2016-ieji pasižymės spartesniu perėjimu prie elektroninių dokumentų, o tai, viliamasi, padidins skaidrumą, sumažins šešėlinės ekonomikos dalį ir palengvins įmonių veiklos administravimą.

Vaiva SAPETKAITĖ

Informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ prezidentas Virginijus Jasaitis išskiria, kad 2016 m. Lietuvoje svarbiausios technologijų naujovės bus trys išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemės, SAF-T (standartinė apskaitos duomenų rinkmena) ir SEPA (bendroji mokėjimų eurais erdvė).

Inovacijų prievolė

Po porą metų trukusių bandymų gruodį pagaliau pavyko įsteigti Nacionalinių elektroninių sąskaitų forumą – tarpinstitucinį ir verslo asocijuotų struktūrų bendradarbiavimo instrumentą, skirtą suinteresuotų ekspertų diskusijoms dėl e. sąskaitų standartų šalyje įteisinimo, galimybių jas naudoti tarpvalstybiniu lygiu, sklandaus procesų įgyvendinimo ir nepopierinės prekybos skatinimo.

Apie e. sąskaitas, kaip ir apie kitas e. paslaugas, kalbama jau senokai, tad kodėl tik dabar? V.Jasaitis paaiškina, kad ES artėja dideli su tuo susiję pokyčiai. Pavyzdžiui, 2017 m. bus įvestas privalomasis elektroninių sąskaitų standartas, o Lietuvos valdžios siekis – kad šalis elektroninėje erdvėje būtų tarp lyderių.

Ką tai reiškia verslui? Šalies įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turės teikti kur kas daugiau informacijos apie sudaromus sandorius.

Tikimasi daugiau aiškumo

Siekdama mažinti „šešėlį“ VMI žengia prie išmaniosios mokesčių administravimo sistemos – i.MAS. Ki­tose ES šalyse analogiškos priemonės jau davė naudos. Tarp sėkmingiausių pavyzdžių minima Por­tu­ga­lija.

„Prie to pirmiausia pereina tos Europos valstybės, kuriose didžiausia korupcija ir šešėlinė ekonomika. Kita vertus, to taip pat aktyviai siekia ir mažiausiai korumpuotos šalys“, – vertina „Infobalt“ prezidentas.

i.MAS numato ir keletą smulkesnių priemonių. Iki 2016 m. spalio VMI yra įpareigota sukurti ir įdiegti tris iš septynių numatytų i.MAS posistemių: sąskaitų-faktūrų (i.SAF), važtaraščių (i.VAZ), Analizės, modeliavimo ir rizikų valdymo centro (i.MAMC).

Tarkime, išmanioji važtaraščių sistema (i.VAZ) reikalinga tam, kad geriau kontroliuotų krovinių gabenimą. Įdiegus i.VAZ, kitaip tariant, sukūrus technines ir programines priemones, ūkio subjektams bus sudaryta galimybė išrašyti, perduoti, gauti ir naudoti elektroninius važtaraščius. Taip nebeliks galimybės sunaikinti panaudotą važtaraštį ir neapskaityti pervežimo operacijos. VMI išduos numerį kiekvienam važtaraščiui, kuris bus susietas su elektronine sąskaita.

Kitas po i.MAS skėčiu esantis projektas, skirtas PVM sąskaitoms-faktūroms, jau spėjo parodyti savo efektyvumą. Lapkritį VMI paskelbė, kad, išbandžius projektą su  pasirinktomis įmonėmis teigiami rezultatai buvo akivaizdūs. Palyginti su praėjusiais metais, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas padidėjo net 80 proc. Estijoje, kur pradėta registruoti visas sąskaitas-faktūras nuo 1000 eurų, PVM surinkimas padidėjo 11–12 proc.

VMI pozicija tokia, kad kone realiu laiku stebint įmonių sandorių dokumentus jų noras sukčiauti, ne­deklaruoti visų sandorių ar deklaruoti apsimestinius sandorius labai sumažėja.

