"Shutterstock" nuotr.

Dovaidas Pabiržis

XXI amžius kupinas pokyčių, o mūsų gyvenimas ne tik pripildytas gerų emocijų, gražių įspūdžių ar kitų malonių dalykų, bet ir lydimas nuolatinio streso, skubėjimo bei įtampos. Tai, be abejo, sumažina žmogaus organizmo atsparumą, kas yra itin svarbu aktyviems ir dirbantiems žmonėms, taip pat organizmui augant, bręstant arba senstant. Būtina atsižvelgti ir į permainingą Lietuvos klimatą, aplinkos taršą, lietuvių mėgstamą kaloringą maistą, daugeliui būdingą mažą fizinį aktyvumą bei per trumpą poilsiui skirtą laiką.

Daugelis mūsų sveikatos problemų tikrai nėra sukeltos ūmių uždegimų ar virusų puolimo. Silpnas imunitetas, antsvoris, širdies problemos ir kiti panašūs negalavimai dažniausiai būna rimtų ligų pranašai, tačiau jų diagnostika anaiptol nėra paprasta.

Remiantis medikų rekomendacijomis, norint išsaugoti ir stiprinti sveikatą bei užkirsti kelią ligoms, būtina laikytis sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo taisyklių, gyventi subalansuotą, sveiką, harmoningą šeimos ir individo gyvenimą.

Stebint sveikatos būklę ypač svarbu reguliariai atlikti profilaktinius kraujo ir kitus tyrimus. Kaip spalva ar kvapas ant automobilio tepalo matuoklio suteikia žinių apie variklio nusidėvėjimą, taip jūsų kraujas gali atskleisti daug svarbios informacijos apie organizmo būklę. Paprastai šiuos tyrimus rekomenduojama atlikti kartą per metus, o tam tikrais atvejais – sergant, turint sveikatos problemų, gydytojui patariant, stebint sveikatos būklę dėl ligos eigos ir pan. – ir dažniau.

Žinoma, kraujo tyrimų įvairovė yra didžiulė, todėl pirmiausia reikėtų nuspręsti, ko ieškosite ir kaip šie raudonosios medžiagos pateikti radiniai bus interpretuojami. Visų pirma rekomenduojama atlikti penkis kraujo tyrimus, kurie padės rasti atsakymus į daugelį jus kamuojančių klausimų apie savo sveikatą.

Bendras kraujo tyrimas

Per pirmą apsilankymą pas bendrosios praktikos gydytoją (šeimos gydytoją) dažniausiai skiriamas bendras kraujo tyrimas. Tai pradinis ir bene pagrindinis tyrimas, rodantis paciento sveikatos būklę. Iš šio tyrimo gaunama informacija apie eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius) – deguonies nešėjus, hematokritą – vieną pirmiausių rodiklių, rodančių deguonies trūkumą audiniuose, leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius) – pagrindinius kovotojus su infekcijomis, eozinofilus – pagrindinius alergijos rodiklius, retikulocitus (tai jaunieji eritrocitai) – pirmuosius anemijos požymius rodantį elementą, trombocitus – atsakingus už kraujo krešėjimą.

Jei dūstate fizinės veiklos metu, nors ir laikėtės mankštos ir mitybos patarimų, jūsų hematokritas ir hemoglobinas gali būti per žemi. Šie skaičiai gali būti įspėjimas apie anemiją ar kitus kraujo sutrikimus. Jei jūsų kraujas yra anemiškas, rekomenduojama vartoti geležies papildus, kurie geriausiai pasisavinami su apelsinų sultimis ir vitaminu C. Sumažėjęs baltųjų kūnelių kiekis taip pat gali būti anemijos požymis. Tarp suaugusiųjų dažniausiai pasitaiko geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties stokos anemijos, kurios pasireiškia odos ir gleivinių blyškumu arba gelsvumu, dusuliu, dažnu širdies plakimu, odos elastingumo praradimu. Nediagnozuotos ir negydomos šios anemijos gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, nugaros smegenų sklerozę.

