgininkas, analitikas Marius Laurinavičius į Lietuvą planuoja grįžti 2017 m. vasarą. Paklaustas, ar iki to laiko pasaulis jau bus spėjęs pasikeisti, atsako, kad drastiški pokyčiai dar nebus spėję pasimatyti, tačiau požymių, jog viskas keisis, esama jau dabar.

Apie europines vertybes (taip pat ir materialiąsias), iššūkius naujai Lietuvos Vyriausybei ir visai ES, kuri nebegali apsimesti, kad jai nereikia keistis, ir kitos naujojo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus įžvalgos – „Veido“ interviu.

Pirminio būsto rinka Naujuosius sutiks vėl pakiliai – Vilniuje trečius metus iš eilės fiksuojamas vidutiniškai 20 proc. pardavimo augimas. Tiesa, didžioji dalis sandorių sudaroma Lietuvos sostinėje, kur naujų butų parduodama 11 kartų daugiau nei Kaune ir 15 kartų daugiau nei Klaipėdoje, tačiau ir pastariesiems miestams 2016-ieji atnešė iki tol nebūdingą tiek plėtotojų, tiek pirkėjų aktyvumą.

Ne tik onkologinę ligą išgydantys, bet ir vėžio atsinaujinimui kelią užkertantys Klaipėdos onkologai šiandien gali nepalyginti daugiau nei prieš gerą dešimtmetį. Atlikę genetinius tyrimus jie jau turi galimybę numatyti, kuris iš sergančiojo šeimos narių pasižymi onkologinių ligų rizika. Galbūt tai daugiausia ir lemia, kad Vakarų Lietuvoje mirštamumo nuo onkologinių ligų rodikliai vieni mažiausių šalyje.

Naujoji valdžia darbą pradėjo nuo didžiausios pastarojo dešimtmečio reformos – Darbo kodekso – sustabdymo. Reforma formaliai neatšaukta, tačiau pusmečiui atidėta. Kas per tą pusmetį pasikeis? Neaišku. Jei Darbo kodeksas būtų taisomas pasitelkiant profesionalus, tai rezultatas būtų panašus į tą, kurį siūlė mokslininkai. Jei pataisoms diriguotų profsąjungos, išeitų dar prastesnis nei dabartinis pasenęs variantas. Taigi Darbo kodekso ateitis ir kryptis – visiškai politinis klausimas.