Dauguma Europos valstybių iš šios krizės vaduojasi didindamos savo skolas. Be to, ir kiekvienos ties žlugimo riba atsidūrusios valstybės gelbėjimas visai Europos Sąjungai, kaip bendrijai, reiškia vis didesnę skolos kuprą.

Štai Graikijos gelbėjimas ES tapo milžiniška našta. Dabar tenka gelbėti Airiją. Bet ir tai dar ne pabaiga. Tikėtina, kad paramos gali prireikti ir Ispanijai ar Portugalijai.

Niujorko universiteto ekonomistas Nourielis Roubini įsitikinęs, kad bandyti finansiškai paremti vieną ar kitą šalį – tai kastis sau duobę. Jo vertinimu, tarkime, sprendimas remti Airijos bankų sektorių per tarptautines paskolas tik dar labiau padidins įsiskolinimų naštą Europoje ir prives prie “košmariško scenarijaus”.

“Juk pačios Airijos ligšiolinė skola buvo milžiniška ir Tarptautinio valiutos fondo, Europos Sąjungos ar kieno nors kito pagalba tik dar labiau atidės skolos grąžinimo terminą ir galiausiai padidins bendrą skolą. Taigi niekas iš mėnulio ar marso nesuteiks finansinės paramos TVF ar euro zonai, kai bus socializuota Airijos skola”, – aiškina ekonomistas, pabrėždamas, kad ši skola taps papildoma našta kiekvienam europiečiui.

O juk ir taip šiandien jau trylika Europos Sąjungos šalių yra prasiskolinusios “virš visų ribų”: jų skola viršija (kartais net daugiau nei dvigubai) leistiną 60 proc. BVP ribą. Taigi pusė ES valstybių šiurkščiai pažeidžia pačių pasirašytą Stabilumo ir augimo paktą. Naujausiomis Europos Komisijos prognozėmis, 2011 m. vien euro zonoje vidutinė skola pasieks 88,5 proc. visos euro zonos BVP, o ES ji sieks 83,8 proc. BVP.

Didžiausias BVP ir skolos santykis šiuo metu fiksuojamas, žinoma, Graikijoje, kurios skola viršija jau 132 proc. BVP. Nedaug atsilieka ir Italija, Belgija ar Vengrija, kurių skolos – didesnės nei jų metinis BVP.

Didėja su pagreičiu

Atkreiptinas dėmesys, kad daugelio prasiskolinusių šalių skolos didėja su didžiuliu pagreičiu. Pavyzdžiui, minėtos Airijos skola 2008 m. pradžioje siekė vos 28 proc. BVP, o dabar priartėjo prie 80 proc., t.y. apytikriai per dvejus metus išaugo kone tris kartus.

Graikijos skola prieš porą metų siekė 106 proc. BVP (ir jau tada buvo neįsivaizduojamai didelė), o dabar, kaip minėta, viršija net 132 proc.

Net palyginti mažą skolą turinti Lietuva per krizę finansinių įsipareigojimų naštą užsiaugino daugiau nei du kartus: 2008 m. pradžioje Lietuvos skola siekė 14,5 proc., o dabar jau viršija 35 proc. BVP.

Ir net vieną mažiausių skolų Europoje turintis Liuksemburgas turi kuo “pasigirti”: ne taip seniai šios nykštukinės valstybės skola tesiekė 4 proc., o dabar sparčiai artėja prie 20 proc. BVP.

Taip yra todėl, kad valstybės toliau skolinasi, ir už vis didesnes palūkanas. Tarkime, Pasaulio banko ekspertų vertinimu, ilgalaikės vyriausybių skolų problemos gali dar labiau padidinti skolinimosi išlaidas, o tai pakenks investicijoms ir ūkio plėtrai besivystančiose šalyse.

Kai kurių analitikų manymu, tai, į kokią padėtį dėl skolų yra patekusi Europos Sąjunga, veikia ir viso pasaulio rinkas. “Tarkime, Europos Sąjungos skolos verčia nerimauti investuotojus visame pasaulyje, įskaitant JAV. Tai uždaras ratas”, – komentuoja žinomas Harvardo universiteto profesorius Niallas Fergusonas.

Jis prognozuoja, kad Europos skolų krizė pirmiausia išplis į Japoniją, o paskui ir į JAV. “Valstybinių skolų padidėjimas prives prie infliacijos arba bankroto”, – aiškina profesorius.

Apskritai skolų našta tampa panaši į įsisukančią karuselę, kuri sustos tik visiškai sugedus mechanizmui. “Taigi reikia ne toliau skolintis ar pinigais gelbėti bankus, o tam tikroje vietoje viską pertvarkyti, – įsitikinęs N.Roubini.

Jo nuomone, tam reikia, kad bankų kreditoriai patirtų smūgį, nes priešingu atveju visa ši skola paskirstoma vyriausybėms. “Tuomet yra sulaužomas vyriausybių stuburas ir jos tampa nemokios”, – skolų didėjimo mechanizmą aiškina N.Roubini.