"Scanpix" nuotr.

Šių metų pabaigoje du Lietuvos bankai pristatė bekontaktes mokėjimo korteles. Šis elektroninis atsiskaitymo už smulkias prekes metodas, nors ir nėra naujiena pasaulyje, greičiausiai ir toliau pratins šalies vartotojus pereiti nuo grynųjų pinigų prie paprastų elektroninių sprendimų. Tačiau bekontaktės mokėjimo kortelės žada būti tik tarpinis variantas: mūsų pagrindinės piniginės gali keltis į telefonus ar apskritai išnykti.

Gytis KAPSEVIČIUS

Bekontaktė kortelė praktiškai nesiskiria nuo įp­rastos, tačiau turi vieną išskirtinę funkciją: už pirkinius iki numatytos sumos („Swed­­­­bank“ ir „Nordea“ bankai numatė 10 eurų su­­mą) galima atsiskaityti tiesiog priglaudžiant ją prie skaitytuvo. Tai greitas atsiskaitymo būdas siekiant taupyti laiką, nes nereikia vesti savo PIN ko­do, o pats metodas lieka patogesnis už įprastą fizinių pinigų apsikeitimą, nes nereikia spręsti, kiek ati­duoti grąžos ir apskritai kokia kupiūra sumokėti.

Natūraliai tokia sistema skatina būsimus vartotojus susimąstyti apie saugumą: jei tokią kortelę pametate ar ji būna atimta, naujasis jos „savininkas“ gali pradėti eiti iš parduotuvės į parduotuvę. Iš tiesų apsaugos nuo kortelės praradimo nėra, tačiau jos netekus reikėtų spėti ją užblokuoti, be to, to­kiems atsiskaitymams, apsaugant nuo per di­delio išlaidavimo, yra įvestos vienam pirkimui taikomos sumos lubos ar atsitiktiniai PIN kodo patikrinimai.

Pirmosios bekontakčių atsiskaitymų galimybės Lietuvoje buvo pristatytos metų viduryje, tačiau būtent pastarosiomis savaitėmis pasipylė pranešimai apie vis daugiau prekybos taškų, ku­riuose galima atsiskaityti bekontaktėmis kortelėmis. Šio tipo kortelės greičiausiai kurį laiką iš tiesų bus gausiai aptariama naujovė, nes atsiskaityti jomis iki šiol dar galima ne visur – seno tipo skaitytuvai šios naujovės nepalaiko. Naujoves pristatę bankai žada, kad pasibaigus įprastos kliento kortelės galiojimui naujai išduodamos kortelės jau bus bekontaktės, be to, laukiama, jog netrukus tokias korteles savo klientams išduos ir kiti šalies bankai.

Mūsų šalyje bekontaktės kortelės pasirodė vė­liau nei kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Di­džio­joje Brita­ni­joje, toks sprendimas pristatytas 2007 m. Tačiau globaliu mastu me­to­das didesnį pa­greitį įgauna kaip tik dabar. Ši technologija vis to­bu­linama – pasaulyje pristatomi ir bekontakčiai ban­­komatai, leisiantys išsigryninti pinigų prilietus bankomato jutiklį kortele ar netgi telefonu. Tiesa, kitaip nei smulkių mokėjimų atveju, PIN kodą suvesti vis viena reikės.

Atėjus į parduotuvę užteks susirinkti prekes

Beveik tuo pat metu, kai „Nordea“ Lietuvoje pristatė bekontaktes korteles, pasaulis sulaukė ži­nių iš internetinės prekybos milžinės „Amazon“. Bendrovė paskelbė JAV mieste Sietle išbandanti savo naują prototipinę parduotuvę, pavadintą „Amazon Go“. Jos koncepcija tokia paprasta, kokia tik begali būti: pirkėjas įeina į parduotuvę, susirenka norimas prekes ir paprasčiausiai išeina. Visą skaičiavimo darbą atliks pirkėjo telefone esanti „Amazon“ programėlė, kuri padės identifikuoti vartotoją, susisieks su jo elektronine sąskaita ir nuskaičiuos reikiamą sumą už prekes. Pirkėjui nieko pačiam skenuoti nebereikia: tai, kokias prekes jis renkasi, seks kamerų sistema, ne tik fiksuojanti, kas buvo paimta nuo lentynos, bet ir atsižvelgianti į prekės pakeitimą kita, jei pirkėjas persigalvojo.