Uždegimo požymių paieška

Atliekant bendrą kraujo tyrimą rekomenduojama atlikti ir vieno geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių – C reaktyvinio baltymo (CRB) kiekio kraujyje tyrimą. Infekcija, audinių griuvimas, piktybinių navikų augimas, imuninė liga – visos šios ligos sukelia C reaktyvinio baltymo pakitimus. Į šio tyrimo pokyčius reikia atsižvelgti net ir tada, jei kitų tyrimų pokyčių nestebima. CRB tyrimu galima atskirti bakterinį ir virusinį uždegimus, nustatyti miokardo infarkto ar kitų autoimuninių ligų eigą.

Jei jūsų CRB ir kraujo lipidai (kraujo riebalai) yra aukšti, rizika patirti širdies infarktą – ypač didelė.

Patikros dieną būtina atvykti visiškam sveikam, nes šis labai jautrus tyrimas užfiksuoja mažiausius uždegimus, netgi tokius kaip pjūvis popieriumi. Todėl šį tyrimą verta atlikti du kartus su mėnesio pertrauka, sulyginant gautus rezultatus.

Atkreiptinas dėmesys, kad rūkaliams CRB rodiklis gali būti saikingai padidėjęs. Metus rūkyti CRB lygis priartės prie normos ribų. Cigaretes verčiau išmainyti į taurę vyno. Ispanijoje atliktas tyrimas įrodė, kad vynas 21 proc. sumažina uždegimo požymius.

Cukraus kiekis kraujyje

Gliukozės, arba cukraus kiekio, kraujyje tyrimas – vienas pagrindinių parametrų diabetui diagnozuoti. Maždaug 2–5 proc. populiacijos serga cukriniu diabetu. Dar apie 8 proc. žmonijos turi gliukozės toleravimo sutrikimą. Cukrinis diabetas (CD) skirstomas į du tipus. I tipo CD susergama jauno amžiaus ir gydoma insulino injekcijomis. II tipo CD susergama esant vyresnio amžiaus. Nemažai daliai asmenų ši liga laiku neišaiškinama.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, išaiškinant II tipo CD:

Amžius daugiau nei 45 metai;

Nutukimas;

Padidėjęs kraujo spaudimas;

Cholesterolio lipidogramos (DTL, MTL, trigliceridai) nuokrypiai nuo normos;

Gliukozės toleravimo sutrikimas.

Jeigu jūsų gliukozės (cukraus kiekio) kraujyje rodiklis viršija nustatytas normas po 12 val. badavimo, jeigu jūsų pilvo apimtis – daugiau nei 90 cm ir kūno masės indeksas – 30 ar daugiau, jūsų šeimos istorijoje yra buvę diabeto bei širdies ligų atvejų, gliukozės (cukraus koncentracijos) padidėjimo kraujyje – glikolizuoto hemoglobino tyrimus turite atlikti pirmiausia.

Aterosklerozės profilaktika – riebalų kontrolė

Lipidų, arba kraujo riebalų, rodikliai dažniausiai gali atskleisti vidutinio amžiaus asmens širdies ir kraujagyslių pakitimus. Choles­terolio padidėjimas – vienas pag­rindinių rodiklių, susijusių su aterosklerozės rizika. Tai lėtinė uždegiminė liga, kai dėl arterijų sienelėse besikaupiančių riebalų ir kalcio susidaro opėjančios ir randėjančios plokštelės. Jos siaurina kraujagyslių spindį ir sukelia kraujotakos sutrikimą.

Apytikriai galima sakyti, kad cholesterolio koncentracijai esant normos ribose polinkis sirgti ateroskleroze yra nepadidėjęs. Tačiau jeigu turite širdies kraujagyslių ligų rizikos faktorių, tokių kaip ankstesnės širdies ligos, širdies ligos šeimoje, padidėjęs kraujo spaudimas, esate rūkalius, gliukozės kiekis kraujyje yra didesnis, o jūsų masės indeksas – daugiau nei 30, t.y. esate nutukęs, rekomenduojama atlikti išplėstinį lipidų (kraujo riebalų) rodiklių tyrimą.

