BFL

Lietuvos katalikų bažnyčia Vilniuje ir Kaune valdo mažiausiai 200 mln. Lt vertės nekilnojamąjį turtą prestižinėse miestų vietose ir patenka į brangiausio nekilnojamojo turto savininkų 200-uką.

Tai, kad po Lietuvos katalikų bažnyčios sparnu priglausti geidžiamiausi pastatai prestižiškiausiose miestų vietose, buvo vieša paslaptis. Tačiau “Veido” užsakymu Registrų centro sudarytas dviejų šimtų brangiausio nekilnojamojo turto Lietuvoje savininkų sąrašas šį spėjimą patvirtina faktais – tradicinės religinės bendruomenės atsiduria net keturiose sąrašo vietose.
Iš religinių bendruomenių brangiausią nekilnojamąjį turtą valdo Vilniaus arkivyskupija, sąraše užimanti 35 vietą. Jos žinioje – beveik 111 mln. Lt vertės turtas. Vilniaus arkivyskupijai priklauso 109 statiniai, tarp jų ir bažnyčios, įkainojami 77 mln. Lt, bei 40 gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, kurių vertė 33 mln. Lt. Bendras šių statinių ir patalpų plotas siekia 81 tūkst. kv. m – o tai prilygsta Kauno “Akropoliui”. Beje, Vilniaus arkivyskupija turi daugiau nekilnojamojo turto negu statybos ir nekilnojamojo turto bendrovė “Hanner” (99,2 mln. Lt ), Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (106,7 mln. Lt) ar “Teo LT” (69,5 mln. Lt).
“Dauguma nekilnojamojo turto registre įregistruotų bažnyčių yra religinės paskirties, todėl jų vertė nustatoma atkuriamosios vertės metodu – vertinant, kiek šiandien kainuotų tokį pastatą pastatyti. Ir tik nedidelės dalies bažnyčių, kurios yra kultūros paskirties, vertė nustatoma masiniu vertinimu, palyginamosios vertės metodu, kai lyginami tam tikru laikotarpiu apibrėžtoje teritorijoje įvykę sandoriai dėl panašaus turto”, – komentuoja Registrų centro atstovas Aidas Petrošius. Kaip žinome, atkuriamosios vertės metodu gaunama viena mažiausių verčių, todėl bažnyčios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti įvertintos per menkai.
Beje, Katalikų bažnyčiai priklausantis turto aruodas dar pilnės, nes Seimas birželį pritarė Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui grąžinti arkivyskupijai 4 tūkst. kv. m ploto Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios ir buvusio vienuolyno patalpas šalia Vyriausybės rūmų. Šiuo metu grąžintose patalpose veikia Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos senųjų leidinių saugykla, tačiau jai teks ieškotis kitos vietos.

