„Užkritę akių vokai žmonėms kelia daug nepatogumų: apsunkina vairavimą, darbą kompiuteriu, pacientai kenčia ir dėl akių uždegimų. Tad kai kada akių vokų operacija gali tapti ir regėjimą koreguojančia išeitimi“, – sako „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Arūnas Jankauskas.

– Kodėl svarbu rūpintis sunkiais ir užkritusiais akių vokais?

– Išskiriamos dvi priežastys – estetiniai ir medicininiai lūkesčiai. Daugeliu atvejų operacijas atliekame todėl, kad pacientai skundžiasi vakarais pavargusiomis ir ašarojančiomis akimis, užkrintančiais vokais. Tačiau ne mažiau svarbi ir estetinė operacijų pusė. Ji leidžia pašalinti susikaupusią įtampa, ašarojimą. Kartais pacientus mums atsiunčia okulistai ar šeimos gydytojai.

Taisydami medicininę problemą gana dažnai ir pagražiname: pasitempus odai ir pasišalinus jos pertekliui išorinių akių kampučių srityse akys tampa atviros, sumažėja raukšlelių.

– Užkritę vokai – dažniau estetinė ar medicininė problema?

– Kur kas dažniau jie trukdo žmonių regėjimui, nes paprastai į mus kreipiasi vyresnio amžiaus moterys su smarkiai užkritusiais vokais. Dėl šios priežasties akys ir ašaroja, ir pavargsta gerokai greičiau, trukdo regėjimui.

– Ar ši bėda paveldima, o gal kai kada tai lemia gyvenimo sąlygos?

– Lemia ir rasė, ir genetika. Jei kreipiasi dukra, po kurio laiko sulaukiame ir mamos. Arba pirma mama, paskui dukra mus aplanko.

– Kokių rezultatų galima tikėtis po akių vokų plastinės operacijos?

– Su amžiumi raukšlelių šioje srityje daugėja, oda nukrinta. Viršutinio voko odos perteklius užkrinta ant akies, trukdo matymui, vokai atrodo paburkę, žvilgsnis visada lyg pavargęs, apatiniuose vokuose išryškėja odos perteklius, susiformuoja odos maišeliai. Vokų plastika tarsi atveria akis, pašalina nepageidaujamus maišelius, akys, o kartu ir visas veidas, stipriai ir akivaizdžiai atjaunėja.

– Kokio amžiaus pacientai ieško jūsų pagalbos?

– Gana dažnai sulaukiame brandaus amžiaus moterų, bet ne išimtis – ir jaunutės (su įgimtomis bėdomis). Jų akių oda sunkesnė dėl storesnės odos, labiau išreikštos riebalinės išvaržos. Kai kada tai būna įgimti dalykai.

– Ką rekomenduojate savo pacientams po akių vokų operacijos?

– Pirmas dvi paras patariame praleisti pasyviai namuose: mažiau lankstytis, stengtis, kad nepakiltų kraujo spaudimas, daugiau pagulinėti, operuotas vietas pavėsinti, bet neatšaldyti. Taip pat gerai tepti apatinius vokus ir skruostus tepalais, skirtais mėlynėms ir patinimams (su arnika ir kt.) Į kasdienį aktyvų gyvenimą galima grįžti nuo trečios dienos.

– Kiek laiko vyksta gijimas pooperaciniu laikotarpiu? Kada galima planuoti grįžti prie darbų?

– Norintiems jaustis komfortiškai patariu pasiimti laisvas bent dvi savaites, bet jei operuojami ir viršutiniai, ir apatiniai vokai, pasitaiko mėlynių (nors tai labai individualu), tad kai kada praverčia ir trys savaitės. Situacija labai priklauso nuo paciento požiūrio, nuo jo nusiteikimo, jo darbo aplinkos. Kai kas nemato trukdžių grįžti prie darbų ir po trijų ar keturių dienų (nebijo rodytis su pleistriukais po operacijos), o kai kam reikia nepriekaištingos išvaizdos.

– Kiek lėšų reikėtų numatyti tokio pobūdžio operacijai?

– Operacija be TLK kompensacijos kainuoja nuo 700 iki 1800 eurų. Galutinę jos kainą lemia tai, ar tai tik viršutiniai, ar ir viršutiniai, ir apatiniai akių vokai, taip pat – narkozė (vietinė arba bendrinė nejautra).

