Gimnastė Laura Švilpaitė vadinama Lietuvos sportinės gimnastikos olimpine viltimi. Septyniolikmetė vilnietė šiuo metu intensyviai rengiasi pasaulio pirmenybėms Japonijoje, kurioje bus kovojama dėl kelialapių į 2012 m. Londono olimpines žaidynes.

Pernai pasaulio čempionate Olandijoje iki finalinio dvidešimt ketvertuko Laurai pritrūko vos 1,901 balo. Nors visus pratimus ji buvo atidirbusi idealiai ir puikiai pasirengusi varžyboms, tačiau pritrūko šiek tiek sėkmės, koją pakišo ir jaudulys. Mat Laurai tai buvo pirmosios planetos pirmenybių varžybos ir vos antras kartas, kai ji varžėsi suaugusiųjų kategorijoje su kitų šalių sportininkėmis.
Šiemet gimnastė dirba dar intensyviau, nes yra užsibrėžusi tikslą kuo geriau pasirodyti spalį Japonijoje vyksiančiose pasaulio pirmenybėse, kad iškovotų teisę atstovauti Lietuvai Londono olimpiadoje.
Būsimoji vienuoliktokė visas vasaros atostogų dienas leidžia sporto salėje. Ji treniruojasi du kartus per dieną po tris keturias valandas ir yra pasiryžusi rungtis su viso pasaulio gimnastėmis – jeigu ne 2012 m. Londono olimpiadoje, tai 2016-ųjų vasaros olimpinėse žaidynėse jau tikrai.

Karstėsi kaip beždžionėlė

Sportuoti Laura pradėjo sulaukusi vos ketverių metukų. Jos buvusi trenerė Irina Katinienė prisimena, kad smulkutė 94 cm ūgio ir 14 kg svorio mergaitė iškart išsiskyrė iš kitų vaikų. “Ji žemo ūgio, smulkaus sudėjimo, tačiau kūnas, rankų ir kojų ilgis – proporcingas. Tokia figūra – idealiai tinkama gimnastei. Be to, Laura labai judri. Tik įėjusi į salę ir pasakiusi “teta, žiūrėk, ką aš moku padaryti”, pradėjo siausti kaip vijurkas”, – pasakoja I.Katinienė.
Lauros mama Natalija Švilpienė taip pat prisimena, kad būsimoji gimnastė nuo mažų dienų buvo didelė nenuorama, galėjo bet kur užsikabaroti, be to, buvo labai lanksti ir fiziškai kur kas greičiau vystėsi nei bendraamžiai. “Septynių mėnesių ji jau vaikščiojo ir nuo to laiko ramiai, vienoje vietoje retai pabūdavo. Namie radiatorių vamzdžiu užsilipdavo net iki lubų ir ten tupėdavo kaip beždžionėlė. Treneriai ją net Tarzanu vadino, nes jai jokių kliūčių nebūdavo bet kur užlipti”, – prisimena N.Švilpienė.
Pamačiusi, kad mergaitė turi išskirtinių gabumų ir yra tiesiog sukurta sportinei gimnastikai, jos mama, pati buvusi profesionali akrobatė, nuvedė Laurą į treniruotę. Nuo to laiko mergaitė be pertraukų treniruojasi. Vos penkerių metų pradėjusiai važinėti į treniruočių stovyklas ir varžybas, šiandien Laurai sunku suskaičiuoti visus laimėjimus. Jau ne vienus metus ji yra nepralenkiama ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse varžybose užima pirmąsias vietas. Štai trejus metus iš eilės Laura laimėjo JAV vykstančias “Metroplex” sportinės gimnastikos varžybas, 2005 m. Olandijoje vykusiame planetos jaunių akrobatinių šuolių čempionate iškovojo bronzos medalį. Prieš trejus metus Maskvoje, tarptautiniame Michailo Voronino vardo sportinės gimnastikos turnyre, kuriame dalyvavo stipriausios pasaulio gimnastės, Laura pateko į finalus ir iškovojo dvi trečiąsias vietas, 2009 m. Europos jaunimo olimpiadoje iš septyniasdešimt aštuonių merginų buvo ketvirta.
Tiesa, kartais nuo talentingos gimnastės nusisuka sėkmė. “Visada iš visų jėgų stengiuosi laimėti, bet šiame sporte reikia ir sėkmės. Gali viską idealiai mokėti, atidirbti visus judesius, tačiau netyčia kryptels koja, ir gero rezultato nebus. Labai daug priklauso ir nuo mano pačios nusiteikimo prieš varžybas, nuo to, kaip jaučiuosi”, – atskleidžia Laura.
Ji sako, kad prieš varžybas būna susikaupusi, galvoja tik apie tai, kaip visus pratimus tiksliai atlikti, tačiau ir ramina save, kad viskas bus gerai. Vis dėlto jaudulio nepavyksta atsikratyti. Ypač didelis jis būna tik startavus. “Stresas prieš varžybas ne visada pakiša koją, dažnai jis suteikia daugiau jėgų, įkrauna energijos. O kai nepasiseka, galvoju, ką reikėtų padaryti, kad kitą kartą nekartočiau klaidų”, – sako jaunoji gimnastė.