Nuo mokesčių atleisti

Vilniaus arkivyskupijai priskaičiuoti milijonai nestebina nekilnojamojo turto ekspertų, nes Bažnyčia valdo nekilnojamąjį turtą pačioje Senamiesčio širdyje – Pilies, Didžiojoje, Aušros Vartų ir kitose gatvėse. Dalis šio turto aktyviai naudojama komercinei veiklai. “Bažnyčios nekilnojamasis turtas dažniausiai yra Senamiestyje – pagrindinėse gatvėse, patraukliose vietose. Dalis turto nuomojama, ten įsikūrę biurai, kavinės, restoranai”, – tvirtina nekilnojamojo turto agentūros “Ober-Haus” direktoriaus pavaduotojas Nerijus Juodelis.
Senamiestyje daug dirbančios nekilnojamojo turto agentūros “Centro kubas” direktorius Zigfridas Račkovskis paaiškino, kad Vilniaus arkivyskupijos nekilnojamąjį turtą Vilniuje valdanti Ekonomo tarnyba savarankiškai rūpinasi turtu ir tarpininkų nesamdo, nebent pasikonsultuoja kainų, sutarčių, klientų klausimais.
Beje, tradicinės religinės bendruomenės Lietuvoje naudojasi absoliučiomis mokesčių lengvatomis, nors ir užsiima komercine veikla. Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė paaiškino, kad visas tradicinių religinių bendruomenių nekilnojamasis turtas yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Vadinasi, mokestis nemokamas ir už tuos pastatus, kurie nuomojami kavinėms ar parduotuvėms. Be to, neapmokestinamos ir religinių bendruomenių gautos pajamos iš nuomos ar kitos komercinės veiklos, jei jos skiriamos religiniams tikslams – bažnyčių išlaikymui, remontui, sielovados veiklai.
“Tačiau jei religinė bendruomenė gautas pajamas investuos į kitą turtą, pradės kito pastato, kurį naudos komercinei veiklai, rekonstrukciją ar įsigis akcijų, tada laikysime, kad vykdoma ūkinė komercinė veikla, ir pelno mokestį teks mokėti”, – tvirtina A.Gaudutytė.
VMI duomenimis, tiek Stačiatikių, tiek Katalikų bažnyčia pelno mokestį moka. 2009 m. Katalikų bažnyčia sumokėjo .. Lt, o Stačiatikių bažnyčia – .. mln. Lt.

Rekonstruota tik 30 proc. turto

Katalikų bažnyčios atstovai “Veidui” patvirtino gaunantys pajamų iš komercinės veiklos, tačiau visos jos skiriamos bažnyčių išlaikymui bei sielovados veiklai – ir jų ne visuomet pakanka.
“Viskas, ką uždirbame, nueina į Bažnyčią. Mūsų biudžetas visada minusinis, niekada neturime pelno. Pajamos iš nuomos skiriamos pastatų avarinei būklei likviduoti, planavimui, kur investuoti, kad atsipirktų darbai ir gautume nuomos pajamas. Viską planuoja kurija, mes tik vykdome. Kai išnuomojame patalpas, būna visokių nuomonių – visiems atrodo, kad Bažnyčia turi gyventi iš kažko, bet ne iš tokių pajamų. Bet jei pažiūrėsite, kiek bažnyčiose aukų surenkama, pamatysite, kad tai kapeikos. O juk kiek kainuoja bažnyčių išlaikymas – šviesa, elektra, šildymas, valymas ir t.t.”, – dėstė laikinai Vilniaus arkivyskupijos ekonomo pareigas einantis Rimantas Dalgėda. Tiesa, kiek gaunama pajamų iš nuomos, jis neatskleidė.
Žinoma, komerciniams tikslams Bažnyčia naudoja ne visą savo turtą – dalyje pastatų įsikūrusios sielovados organizacijos, kiti stovi tušti ir apleisti, nes jiems sutvarkyti reikia daug investicijų. Tokie pastatai vaiduokliai sostinės centre stūkso jau daugybę metų. R.Dalgėdos tvirtinimu, Bažnyčiai priklausančio nekilnojamojo turto padėtis tragiška, nes rekonstruota tik apie 30 proc. bažnyčių bei kito nekilnojamojo turto. “Mes atgauname pastatus, kurie nebuvo remontuojami daugiau kaip 50 metų”, – primena R.Dalgėda.
Tiesa, yra keletas pavyzdžių, kai Katalikų bažnyčiai priklausantys sugriuvę pastatai buvo prikelti naujam gyvenimui susitarus su partneriais. Dvi sėkmės istorijos susijusios su Kotrynos bažnyčia ir ISM universiteto pastatu. “Mes tikrai buvome nepajėgūs sutvarkyti Kotrynos bažnyčios ir ji kol kas mums nebuvo tokia reikalinga, todėl susitarėme su miesto savivaldybe dėl jos sutvarkymo ir sudarėme panaudos sutartį dvidešimčiai metų. Kitas pavyzdys – ISM universitetas. Sudarėme sutartį, kad per kelerius metus restauruosime pastatą, o tada čia įsikurs universitetas. Sutvarkymo darbams ėmėme paskolą, nes žinojome, kad per nuomą galime grąžinti paskolą ir padengti išlaidas”, – vardija R.Dalgėda.
Vilniaus arkivyskupijos ekonomas atskleidė, kad šiuo metu kurijai nerimą kelia trys skauduliai – trys apleisti stambūs objektai: Misionierių bažnyčia, buvusi Subačiaus ligoninė, Rasų kalėjimas ir Dominikonų vienuolynas prie Šventosios Dvasios bažnyčios. Bažnyčiai priklauso ir keli apleisti pastatai Šv. Ignoto gatvėje.

