R. Arnavičiaus nuotr.

60 metų skaičiuojantis Kauno rajonas pernai pasižymėjo itin sparčia verslo plėtra – pagal įsteigtų įmonių skaičių net 10 kartų viršijo Lietuvos savivaldybių vidurkį. Šį ir kitus statistinius duomenis fiksavusios Ūkio ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija apdovanojo Kauno rajoną „Auksine krivūle“.

Remigijus Arnavičius

Augo ir mažiausių Kauno rajono gyventojų būrys, todėl savivaldybei teko įkurti du nau­jus vaikų darželius: vieną Aka­demijos miestelyje, kitą, modulinį, – Do­mei­kavoje.

Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto su­da­rytą indeksą, Kauno rajonas tarp 54 ma­žųjų Lietuvos savivaldybių jau ketvirtą kartą pripažin­tas geriausiu. Mero Valerijaus Ma­kū­no vadybinius gebėjimus pastebėjo ir An­driaus Grai­čiūno aukso medaliu įvertino Lie­tuvos pramonininkų konfederacija.

Dar vienas pasiekimas: Valstybinis turizmo de­partamentas Raudondvario menų in­ku­batoriui įteikė sėkmingiausios turizmo iniciatyvos apdovanojimą.

– Kuo buvo ypatingi 2015 metai Kauno ra­jonui? – paklausėme mero Valerijaus Ma­kūno.

– Smagu, kad mūsų darbus pastebi ir įver­tina ekspertai. Tačiau labiausiai džiau­­­giuosi, kad Kauno rajonas nepaliau­ja augti, išlieka jaunatviškas ir veržlus. Esame viena iš keturių Lie­­­tuvos savival­dybių, kuriose gyventojų daugėja, o pagal išduodamų statybos leidimų skai­­čių lenktyniaujame su Vilniumi. Kauno ra­jonas išsiskiria plėtojamomis laisvalaikio, turizmo ir verslo zonomis, šiuolaikiniu žemės ūkiu, mokslu.

Manau, kad mūsų krašto sėkmę le­mia keli veiksniai: aktyvios bendruomenės, darni plėtra ir palankios sąlygos vers­­lui. Pakaunę ypač pamėgo logistikos, transporto ir agroserviso įmonės. In­vestuotojus vilioja patogi geografinė pa­­dėtis, geri magistraliniai keliai.

Siekiame kurti sąlygas ne tik verslui, bet ir gyventojams – tvarkome kelius, tiesia­me dviračių takus, vykdome vandentvar­kos projektus, pertvarkome ugdymo, kul­tūros įstaigas. Pa­kau­nėje mažesni mo­kesčiai, pigesni žemės skly­pai, daugiau erdvės, gaivesnis oras, graži gam­ta. Visa tai ir vilioja jaunas šeimas kurtis šia­me krašte.

– Kuriose rajono vietose verslas plėtojosi sparčiausiai?

– Didžiausiomis investicijomis pasižymėjo Karmėlavos seniūnija. Čia įsikūrusioje Lais­vo­joje ekonominėje zonoje (LEZ) jau veikia 19 įmo­nių, pritraukta 360 mln. eurų investicijų, su­kurta beveik 2 tūkst. naujų darbo vietų.

Didžiuojamės mokslo naujoves versle diegiančia „Elinta“, kuri žengė svarbų žingsnį plėtodama robotikos pramonę Lietuvoje.

Rudenį įkurtuves šventė „DPD Lietuva“, ku­rios siuntų rūšiavimo terminalas yra didžiausias ir moderniausias Baltijos šalyse. Netrukus savo veiklą turėtų pradėti „Pienas LT“. LEZ sta­­­toma šveicarų kapitalo liuminescencinių švies­­tuvų ga­mykla, išmaniųjų telefonų techninis cen­tras, vien­kartinių popierinių puodelių ga­­­­mykla „Pe­ral­tis“. Šalia magistralės Vil­nius–Kau­­­nas 2017 m. turėtų iškilti „Fortum Heat“ jėgainė.

