Kelionės kemperiais pamažu populiarėja ir Lietuvoje – vis dažniau tokia transporto priemone į kelią leidžiasi šeimos su vaikais. „Tai labai patogu – namai visada kartu“, – sako tokį keliavimo būdą pamėgę turistai.

Išbandę bene visus įmanomus kelionių būdus, keliautojai Jurgita ir Tomas Dalgedžiai su devynerių ir ketverių metų sūnumis neretai į kelią išrieda nuosavu kemperiu. „Šeimoms su vaikais, kurios trokšta keliauti, tai yra viena geriausių transporto priemonių“, – teigia keliautoja ir priduria, kad berniukai namelyje ant ratų jaučiasi labai patogiai: čia daugiau erdvės, todėl niekada, net ir važiuojant kalnų serpantinais, jų nepykina. Be to, visi namų patogumai – ranka pasiekiami.
„Keliaudamas kemperiu turi visus namus: lovą, viryklę, dušą, tualetą. Kelionėje tai suteikia didesnę laisvę – nereikia iš anksto planuoti, užsakinėti nakvynių ir dėl to laikytis griežto maršruto. Blogiausiu atveju užgaišęs kelyje nuvažiuosi į degalinę, sustosi šalia krovininių automobilių ir puikiai išsimiegosi“, – pagrindinius kelionės kemperiu pranašumus vardija J.Dalgedienė.
Kemperio patogumus keliautojai pirmą kartą įvertino 2006 m. leidęsi į kelionę, kurios metu aplankė 12 Europos šalių, tarp jų Austriją, Slovėniją, Italiją, Kroatiją, Monaką, tad ir kitais metais patraukę į Suomiją Jurgita ir Tomas įspūdžių sėmėsi važinėdami nuosavu nameliu ant ratų. Nuo tada visa šeima kemperiu leidžiasi tiek į trumpas savaitgalines, tiek į kelias savaites trunkančias keliones po įvairias Europos šalis ar Lietuvą.

Kemperių pranašumai ir trūkumai

Nors kemperis atrodo itin patogi transporto priemonė, išvaduojanti keliautojus nuo begalės rūpesčių, būtų rimta klaida kelionei nepasiruošti ir išdardėti teįsimetus krūvą žemėlapių ir kelis daiktus. Planuojant kelionę, pasak Jurgitos, privalu atkreipti dėmesį, kad namelis ant ratų yra gerokai lėtesnis nei paprastas automobilis. Kemperiu galima važiuoti maždaug 90–100 km per valandą greičiu, todėl sudarinėjant maršrutą kelionei nuo vieno taško iki kito reikia skirti apie 30 proc. daugiau laiko.
Be to, jei pasirinktas kelias vingiuoja per kalnus, verta iš anksto pasidomėti, ar nėra eismo apribojimų būtent šiai transporto priemonei. Pavyzdžiui, Austrijos Didžiajame Alpių kelyje yra atkarpų, kuriomis kemperiais važiuoti draudžiama. „Tokių vietų yra ir kituose Europos keliuose, nutiestuose per kalnus. Verta atkreipti dėmesį, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, keliai siauresni. Mažuose senoviniuose miestuose, ypač suspaustuose tarp kalnų, verta nepamiršti ir savo transporto priemonės gabaritų – daug kur virš gatvių kyšo balkonai, atrodo, pralįsi, o iš tiesų jie gerokai žemesni. Ne vieni keliautojai grįžo namo pramuštu stogu“, – patirtimi dalijasi Jurgita.
Verta žinoti, kad Rytų Europoje, kurioje kelionės kemperiais populiarėja tik pastaraisiais metais, nėra patogios viešosios infrastruktūros, pritaikytos tokioms transporto priemonėms: poilsio aikštelėse prie autostradų ar degalinėse neįrengta specialių vietų nešvariam vandeniui išpilti ar tualetui išsivalyti. „Išvažiavus iš Lietuvos pirmą tokią aikštelę galima rasti Slovėnijoje, Austrijoje ar Vokietijoje – priklauso nuo kelionės krypties. Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, ką jau kalbėti apie Baltijos šalis, viso šito dar neturi“, – pasakoja keliautoja.
Vargti ieškant kempingų keliautojams neteko nė vienoje šalyje – didesnių ar mažesnių, brangesnių ar pigesnių yra visur. Be to, Europos kempingų asociacija yra išleidusi kompaktinį diską, kuriame surinkta ir susisteminta visa informacija apie kempingus – pradedant kainomis ir baigiant paslaugomis. Pagaliau Vakarų Europos šalyse galima pernakvoti nemokamose poilsio aikštelėse, įrengtose šalia autostradų, jose keliautojų patogumui veikia tualetai ir net dušai.
Standartinis kemperio svoris yra 3,5 t, ir tokią transporto priemonę gali vairuoti kiekvienas asmuo, turintis B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Tačiau prikimšti pilną namelį daiktų jokiu būdu negalima, nes jei bus viršytas bendras kemperio svoris, gresia nemenki nemalonumai. „Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje, kemperį gali pasverti, ir jei jis viršys savo bendrą masę, keliautojai bus nubausti“, – atkreipia dėmesį Tomas.
Dar vienas klausimas – kainos. Atrodytų, keliauti kemperiu turi būti gerokai pigiau, o kaip yra iš tiesų? „Kaip skaičiuosi“, – šypteli Jurgita. Štai kempingų kainos gerokai mažesnės nei viešbučių: Italijoje liepos mėnesį nakvynė kainuos nuo 40 Lt, Vokietijoje – nuo 45 Lt, Prancūzijoje turistinėse vietose – po 70 Lt, panašios kainos ir kitose šalyse. Jei neturi nuosavo kemperio, nuoma turistinio sezono laikotarpiu atsieina nemažai – nuo 220 iki 360 Lt per dieną, jei nuomojiesi dviem savaitėms.
Na, o panorus įsigyti nuosavą namelį ant ratų teks gerokai patuštinti savo sąskaitą: 2004 m. gamybos automobilis, kuriuo nuvažiuota apie 70 tūkst. km, kainuoja apie 100 tūkst. Lt (kur kas pigesnės kemperinės priekabos: keturvietė, pagaminta 2011 m., kainuoja apie 40 tūkst. Lt). Žinoma, galima rasti ir pigesnių variantų, bet skirtumas nebus didelis. Be to, sudarinėjant kelionės biudžetą verta atkreipti dėmesį, kad kemperiai degalų sunaudoja daugiau nei paprasti automobiliai. Todėl, pasak J.Dalgedienės, tolimos kelionės, pavyzdžiui, iki Portugalijos ar Ispanijos per visą Europą, kainuos brangiau, nei skrendant lėktuvu ar važiuojant paprastu automobiliu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

.