Mažytėje Lietuvos rinkoje negalėjo gimti verslo gigantų, pretenduojančių į didžiausių ir pelningiausių pasaulio bendrovių titulus, todėl laimėjo tie, kurie pasirinko kitą kelią – siekti geriausiųjų titulo nišinėse aukštųjų technologijų srityse. Pirmuosius du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos verslą garsino biotechnologijų ir lazerių įmonės, o pastarąjį dešimtmetį į garsiausių lietuviškų įmonių sąrašus veržiasi interneto startuoliai.

Nors sveikata ir vadinama išmintingųjų honoraru, atsakomybę už ją Lietuvoje jaučia vos trečdalis gyventojų – būtent tik tiek kasmet užsuka profilaktiškai pasitikrinti. Kiti ginasi neturintys laiko ir, tikėtina, uždelsia ne vieną ligą.

Per pastaruosius kelerius metus visame pasaulyje ėmė populiarėti nealkoholinis alus ir vynas, o gamintojai puolė lenktyniauti, kas pasiūlys naujų įdomių produktų, kurių skonis beveik kaip alkoholio, bet jo ten nėra.

„Prie kepsninės reikia daugiau improvizacijos nei prie Bethoveno simfonijos“, – įsitikinęs vadinamojo griliavimo kultūrą Lietuvoje septynioliktus metus puoselėjantis „Griliai.lt“ vadovas Mindaugas Kalvaitis. Pirmuoju atveju esą pakanka natų, o prie grilio tenka prisiimti atsakomybę už kepsnio marinatą, tinkamą temperatūrą, tolygų kepimą, galiausiai – skonį ir kvapą.

Lig šiol lietuviai per visą katalikybės istoriją turėjo vieną šventąjį – Kazimierą ir vieną palaimintąjį – Jurgį Matulaitį. Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju iškilmės Vilniuje vyks birželio 25-ąją. Tokia ceremonija Lietuvoje – pirmą kartą.

Atrodo, dar visai neseniai kai kuriuose populiariuose dienraščiuose ir žurnaluose rubrika „Ar žinote, kad…“ būdavo viena skaitomiausių. Bent ankstyvoje jaunystėje tokias publikacijas, paprastai esančias leidinio pabaigoje, perskaitydavau visada ir nuo pradžių. Taigi, kodėl pačiam neparašius kažko panašaus, juolab apie šalį, kuri yra visai šalia ir daugeliui puikiai pažįstama. Ar tikrai?

Kai parduotuvės „Husky“ vadovės Daivos Vaidogienės klientai teiraujasi, kaip tinkamai pasiruošti iškylai ar vakarėliui po atviru dangumi, nesibaiminant orų akibrokštų, pirmiausia ji primena posakį, kad nėra prasto oro – yra bloga apranga.

Vilniuje dar nėra metro ir greitųjų tramvajų, užtat yra Tramvajų gatvė. Jei kas nors sumanytų pakeisti gatvės pavadinimą, kaipmat atsirastų aktyvistų, kurie protestuotų dėl pasikėsinimo į miesto istorijos tarpsnį, kada būta tramvajų ir juos traukiančių arklių.

3 klausimai apie naujas tarptinklinio ryšio kainas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui Feliksui Dobrovolskiui

Komentarai Redakcijos laiškas: istorijos skrodimas P.Kubiliūno gatvėje . . .4 Diplomato skiltis: trumpas Baltarusijos pažinimo kursas . . . .9 Ekonomisto komentaras: paauglių finansinio raštingumo krizė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . [...]

Kad sukurtume tinkamą aplinką, būtina glaudžiai susieti žmones ne tik su juos supančia aplinka, bet ir vienus su kitais. Apgalvotas ir argumentuotas urbanistinis dizainas turi tapti praturtinančia mūsų tapatybės dalimi“, – „TEDxVilnius“ konferencijoje sakė architektė, urbanistė ir socialinės srities mokslininkė Enriqueta Llabres-Valls, plėtojanti sąryšių urbanistikos idėjas. Šį reiškinį ji paaiškina paprastai: geras urbanistinis projektas privalo atsispirti nuo dviejų pagrindinių dalykų – įrodymais paremtų duomenų ir vertybių.

Birželio 16 d., penktadienį, Seimo narys Artūras Skardžius laikinai sustabdė savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje. O partija kitą dieną inicijavo Seimo Etikos komisijos posėdį, kuriame svarstyti A.Skardžiaus reikalai.