– Kada tinkamiausias laikas ryžtis vokų operacijoms?

– Šios operacijos atliekamos visus metus, bet jei turite galimybę pasirinkti, geriau jas atlikti rudenį ir žiemą. Pavasarį, kai saulė aktyviausia, gali likti pooperaciniai randai, jie gali tamsėti, pigmentuotis. Todėl operaciją atlikus pavasarį ar vasarą reikia teptis apsauginiais kremais, nešioti tamsintus akinius plačiu rėmeliu, kad būtų dengiamas išorinis pjūvio kraštelis.

Saulė VALENTINAITĖ

Dr. Asta Mastavičiūtė

Nors sveikata ir vadinama išmintingųjų honoraru, atsakomybę už ją Lietuvoje jaučia vos trečdalis gyventojų – būtent tik tiek kasmet užsuka profilaktiškai pasitikrinti. Kiti ginasi neturintys laiko ir, tikėtina, uždelsia ne vieną ligą. Į klausimus, kaip nepatekti į situaciją, kai diagnozė šokiruoja, atsako medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja dr. Asta Mastavičiūtė.

– Ar žinomos priežastys, kodėl gyventojai vengia profilaktiškai tikrintis sveikatą?

– Dalis mano, kad šie sveikatos patikrinimai nėra naudingi, kelia daug bereikalingo vargo, ypač kai kalbame apie viešas gydymo įstaigas. Kiti vengia papildomų išlaidų (nors socialiai drausti asmenys vien šiuo metu gali pasitikrinti pagal penkias valstybės finansuojamas programas) arba įsivaizduoja, kad tik nuo tam tikro amžiaus dera tikrintis profilaktiškai. Esą jei tau tik trisdešimt, kodėl turėtum gaišti savo laiką? Kas kažkiek laiko einantieji tikrintis sveikatos darbdavio prašymu taip pat mano, kad to pakanka.

– Minite, kad, medicinos centro „Northway“ atliktos apklausos duomenimis, vyrai mažiau rūpinasi savo sveikata nei moterys?

– Matyt, jų pasąmonėje užsikodavęs įsitikinimas, kad vyrai neverkia, neserga, o tikrintis sveikatos keliauja tik pajutę rimtus ligos simptomus. Tuo metu moteris, matyt, labiau veikia išmoktasis elgesys: nuo mažens jos skatinamos būti atsakingos ne tik už save, bet ir už savo šeimą. Jos labiau linkusios kurti pastovesnius, rimtesnius santykius. Vienas iš pavyzdžių – devyni nėštumo mėnesiai, kai moteriai tenka lankytis pas ją prižiūrintį gydytoją. Tai yra tarsi profilaktinio patikrinimo predikcija.

– Kodėl svarbu tikrintis profilaktiškai?

– Yra daugybė ligų, kurių simptomų nejaučiame ilgą laiką, o šiems atsiradus tenka kalbėti apie ligų komplikacijas. Vienas tokių pavyzdžių – Lietuvoje 60 proc. siekiantis mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pagrindinis kraujagyslių ligų rizikos veiksnys – didelė cholesterolio ir kitų kraujo riebalų koncentracija. Taigi, jei jums padidėjęs cholesterolio lygis, jokių simptomų nejausite, tik atlikus išsamų kraujo riebalų (lipidų) tyrimą galima nustatyti, kokia yra rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ir imtis prevencinių priemonių. Socialiai draustiems asmenims valstybės finansuojamos profilaktinės patikros programos nemokamos. Šiuo metu vykdomos net penkios tokios programos.

– Galėtumėte detalizuoti, kokioms amžiaus grupėms šios programos taikomos?

– Moterims skirta gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa taikoma nuo 25 iki 60 metų. Patariama šį gimdos kaklelio onkocitologinį tyrimą atlikti kas trejus metus. Iš jo įmanoma nustatyti ikivėžinius pokyčius, o juos galima gydyti, taip išvengiant gimdos kaklelio vėžio.

Antroji programa – vadinamoji atrankinė mamografijos patikra. Ji taikoma moterims muo 50 iki 69 metų. Ją kartoti reikėtų kas dvejus metus.

