"Shutterstock" nuotr.

Auksė Lankaitytė

Į Europos Sąjungos šalis dirbti išvykę lietuviai tampa despotiškų darbdavių aukomis, yra išnaudojami, gyvena pasibaisėtinomis sąlygomis.

Dirba beveik už dyką

Vieni iš jų už darbą gauna labai ma­žą atlygį arba iš viso negauna. Kiti nuolat atidirbinėja už dirbtinai sudarytas skolas, pavyzdžiui, už neva itin brangiai jiems nuomojamą būstą, kai jų alga kur kas ma­žesnė nei nuoma. Jie negauna ir darbui tinkamų priemo­nių, dirba daugybę viršvalandžių be poilsio, neturi kur pailsėti. Be to, dažnai gyvena ap­gai­lėtinomis sąlygomis: kelių kvadratinių metrų ploto nešildomoje patalpoje glaudžiasi su dar dešimčia asmenų, gyvena daržinėje ar su­puvusiame namelyje ant ratų be šildymo, vandens, tualeto.

Dauguma jų bijo kam nors skųstis, nes nemoka kalbos, nežino, kur kreiptis, bijo prarasti darbą, nesuvokia, kad yra išnaudojami, o kai ku­rie net ir su­pratę tai grįžta pas tuos pačius darbdavius.

Žmonės bijo kam nors skųstis dėl išnaudojimo, nes yra įbauginami, be to, jie yra vieni svetimoje ša­lyje.

Tai tik keletas pavyzdžių, kaip gyvena kai kurie lietuviai ir kitų ES valstybių narių piliečiai, išvykę laimės ieškoti svetur. To­kias migrantų darbo ir gyvenimo sąlygas atskleidė VšĮ „Di­ver­sity Development Group“ atliktas tyrimas „ES pilietybės kaip „darbo pilietybės“ testavimas: nuo darbo teisių pažeidimo atvejų iki sustiprinto darbo teisių režimo“.

Žemės ūkyje kenčia labiausiai

VšĮ „Diversity Development Group“ direktorius dr. Karolis Žibas teigia, kad tokie tyrimo re­zultatai nenustebino, tik patvirtino keltas prielaidas.

Pasak jo, migrantų išnaudojimas labiausiai paplitęs žemės ūkio ir statybų sektoriuose. Kai kuriose šalyse atvykėliai labiau išnaudojami dirbdami miškininkystės bei namų ūkio darbus.

„Pavyzdžiui, lietuviai, latviai ir lenkai labiausiai išnaudojami žemės ūkio, statybų, neretai – ir paslaugų sektoriuose. Migrantai išnaudojami ir miškininkystės darbuose, ypač Čekijoje, kur dir­ba ne tik ES, bet ir trečiųjų šalių piliečiai. Mo­terys migrantės iš Ukrainos, Ru­munijos, Bul­garijos, dirbančios namų tvarkytojomis, auklėmis, prižiūrinčios senelius, labiausiai išnaudojamos Ispanijoje, Por­tugalijoje. Šių žmonių darbas nebetelpa į normalių darbo santykių rėmus“, – pabrėžia K.Žibas.

Daugiau lietuvių išnaudojimo atvejų fiksuojama Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, taip pat Vo­kietijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Norvegijoje.

Nukenčia dėl patiklumo

Dažniausiai su minėtomis problemomis su­siduria žmonės, stokojantys socialinių įgūdžių ir nemokantys užsienio kalbų. Tokie aklai pasitiki įdarbinimo agentūromis, užsienio darbdaviais, pažįstamais, kurie kviečia atvykti ir užsidirbti daug pinigų.

Patikėjusieji įdarbinimo paslaugas užsienyje siūlančiomis agentūromis ne tik netenka savo pinigų, sumokėtų joms už surastus darbus, bet ir tampa šiuolaikinės vergijos aukomis.

Pavyzdžiui, lietuviai, latviai ir lenkai labiausiai išnaudojami žemės ūkio, statybų, neretai – ir paslaugų sektoriuose.

„Nutikus bėdai šie žmonės ne­bežino, kur kreiptis, nes veikia su­dėtingas įdarbinimo ir perįdarbinimo agentūrų tinklas, dažniausiai net ne Lietuvoje, o užsienyje. Kartais net atsakingoms institucijoms sudėtinga iš­narplioti, kas, ką ir kur įdarbino“, – pastebi K.Žibas.

VšĮ „Diversity Development Group“ tyrimų asistentės Indrės Ur­bonavičiūtės teigimu, dauguma žmo­nių bijo apie tai kalbėti, ypač vy­rai, kuriems sunku pripažinti tapus aukomis.

„Žmonės bijo kam nors skųstis dėl išnaudojimo, nes yra įbauginami, be to, jie yra vieni svetimoje ša­lyje. Esa­ma ir tokių, kuriems darbdaviai dirbtinai sukuria skolas, už kurias jie turi nuolat atidirbinėti ke­lerius metus ir dau­giau, tad sukasi lyg užburtame rate“, – pasakoja I.Ur­­bo­navičiūtė.

Trūksta teisinio reguliavimo

I.Urbonavičiūtės teigimu, ES valstybėse na­rėse neturėtų būti tokių da­lykų, nes jos yra įsipareigojusios už­tikrinti darbuotojų teises. Deja, kol kas ne visose šalyse pakankamai iš­plėtota teisinė bazė, kuri gintų žmones nuo despotiško išnaudojimo. Lietuvoje taip pat trūks­­ta bendros valstybės politikos, kaip padėti išvykstantiems dirbti svetur ir grįžusiems, sugebėjusiems iš­trūkti iš vergijos žmonėms.

Šioje srityje pažangesnės yra Didžioji Bri­ta­nija, Airija, Suomija. Jose veikia specialios institu­cijos, pačios ieškančios šiuolaikinių vergvaldžių ir padedančios nuo jų nukentėjusiems darbuotojams. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ke­lerius metus kalėti už žmonių išnaudojimą žemės ūkyje nuteistas Latvijos pilietis, pas kurį vergavo 66 latviai ir 9 lietuviai. n

Šis projektas finansuojamas remiant Eu­ro­pos Komisijai. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Užs. Nr. VPL BSS2356