Sąskaitos kaina – 30 eurų

Pasak V.Jasaičio, Rytų Europoje įprastos sąskaitos „gyvenimas“ nuo išrašymo iki jos sunaikinimo kai­nuoja iki 30 eurų: „Pavyzdžiui, jei pieno ar mė­sos produktų gamintojas per dieną prekes pristato į 200–300 objektų visoje Lietuvoje, tiek būna ir sąskaitų. Vienas iš sudėtinių sąskaitos dokumentų yra važtaraštis – kokia jo kelionė? Važtaraštis juda drauge su kroviniu, tada reikia gauti kitos pusės patvirtinimą ir grąžinti jį atgal gamintojui. Taigi visi vežėjai turi sugrįžti, o jie visi nebūtinai sugrįš tą pačią dieną, tada važtaraštis vėl bus peržiūrimas vadybininko, kuris jį įsegs į segtuvą. Be to, popierinių dokumentų archyvavimas, o vėliau naikinimas taip pat kainuoja.“

Perėjimas prie elektroninių dokumentų yra ir pro­ga sumažinti sąnaudas, sutaupyti specialistų darbo lai­ko ir supaprastinti apskaitą. Galiausiai sumažėtų ri­zika, kad popieriniai dokumentai paprasčiausiai pasimes.

„Aišku, buhalteriai nesutiks ir tvirtins, kad jie niekada nieko nepameta. Įmonės prie tokios praktikos seniai galėjo pereiti pačios. Visos priemonės ir teisinės prielaidos turėti vidinę elektroninę sąskaitybą yra, bet to nepadaryta iš inercijos: kai nėra privaloma, visi tai atidėlioja, nes buhalterija – konservatyvi sritis“, – sako V.Jasaitis.

Jo vadovaujama įmonė prie to perėjo dar 1999-aisiais. Tai buvo lengva padaryti, nes rinka buvo tuščia ir jie patys galėjo nustatyti taisykles. Kai nieko nėra, galima teigti, kad standartas bus toks.

Ar konservatyvumas nesusijęs su tuo, kad tokiu atveju patikrinus įmonę būtų lengviau pamatyti bet kokias machinacijas apskaitoje?

Ne visada, nes didžiosioms bendrovėms dažniausiai per brangu daryti nusižengimus, todėl tai daugiausia paveiktų smulkiąsias bendroves.

SAF-T, standartinė apskaitos duomenų rinkmena, kurios tikslas, standartizavus kompiuterinių apskaitos duomenų formatą ir struktūrą, – palengvinti duomenų tvarkymą, supaprastinti auditą ir taip sumažinti adminis­tracinę naštą, bus įgyvendinama nuo 2016 m. pradžios.

SAF-T aktuali įmonėms, kurių pajamos viršija 8 mln. eurų. Tokios įmonės jau nuo 2017 m. sausio 1-osios turės būti įdiegusios audito modulį SAF-T, leisiantį mokesčių administratoriui matyti kiekvieną bendrovės operaciją iš VMI būstinės. Tam, kad auditorius galėtų tikrinti įmonę, jam tereikės gauti rinkmeną su visais reikalingais dokumentais. Duomenų ap­imtis gali būti labai didelė.

Bėdos dėl skirtingų standartų

Nutiko taip, kad priemonių yra, tačiau jos – tarsi salos. „Jau yra elektroninė viešųjų pirkimų sistema su savo platforma ir savu standartu, dabar atsiras SAF-T – antra platforma su kitokiu standartu, i.MAS bus trečia sistema“, – į kilusią painiavą dėmesį atkreipia V.Jasaitis.

Kodėl taip nutiko? Kairė nežinojo, ką daro dešinė, o po to šaukštai buvo po pietų. Dabar kelias yra vienas – reikia susitarti dėl vienodo standarto. Ar tai reiškia, kad dėl to sugaišome laiko ir iššvaistėme pinigų, nes vis tiek teks grįžti prie jau turimų standartų derinimo?

