Net ir suvokdamas, kaip sunku Lietuvoje, tai yra valstybėje, mokančioje vienas mažiausių pensijų, gyventi pensininkams, vis dėlto tvirtinu, kad jie negali būti paskelbti prioritetu Nr.1. Priežastis tam paprasta ir akivaizdi: masinės emigracijos, neefektyvios ekonomikos bei smarkiai šlubuojančio viešojo administravimo valstybėje prioritetas Nr.1 turi būti dirbantis ir mokesčius mokantis žmogus. Nuo jo priklauso Lietuvos valstybės gyvenimas ir išgyvenimas. Pensininkams patiems turėtų pradėti veikti savisaugos instinktas ir jie neturėtų palaikyti populistinės politikos, kuriančios nepagrįstus lūkesčius.

Nuo 2011 m. gegužės 1 d. savo darbo rinką europiečiams atveria Vokietija, Švedija ir Austrija. Į šias šalis plūstelės geresnio gyvenimo ieškantieji ir sunkiai sau orios egzistencijos galimybes galintieji susikurti Lietuvoje. Šiuos emigrantus sustabdyti nėra jokių didelių vilčių. Nebent iš esmės pasikeistų Lietuvos politikų požiūris į dirbantį žmogų ir verslą.

O skelbiant pensininkus prioritetu Nr.1 dirbantiesiems siunčiamas priešingas signalas. Jei šalyje dramatiškai sumažės dirbančiųjų (pirmiausia privačiame versle), pensijos ir toliau turės būti mažinamos. Bet populistai jas norėtų didinti. Šalyje, kurioje viso nacionalinio biudžeto trečdalį pajamų sudaro ES parama, o dar trečdalį – valstybės skola, tokia situacija gali būti prilyginama vaikščiojimui degalinėje su uždegtu degtuku.

Visiškai aišku, kad šalyje, kurioje iš 3 mln. piliečių bemaž 2 mln. privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami valstybės sąskaita, t.y. mokesčių mokėtojų pinigais, “Sodros” ir apskritai biudžeto politika turėtų būti kitokia. Turėtų būti rimtai svarstoma, ar esame pajėgūs išlaikyti tokį viešąjį sektorių, kokį turime šiandien. Bet biudžeto svarstymas virto eiliniu pasitampymu ir pinigų perrašinėjimu iš vienos eilutės į kitą. Per artėjančius savivaldos rinkimus, kaip ir per kitus Seimo rinkimus, politinį sprendimą, kuri partija ir kuris politikas išliks valdžios olimpe, priims pensininkai. Tai labiausiai ir spaudžia populistų smegenis.

Premjeras Andrius Kubilius savo partijos suvažiavime paskelbė, kad jau išsikapanojome iš krizės duobės. Tokia premjero pozicija prasilenkia su realybe. Juk šalies biudžeto pajamos ir toliau mažėja. Per 10 šių metų mėnesių surinkta apie 600 mln. Lt mažiau ne pernai tuo pačiu laikotarpiu.

“Sodros” deficitas 2011 m. sudarys 8,3 mlrd. Lt, o 2013 m. pasieks 13,2 mlrd. Lt ir jau viršys metines “Sodros” pajamas. Akivaizdu, kad “Sodros” reforma tapo A.Kubiliaus Achilo kulnu. Jos problemos iki šiol tebesprendžiamos tiesiog skolinantis ir didinant valstybės skolą. Dėl valstybės skolos dydžio pamažu pradedame rikiuotis į pavojingą Graikijos, Airijos eilę. Tik neturime euro ir nežinia, ar mus kas nors gelbėtų.

Algimantas Šindeikis

Įkirta
Jei šalyje dramatiškai sumažės dirbančiųjų, pensijos ir toliau turės būti mažinamos.