Skydliaukės bėdos garantuoja padidėjusią nervinę įtampą, stresą ir prastą miegą

Nervinė įtampa, stresas ir prastas miegas – šios problemos kamuoja tiek vyrus, tiek moteris. Kaltininkas dažniausiai būna skydliaukės veiklos sutrikimas. Padidėjus skydliaukės aktyvumui gali atsirasti gūžį primenantis kaklo patinimas, padidėja jautrumas aplinkos išorės dirgikliams, atsiranda rankų drebulys, nuotaikų kaita, mieguistumas arba nemiga. Hiperaktyvi skydliaukės veikla gali pasireikšti  padažnėjusiu širdies ritmu, nerimu, miego sutrikimais, svorio mažėjimu.

Sulėtėjusios skydliaukės veiklos požymiai gali būti elgesio pakitimai, plaukų slinkimas, svorio didėjimas bei atminties susilpnėjimas.

Negydomi skydliaukės sutrikimai gali baigtis rimtesnėmis, gyvybei pavojingomis ligomis. Vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių yra skydliaukės veiklą  stimuliuojančio hormono – tirostimuliojančio hormono (TSH) nustatymas. Jei gauti rezultatai neatitinka kriterijų, t.y. padidėjusi rodiklio reikšmė rodo nepakankamą skydliaukės funkciją, sumažėjusi reikšmė – skydliaukės funkcijos padidėjimą, rekomenduojami papildomi tyrimai. Laisvojo tiroksino 3 (T3) ir laisvojo tiroksino 4 (T4) tyrimus arba visus skydliaukės tyrimus galima atlikti pagal medikų sudarytas tyrimų programas.

„Endemik“ tyrimai

Visus jau išvardytus ir daugelį kitų tyrimų galima atlikti vienoje pirmųjų po nepriklausomybės atkūrimo privačių medicinos įstaigų „Endemik“, kuri veiklą pradėjo dar 1989 m. Bendrovė buvo įsteigta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslinio tyrimo laboratorijos darbuotojų iniciatyva.

„Endemik“ paslaugų spektrą sudaro imunoprofilaktika (plačiausias vakcinų asortimentas Lietuvoje), medicininiai laboratoriniai, diagnostiniai tyrimai, profilaktiniai darbuotojų sveikatos patikrinimai, profesinės sveikatos priežiūros specialistų paslaugos. Siekdama aukštos kokybės, įmonė bendradarbiauja su sertifikuotomis tyrimų laboratorijomis bei medicinos centrais, o ypač reti tyrimai atliekami Vokietijoje.

Prieš vykdami atlikti kraujo tyrimo 8–14 val. (priklausomai nuo tyrimų) nevalgykite, negerkite saldžių gėrimų, sulčių, arbatos, kavos, limonadų. Gerkite tik vandenį. Dėl išvardytų priežasčių kraujo tyrimus patogiausia atlikti ryte. Likus 1–2 dienoms iki tyrimo nepersivalgykite, mažiau valgykite riebaus, aštraus, kepto, rūkyto maisto, nevartokite alkoholio. Jei laboratorinio tyrimo išvakarėse numatoma šventė, geriau tyrimą atidėkite 1–2 dienoms. Jeigu rūkote, bent valandą iki tyrimo to nedarykite. Prieš atliekant kraujo tyrimą venkite kaitinimosi saulėje, soliariume, fizinio krūvio (sunkaus darbo, sporto) ir streso. Prieš tyrimą nusiraminkite ir 15–20 min. pailsėkite.

Jeigu rengiatės vartoti vaistus, kraują geriau tirkitės prieš pradėdami juos vartoti arba praėjus 10–14 dienų po gydymosi vaistais, arba pasitarkite su gydytoju dėl konkrečių vaistų. Gydymo efektyvumui nustatyti paprastai kraujas tiriamas praėjus 14–21 dienų po vaistų vartojimo. Jei tyrimo metu vartojate vaistus, būtinai įspėkite apie tai gydytoją arba klinikos darbuotoją.

Nepatariama kraujo tirtis po rentgenologinių, ultragarsinių ir kitų instrumentinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos ar fizioterapijos procedūrų.

Laboratorinių tyrimų rezultatų tikslumui užtikrinti patariama tyrimus (ypač pakartotinius) atlikti tomis pačiomis sąlygomis, tuo pat paros metu ir toje pačioje klinikoje.

Užs. Nr. VPL1035