Ministerijos
Kultūros ministerijai ieškomas naujas vadovas bus vienuoliktas po nepriklausomybės atkūrimo. Realiausiu pretendentu į ministrus šiandien laikomas Tautos prisikėlimo partijos siūlomas Arūnas Gelūnas, Vilniaus dailės akademijos studijų prorektorius, dailininkas grafikas, be to – filosofijos daktaras. Jis būtų pirmasis dailininkas šiame poste. Lig šiol kultūros ministro portfelius turėjo daugiausia muzikos srities atstovai – Gintautas Kėvišas, Jonas Jučas, Dainius Trinkūnas, Vladimiras Prudnikovas.
Kultūros ministerijai yra vadovavę rašytojai Juozas Nekrošius ir Saulius Šaltenis, kultūros paveldo specialistas Arūnas Bėkšta, teisininkė Roma Žakaitienė. Pirmojoje Vyriausybėje vieną – ir kultūros, ir švietimo ministro portfelį turėjo filologas, kultūros istorikas Darius Kuolys. Šiuo metu ministerijai vadovauja aktorius Remigijus Vilkaitis.
Per dvidešimt su trupučiu metų, nors Lietuva turi penkioliktą Vyriausybę, atskirų ministerijų vadovų kaita skiriasi daugiau nei dukart. Štai premjerais per šį laikotarpį spėjo pabūti dvylika politikų. Ministerijose dažniausiai lėkė sveikatos apsaugos ir ūkio (anksčiau ekonomikos) ministrų galvos. Penkioliktojoje Vyriausybėje jau antras sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys ir ūkio ministras Dainius Kreivys – jau keturiolikti vadovai savo ministerijose. Stabiliausi Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų strategai – per dvidešimt su trupučiu metų jų tebuvo po šešis.
“Manau, ministrų kaitos mastą gali lemti ir skirtumai tarp ministerijų. Štai sveikatos apsaugos ministro postas politiškai itin jautrus, nes tai sritis, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas. Nuo Ūkio ministerijos priklauso verslo būklė, tad čia labai svarbus postas verslo žmonėms. O Užsienio ir Krašto apsaugos ministerijos – nacionalinio lygio, mažiau politizuotos sritys, nors šią kadenciją ministro postą praradusio Vygaudo Ušacko pavyzdys rodo, kad ir čia gali kilti įtampų”, – pabrėžia Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas dr. Vitalis Nakrošis.
Ekspertas pastebi ir įdomią viceministrų kaitos tendenciją: čia didžiausias stabilumas Finansų ministerijoje, kurioje politinio lojalumo neužtenka – reikia būti ir finansų specialistu.