Vyriausybė net 110-ties puslapių savo veiklos ataskaitoje negaili kritikos pirmtakams ir giria save už viešųjų finansų stabilizavimą, proveržį energetikos srityje, pagalbą verslui ir kitus darbus. Tačiau Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai įžvelgia ir nepelnytos Ministrų kabineto savigyros. Jų tvirtinimu, Vyriausybė verta pagyrimų už stabilaus valiutos kurso išlaikymą – tai buvo nuosekli ir labai svarbi Vyriausybės pozicija, leidusi išlaikyti finansinės sistemos stabilumą Lietuvoje. Teisinga kryptimi vykdoma švietimo sistemos pertvarka.

“Nors Vyriausybė tinkamai identifikavo poreikį gerinti verslo sąlygas, deja, tai netapo pagrindine Lietuvos ekonomikos, inovacijų skatinimo, užsienio investicijų pritraukimo kryptimi. Saulėtekio komisijos veikla nepadarė reikiamo ir žadėto proveržio gerinant verslo sąlygas, nemažai komisijos sprendimų liko neįgyvendinti. Buvo nuolat akcentuojamas lėšų iš biudžeto skolinimas verslui, bet jis negalėjo būti ekonomikos atsigavimo priežastis”, – sako LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.

Pašnekovo manymu, ataskaitoje pervertinamas Saulėlydžio komisijos efektyvumas. Valstybės turto valdymo srityje tik patvirtinta strategija, bet nesiimta realių veiksmų. Viešųjų pirkimų srityje daugėja viešumo, tačiau dar daug jų nėra vykdomi viešai, korupcijos rodikliai vis dar aukšti.

Kaetanos Leontjevos vertinimu, nors sakoma, kad centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams, vargu ar toks teiginys pagrįstas, nes vien per 2009-uosius visa valstybės skola padidėjo net 56 proc. 2009 m. liepą ji sudarė 22 proc. BVP, o 2010-ųjų pabaigoje, kaip prognozuojama, sieks apie 40 proc. BVP.
Valstybiniu socialiniu draudimu nedraustų asmenų – autorių, sportininkų, atlikėjų, ūkininkų įtraukimas į “Sodros” sistemą bei pervedimų į pensijų fondus sumažinimas pateikiami kaip privalumai, bet, K.Leontjevos manymu, jie net buvo žalingi: subalansuoti “Sodros” biudžeto nepadėjo, o žmonėms pakenkė.

“Šešėlinė ekonomika Vyriausybės matoma tik kaip nusikalstama veikla, ignoruojama jos, kaip žmonių reakcijos į smarkiai blogėjančias veiklos sąlygas, nepalankius valdžios sprendimus, reikšmė, todėl priemonės kovoti su šešėliu daugiausia buvo nutaikytos į griežtesnę kontrolę”, – atkreipia dėmesį ekspertas Vytautas Žukauskas.

Vyriausybė persigyrė ir dėl proveržių energetikos srityje. “Lietuvos energetinė sistema ir toliau integruota į buvusios SSRS sistemą, išskyrus “Estlink”. Išstūmus privatų kapitalą iš elektros energetikos ir išardžius nacionalinio investuotojo bendrovę, pasiektų laimėjimų, garantuosiančių naujos AE finansavimą, nėra. O minimi struktūriniai pokyčiai iš esmės yra ES direktyvų vykdymas”, – tvirtina vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.

Vyriausybės ataskaitą turi patvirtinti Seimas, tad šis balsavimas gali tapti rimtu valdančiosios koalicijos išbandymu.