Į varžybas – su knygomis

I.Katinienė pastebi, kad Laurai labai svarbu laimėti, ji bet kokia kaina stengiasi būti pirma. Be to, pasak sportinės gimnastikos trenerės, mergina labai savimi pasitiki. “Šie charakterio bruožai svarbūs kiekvienam sportininkui, tačiau vien noro ir pasitikėjimo neužtenka. Norint pasiekti aukščiausių rezultatų, būtina ir labai daug dirbti. Kartais net vidutinių gabumų vaikas gali pasiekti daugiau nei apdovanotas išskirtiniu talentu, bet pritingintis”, – aiškina I.Katinienė.
Be to, pasak trenerės, sportuojant reikia laikytis giežto poilsio ir mitybos režimo, mat gimnastikoje net vienas ar keli papildomi kilogramai gali turėti įtakos rezultatams.
Laura šiuo metu sveria vos 41 kilogramą, tačiau stengiasi numesti dar pusantro, kad lengviau būtų atlikti pratimus ir kad išvengtų traumų. “Nuo šeštos valandos vakaro nieko nevalgau, riboju skysčius, nes mano organizmas juos linkęs kaupti. Dešimtą valandą vakaro jau turėčiau miegoti, tačiau retai pavyksta tokiu laiku atsigulti. Tad stengiuosi pamiegoti po rytinės treniruotės”, – kaip rengiasi vienoms svarbiausių savo varžybų, pasakoja gimnastė.
O ar jaunai merginai lieka laiko paplepėti su draugėmis ir prasimanyti kitokių pramogų? “Laisvo laiko labai mažai turiu ne tik per mokslo metus, bet ir vasarą. Po treniruočių būnu pavargusi, todėl eiti jau niekur nesinori. Vakare kelias valandas pasiuvinėju paveikslėlį ir einu miegoti. O mokslo metais net ir šiam hobiui nelieka laiko. Po pamokų – treniruotė, paskui iki vidurnakčio ruošiu namų darbus. Vienintelė laisva diena – sekmadienis, bet ir ją skiriu mokslams, nes reikia prisivyti klasės draugus, nuo kurių atsilieku, kai išvykstu į varžybas”, – pasakoja sportininkė.
Nuo tokio krūvio Laura dažnai pavargsta, nuo įtampos jai pradeda skaudėti galvą, tačiau mokslų ji neapleidžia, stengiasi, kad pažymių vidurkis būtų daugiau nei 8. Ir tik labai retais atvejais, po ypač sunkios treniruotės, atsiprašo mokytojų, kad neparuošė namų darbų.
“Mokytojai supranta Laurą, nebaudžia, bet ji tuo nepiktnaudžiauja. Į visas varžybas važiuoja su knygomis ir susirinkusi užduotis. Namie sėdi prie namų darbų, kol viską padaro. Jeigu kas nepavyksta, aiškinasi, kol supranta. Ji visas jėgas atiduoda ne tik sportui, bet ir mokslams”, – džiaugiasi gimnastės mama.

Vos sulaukia treniruotės

Dėl įtempto treniruočių ir varžybų grafiko bei dėl nugaros skausmų, kurie neretai ją kamuoja, Laura ne kartą galvojo visai atsisakyti gimnastikos, tačiau merginą sulaiko mintis, kad tiek pasiekus būtų neprotinga pasitraukti iš profesionalaus sporto. “Po itin sunkios treniruotės ar įtemptų varžybų pagalvoju, kad daugiau nebenoriu sportuoti, bet pailsiu ir kitą dieną jau vėl vos sulaukiu, kada galėsiu eiti treniruotis. Man būtų sunku be aktyvaus gyvenimo. Negaliu ilgai nusėdėti vienoje vietoje”, – tvirtina Laura.
Nors ji nėra patenkinta gimnastams Lietuvoje sudarytomis treniruočių sąlygomis, be to, pastaraisiais metais išsiskyrė požiūriai su treneriais, tačiau vis tiek atkakliai siekia savo tikslo – dalyvauti olimpinėse žaidynėse. “Negaliu išmokti daug naujų dalykų, nes salėje trūksta erdvės. Vienu metu treniruojasi daug vaikų, kurie naudojasi vienu buomu, tad reikia laukti savo eilės. Taip tik gaištu laiką. Buomų reikėtų bent trijų, taip pat naujų lygiagrečių, akrobatinio tako”, – vardija perspektyvi sportininkė.
Ji ir tolesnį gyvenimą sieja su sportu. Kol galės, dalyvaus varžybose, o vėliau, baigusi universitete kūno kultūros specialybę, norėtų dirbti trenere.
“Laura jau seniai žino, ko nori, turi tikslą, kurio kryptingai siekia. Nuo mažens važinėdama į kelių savaičių stovyklas, užaugo labai savarankiška. Daugeliu klausimų turi tvirtą savo nuomonę, todėl jei jau ką nusprendė, ją sunku būna perkalbėti. Tačiau man jos nereikia įkalbinėti nei kad sportuotų, nei kad stengtųsi mokytis. Pati supranta, kodėl tai yra svarbu”, – apibendrina N.Švilpienė.