Iš tiesų gali nutikti taip, kad reikės kai ką ir perkurti. Ne vien dėl sparčios technologijų raidos, bet ir dėl 2017 m. įvedamo bendro e. sąskaitų standarto. Kol kas nueita 75 proc. kelio, tačiau neaišku, kas nu­tiks paskutinėje jo rengimo atkarpoje.

Su 2016-aisiais atėjo ir bankinė naujovė – bendroji mokėjimų eurais erdvė (SEPA), aktuali euro zonai. Nebebus skirtumo tarp nacionalinių ir tarptautinių mokėjimų. Tiesa, tai sukels ir nepatogumų vartotojams – Lietuvoje nebeliks tiesioginio debeto, kuriuo naudojasi apie trečdalį šalies gyventojų. Lietuvos bankų asociacija sako, kad jis neatitinka SEPA reikalavimų. Įpratusiems taip mokėti klientams nereikės imtis jokių papildomų veiksmų. Tiesiog galiojantys tiesioginio debeto sutikimai, jei nebus nuspręsta kitaip, bus keičiami į e. sąskaitos automatinio mokėjimo sutartis.

Dirva bendrai skaitmeninei rinkai

Kalbant apie ES skaitmeninę pažangą tolumoje boluoja bendra ES skaitmeninė rinka, kurioje garantuojamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnysis ekspertas Dominykas Šumskis pabrėžia, kad jos kūrimo procesas po truputį įsivažiuoja ir tai reikės užbaigti iki 2020-ųjų: „Pamatėme, kad realios bendrosios rinkos eksperimentas Europoje pasisekė, tad pribrendo mintis pabandyti tą patį įgyvendinti ir skaitmeninėje erdvėje. Aišku, grėblių, ant kurių galima užlipti, daug, bet tai gali atverti visai naujų galimybių.“

Idealiu atveju, įgyvendinus šį ambicingą planą, ES konkurencingumas galėtų pasiekti naują lygį. Kol kas ES atsilieka tiek nuo JAV, tiek nuo Azijos valstybių.

Paprastai tariant, net smulkiausias verslas bet ko­kiame užkampyje galės nesunkiai pasiekti 500 mln. vartotojų rinką. Žinoma, bet kuriam verslui tuo pat metu atsiras kur kas daugiau konkurentų iš visos ES, tačiau tai padidins ir Europos gamintojų konkurencingumą.

Dalis valstybių gali patekti į prastesnes konkurencines pozicijas. Tarkim, Lietuvai gali pakenkti palyginti prastas IT raštingumas, ypač senjorų – daug kas dar nemoka naudotis internetu. Kitose valstybėse yra ki­tokių iššūkių – didesnis IT raštingumas, bet prastesnė IT infrastruktūra. O Lietuva pirmauja geros interneto prieigos, didelio jo greičio srityse.

D.Šumskis dėsto, kad bendrinimas gali būti ir labai griežtas, varžantis, bet jei būtų pasakyta, kad reikia sukurti vienodą teisinę bazę visiems susisiekimo būdams, tai dėl „Skype“ ar „Viber“ kiltų problemų.

„Net tarptinklinio ryšio mokesčio panaikinimas Lietuvai galėtų pasirodyti nenaudingas, nes čia tarp mobiliojo ryšio tiekėjų yra milžiniška konkurencija, todėl vietinių pokalbių kaina maža. Kai įsigalios mokesčio draudimas, sąnaudos niekur nedings, tad jos turės būti perskirstytos tarp kitų paslaugų vartotojų. Tai aktualiausia toms šalims, kuriose daugiausia skambinama į užsienį. Lietuva yra viena tokių šalių, nes turime daug emigrantų. Susiklostys tokia situacija, kai didžioji dalis mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų turės susimokėti ne tik už jiems suteiktas paslaugas, bet ir už kitų žmonių naudojimąsi tarptinkliniu ryšiu“, – sako D.Šumskis.