Iš nuomos – pusė milijono

Brangaus nekilnojamojo turto turi ir Lietuvos jėzuitų provincija, atsidurianti 84-oje brangiausio nekilnojamojo turto savininkų sąrašo vietoje ir valdanti 52,8 mln. Lt vertą turtą. Jai priklauso 27 ha žemės, įkainotos 3,7 mln. Lt, 58 statiniai, verti 46,7 mln. Lt, ir gyvenamosios bei negyvenamosios patalpos, vertos 2,4 mln. Lt.
Trečioje vietoje pagal brangiausią nekilnojamąjį turtą – Kauno arkivyskupijos kurija, esanti 138 sąrašo vietoje ir valdanti 35,6 mln. Lt vertės turtą. Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas informavo, kad komercinėmis sąlygomis nuomojama tik nedidelė dalis arkivyskupijai priklausančių patalpų – 15 proc. Kitos patalpos skirtos sielovados reikmėms – jose įsikūrę maldos namai, įvairūs jaunimo, šeimos centrai, “Caritas” ir kitos organizacijos. “Patalpas nuomojame stomatologijos kabinetams, optikoms, psichologo kabinetui, įvairioms parduotuvėms. Be abejo, atsižvelgiame į tai, kokią veiklą vykdys nuomininkas, – jei ji kirstųsi su Bažnyčios moralinėmis nuostatomis, tokiam klientui neišnuomotume”, – tvirtina D.Chmieliauskas.
Jis informavo, kad pernai iš nuomos gauta apie 500 tūkst. Lt pajamų. “Tačiau pelno jokio, nes tos pajamos skiriamos kitų 85 proc. patalpų eksploatacinėms išlaidoms ir sielovados veiklai finansuoti. Vien darbuotojų, dirbančių įvairiuose sielovados baruose, atlyginimams per metus reikia panašios sumos, o kur dar visos komunalinės paslaugos, mokesčiai, renovacijos”, – pabrėžia D.Chmieliauskas.
Iš kitų religinių bendruomenių turtingiausias Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynas, kurio valdomo nekilnojamojo turto vertė siekia 30,4 mln. Lt. Ši religinė bendruomenė taip pat užsiima komercinių patalpų nuoma.

Suskaičiuoti viso turto neįmanoma

Kaip matyti iš Registrų centro pateikiamų duomenų, vien Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų bei jėzuitų valdomas turtas vertinamas apie 200 mln. Lt. Tai, kad Bažnyčia išlindo stambiausių nekilnojamojo turto savininkų sąraše – iškalbingas faktas. Tačiau su jos turtais susiję skaičiai toli gražu ne galutiniai. Suskaičiuoti viso Bažnyčios valdomo turto Lietuvoje neįstengia net Registrų centras, nes turtas išbarstytas per daugybę rankų – skirtingas arkivyskupijas, parapijas, vienuolynus.
Vis dėlto kyla klausimas: ar Katalikų bažnyčia, gaudama finansavimą iš Vyriausybės ir atleista nuo mokesčių, neturėtų deklaruoti savo turto, pajamų bei išlaidų viešai ir skaidriai? Juk tuomet ir visuomenės nepasitenkinimo dėl Bažnyčios valdomo turto kiltų kur kas mažiau.