Gruodžio pradžioje Baltijos šalių premjerai Rygoje pasirašė regioninės dujų rinkos sukūrimo deklaraciją. Ji padeda pagrindą nacionalinių dujų rinkų sujungimui ir apibrėžia dujų sektoriaus reformos veiksmus, būtinus tam, kad vieninga rinka Baltijos šalyse galėtų sėkmingai veikti.

Vyriausiajam Vilniaus architektui Mindaugui Pakalniui Vilnius – daugiaveidis miestas, ir kiekvienam jo veidui jis linki vis kitokių pokyčių.

2017-aisiais pamatysime, kaip apie švietimo ir mokslo politiką susikalba Seimas ir Vyriausybė, juk būtent jų vizijų darna arba skirtumai lems švietimo pokyčius. Tuo įsitikinęs dr. Ainius Lašas, nuo 2017 m. sausio 1 d. pradedantis dirbti Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Žemės ūkio politikos ir užsienio prekybos skyriaus vadovės Jolantos Droždz įžvalgos turi tvirtą pagrindą – ką tik baigtą tyrimą apie Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto galimybes

Su Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dekanu Andriumi Jurelioniu kalbamės apie senų pastatų būklę, visuomenės požiūrį į naujoviškus pastatus ir apie tai, kaip ateityje statysime naujus pastatus.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas prognozuoja, kad 2017-aisiais Lietuvą pasirinks dar daugiau užsienio investuotojų, o kelių bendrovių pavadinimų mums ir vėl pavydės kaimynai. Tačiau augti reikia ne tik artimiausius kelerius metus, o bent dešimtmetį, ir tam būtini pokyčiai švietimo srityje, kad žmonės būtų rengiami ne praeities ekonomikai.

Abejonės dėl Europos Sąjungos svarbos prieš kelerius metus buvo tik kai kurių akademikų teoriniai pašnekėjimai. Pastaruoju metu ES ir liberalios demokratijos principai tapo madingu skeptikų taikiniu. Euroskeptikas dažnai žaidžia žmonių emocijomis, baksnodamas į pasirinktas problemas ir spekuliuodamas prognozėmis apie Europos Sąjungos griūtį. Šįkart pabūkime emocingi kaip euroskeptikai ir pasvarstykime, kodėl Europos Sąjunga yra toks mums svarbus projektas. Atlikime mintinį eksperimentą, kas atsitiktų, jeigu išsipildytų euroskeptiko svajonė ir rytoj atsibustume be Europos Sąjungos.

Naujaisiais metais bus daug kas nauja. Nauja valdančioji dauguma Lietuvoje žada permainų griūtį bemaž visose srityse. Pasaulis irgi su nerimu laukia, ar ir toliau populistai užiminės valdžios korpostus ir ką tai reikš visuomenei.

Apie tai, ko tikėtis iš 2017-ųjų Lietuvoje ir pasaulyje, – Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu „Veidui“.

Prognozės – būtinos kalėdinės dovanėlės. Kiekviena save gerbianti žiniasklaidos priemonė artėjant Naujiesiems metams ką nors pasako apie ateitį. Vienos prognozės išsisklaido kaip miražai – tarsi Kalėdų seneliai ir snieguolės, kurie sausio pradžioje išnyksta nežinia kur. Kitos pasimiršta, bet po kurio laiko sprogsta, kada baigia tiksėti jose įtaisytas laikrodis.

Komentarai Redakcijos laiškas: nuojautų kalba ne visuomet išreikšta skaičiais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 A.Plepytė:  jeigu rytoj neliktų Europos Sąjungos . . . . . . . . . .9 Ž.Šilėnas: tamsūs debesys giedrame danguje . . . [...]

Šią savaitę „Veidas“ kaip ir dauguma kitų savaitraščių nėra leidžiamas, o pirmas 2017 m. „Veido“ numeris „Prognozės“ pasirodys jau gruodžio 30 d.

Nuo šių metų spalio 1 dienos pradėjo veikti nauja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS). Didelių kalbų sukėlė viena iš šios sistemos paslaugų – i.VAZ, arba elektroninių važtaraščių posistemis. Davusi tris mėnesius laiko, per kurį netaikys nuobaudų, VMI skelbia, kad nuo 2017 m. sausio tokia deklaravimo sistema bus griežtinama. Šis nutarimas programos iniciatorius ir verslininkus padalijo į dvi stovyklas.