Į priekį žengia Karmėlavoje įsikūręs tarptautinis oro uostas: čia atidarytas oro parkas, ku­riama jungtis su LEZ.

Plečiasi ir prie magistralės Vilnius–Kaunas be­sikuriantis logistikos parkas, kuriame įsikūrė mažmeninės prekybos milžinės „Lidl“ logistikos centras. Šalia veikia Lietuvos pašto ir farma­cijos įmonės „Limedika“ logistikos centrai.

Žemės ūkio technika prekiaujančios ir agroser­viso paslaugas teikiančios įmonės telkiasi Kum­­pių kaime (Domeikavos sen.). Tai „East West Agro“, „GNT Lietuva“, „Kes­ko Agro Lie­tu­va“, „Rovaltra“ ir kitos. Nau­josiose Mu­niškėse įsikūrė viena di­džiausių Baltijos šalyse akvakultūros įmonių „jFisch“.

Garliavą ir jos apylinkes garsina „Bal­ti­jos polistirenas“, siuvimo įmonė „Gar­li­ta“, pramo­­­­ginių laivų statykla „Marex Boat“, traškučių gamykla „Oho“, neseniai įsikūrusi šokolado ga­minių įmonė „Schoco Group“.

– Savivaldybių indekse Kauno rajonas ge­rai įver­tintas už mažą biurokratinę naš­­tą, pa­lan­­kias verslo sąlygas, gerus svei­­katos ro­diklius. O kokiose srityse rei­­kėtų pasitempti?

– Galėtų būti mažesnės savivaldybės ad­­­mi­nistravimo išlaidos, geresni švietimo rodikliai. Todėl dar daugiau investuosi­me į švietimo sistemą. Artimiausiu me­tu bus rekonstruo­ta Šlienavos pa­grin­di­nė mokykla. Jau pa­rengti Piliuonos, Če­­kiš­­­kės, Vandžiogalos gim­­­­nazijų at­nau­ji­ni­mo projektai, jiems įgyvendinti ieškome finansinių šaltinių.

Architektų įmonė „Archispektras“ pa­ko­re­gavo Mastaičių daugiafunkcio centro projektą. Jį sudarys vaikų darželis, pra­­­dinė mo­kykla, biblioteka, kultūros cen­­­tras, sporto salė.

Kasmet sukuriame daugiau kaip 200 vie­tų darželiuose, tačiau jų vis trūksta. Ki­­tąmet ketiname atidaryti dar vieną ikimo­kyklinio ugdymo įstaigą Garliavoje, pla­nuojame greitai pa­statomų modulinių darželių plėtrą.

Turime ir socialinės atskirties salelių Vil­ki­jos, Čekiškės, Vandžiogalos seniūnijose. Čia stinga darbo vietų, todėl tenka mokėti daugiau pa­šalpų. Privilioti investuotojų sunku, nes trūksta kva­­lifikuotos darbo jėgos.

– Kas jus pernai labiausiai nudžiugino?

– Nuoširdžiai džiaugiuosi partnerystės ryšiais su Kauno miesto savivaldybe. Dviračių takų jungtys – tai tik vienas iš daugelio bendrų projektų. Atei­tyje planuojame kurti bendrą transporto siste­­mą, atgaivinti Kauno tvirtovės fortus, Ka­čer­ginės „Nemuno žiedo“ trasą, kartu sieksime Eu­ropos kultūros sostinės vardo 2022-aisiais.

Mane taip pat nepaprastai džiugina bendruo­menės susitelkimas, atsakomybė už savo kraštą. Gražus pavyzdys – pernai bendruomenės pastangomis atstatyta Paštuvos Šv. Bar­bo­ros bažnyčia.

2018 m. švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejų. Pakaunės savanoriai bu­vo pirmieji, stoję ginti savo tėvynės. Ir dabar mūsų krašto žmonės yra pirmieji, įamžinę savo senelių ir prosenelių žygdarbius paminkliniuose suoleliuose.

Didžiuojuosi mūsų bendruomene, nes ji ne­abejinga, pilietiška, aktyvi. Todėl mums ir se­kasi.

Užs. Nr. VPL1028