Kol kas parduotuvė atvira tik bendrovės darbuotojams, tačiau 2017-ųjų pradžioje planuojama ją atidaryti viešai. Pastebėtina, kad tokios koncepcijos parduotuvėje banko mokėjimo kortelių nebereikės.

Panašus, tačiau mažesnio masto prototipas egzistuoja ir nedideliame Pietryčių Švedijos kaime Vikene, kur šių metų vasarį atidaryta parduotuvė be žmonių ir tradicinių kasų gali dirbti visas 24 valandas per parą. Durys atidaromos mobiliąja programėle, susieta su vartotojo banko sąskaita, ta pati programėlė naudojama skenuojant pasirinktas prekes, o sąskaitos vartotojui ateina mėnesio pabaigoje.

Vis dėlto kol kas tokios sistemos yra pradinių stadijų, nors išplėstas jų tinklas leistų taupyti pirkėjų laiką ir kai kurias sąnaudas, atsisakant darbo jė­gos kasose. Žinoma, žmogiškoji darbo jėga vis tiek būtų reikalinga pildant lentynas ir dirbant salėje.

Kol panašaus tipo parduotuvės neužkariavo rinkų, alternatyviems mokėjimams nenaudojant banko kortelės yra daug erdvės plėstis. Kortelės piniginėje (o ypač jei jų ne viena) užima papildomą vietą, todėl panašus mokėjimo principas jau kuris laikas įgyvendinamas mobiliaisiais telefonais. Siekiama padaryti taip, kad iš didžiojo trejeto, kurį reikia turėti išeinant iš namų – raktų, telefono ir piniginės, užtektų nepamiršti tik pirmų dviejų.

Tai, kad už nemažai paslaugų galima susimokėti mobiliąja perlaida, Lietuvos vartotojui nėra naujie­na. Tačiau didžiosios korporacijos ir ambicingi „fin­­techai“ mano, kad tokios perlaidos, nors ir su­pa­prastintos iki poros mygtukų pa­spaudimo, gali bū­ti dar elementaresnės. Nau­dodami tą patį NFC (angl. Near field technology) standartą kaip ir be­kontaktės kortelės, gamintojai jau kuris laikas leidžia už pirkinius ir paslaugas atsiskaityti per skenavi­mo įrenginį naudojant telefonus. Į šį traukinį įšo­ko ir didieji žaidėjai, tokie kaip „Apple“ (su „Apple Pay“), „Google“ (su „Google Wallet“), „Samsung“ (su „Samsung Pay“) bei kiti.

Mokėjimo principas labai panašus – atsiskaitant užtenka telefoną pridėti prie jutiklio, ir pinigai nuskaičiuojami. „Apple“ atveju galima mokėti ir kompanijos išmaniuoju laikrodžiu. Tai tik parodo, jog naudojant technologiją galima pa­siekti, kad atsiskaitant rankos nereikėtų kišti nei į ki­šenę, nei į rankinę. Tokie mokėjimai gali būti laikomi net saugesniu būdu, kadangi kai kurių gamintojų telefonai jau turi ar ateityje turės gana sudėtingą asmeninę apsaugą nuo vagysčių, kuri remiasi biometriniais duomenimis (pvz., rainelės skenavimas ar pirštų atspaudų atpažinimas). Tai mažina kortelės poreikį ir graso net pačiai fizinės piniginės koncepcijai, nes ir kitas jos turinys, tarkime, lojalumo kortelės, panašiu principu kelsis į telefoną.

Tačiau ir tai ne drąsiausios prognozės. Pir­ki­mas internetu, kai nereikia išeiti iš namų ir užtenka turėti įrenginį su internetu, taip pat gali dar labiau keistis. Šiuo metu informacinių technologijų gigantai „Google“ ir „Amazon“ pristato balsu valdomų namų sprendimus, kurie ne tik atliks norimas žiniatinklio paieškas ar gebės perskaityti naujienų antraštes, bet ir potencialiai galėtų suteikti vartotojui galimybę naudojantis vien tik balsu įsigyti konkrečią prekę ar užsakyti prekių sąrašą.

Vadinamasis daiktų internetas (išmanieji prietaisai, komunikuojantys tinkle) gali dar palengvinti buitines atsiskaitymo užduotis: tokie prietaisai, kaip išmanieji spausdintuvai biure ar netgi šaldytuvai namuose, galės sekti jums reikalingų išteklių kiekius ir, atsižvelgdami į jūsų įpročius, patys in­ternetu atlikti reikalingas užsakymo procedūras.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2016-m