Taip pat – storosios žarnos vėžio profilaktinė programa. Lietuvoje kasmet nustatoma 1500 naujų šios ligos atvejų. Ankstyvosiose stadijose jos gydymas yra labai efektyvus. Deja, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, Lietuvoje dažniausiai nustatomas paskutinės, ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžys, kurio išgydyti nebeįmanoma. Pakartotinius prevencijos tyrimus patariama atlikti kas dvejus metus tiek moterims, tiek vyrams nuo 50 iki 74 metų.

Vyrams nuo 50 iki 69 metų taikoma priešinės liaukos, arba prostatos, vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Taip pat ir jaunesniems, nuo 45 metų vyrams, jei jų šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų. Šį tyrimą patariama kartoti kas dvejus metus.

Na, ir penktoji programa taikoma vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Tai asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, prevencijos programa. Čia didžiausias dėmesys skiriamas cholesterolio ir kraujo spaudimo tikrinimui.

– Dažnai tenka girdėti, kad mūsų medicina gydo pasekmes, o joms užbėgti už akių nėra kada, nes medikai perkrauti darbu. Ar iš tiesų taip yra?

– Visuomet buvau linkusi prabrėžti, jog gydytojas turėtų būti skatinamas arba gerbiamas už tai, kad jo pacientai neserga, yra sveiki, o ne už tai, kad jis gydo ligų pasekmes. Medicinos tikslas – sveikatinti pacientą ir stengtis, kad jam nebūtų diagnozuota liga, o ne vien kovoti su jos pasekmėmis.

Saulė VALENTINAITĖ

„Virkštelės kraujo kamieninės ląstelės yra unikalios, nes turi savybę tapti bet kurio tipo ląstelėmis su jos specifine funkciją. Dėl šios išskirtinės kamieninių ląstelių savybės atsiranda naujos galimybės daugelio ligų gydymui. Dėl šios priežasties itin svarbu, kad gimus kūdikiui mama nuspręstų užšaldyti šias ląsteles, taip investuodama į vaiko, o gal ir visos šeimos, sveikatą“, – patirtimi dalijasi iš Londone vykusios konferencijos, apie naujausias kamieninių ląstelių panaudojimo galimybes, grįžusi „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro kamieninių ląstelių banko koordinatorė Kristina Mateikienė.

– Kristina, kuo gyvena pasaulio farmacininkai ir mokslininkai? Į ką nukreiptos jų akys?

– Jie labai daug vilčių ir pastangų deda į kamieninių ląstelių gausinimą. Kiek ląstelių reikia terapijai įprastai matuojama pagal individo svorį, o kiek jų bus surinkta, priklauso nuo virkštelės ilgio. Ši problema sprendžiama pasauliniu mastu, kuriamos įvairios technologijos. Mūsų kamieninių ląstelių tyrimų centras taip pat dalyvauja pažangių technologijų pagausinimo kūrime, neabejoju, kad ateityje galėsime šią paslaugą pasiūlyti savo pacientams. Tai labai pažangu, bet ne mažiau sudėtinga: būtina speciali įranga.

– Ką laimėtų pacientai atsiradus šiai gydymo galimybei?

– Užšaldytos virkštelės kraujo kamienines ląsteles būtų galimybė pagausinti. Taip dalis jų būtų panaudota ligoniui, o dalis liktų kitam šeimos nariui. Pagausinimas leistų panaudoti jas kelioms terapijos ir prisidėtų prie itin sunkių sveikatos būklių pagerinimo. Jau šiandien jos keičia autizmu, cerebriniu paralyžiumi ir I tipo diabetu sergančių likimus. Kamieninės ląstelės – viena iš galimybių pasveikti nuo šių ligų. Kitų alternatyvių ir pažangių gydymo metodų šiandien tiesiog nėra.

– Jau vieneri metai, kaip „Northway“ klinika suteikia galimybę užšaldyti iš kūdikio virkštelės kraujo išskirtas kamienines ląsteles. Ar viliojasi lietuviai šia galimybe?

– Tėvai kartais dvejoja klausdami, o kas, jei tų ląstelių taip ir nepanaudos? Tuomet lyginame jų indėlį su gyvybės draudimu. Prieš šiam žingsniui pasiryždami taip pat svarstome, o gal neprireiks? Duok Dieve, bet jei ištiktų liūdnas scenarijus, būsime apsidraudę, neteks skriausti šeimos. Vien žinojimas, kad, jei ir susirgsime, galėsime pagyti, leidžia jaustis ramiau. Kamieninės ląstelės yra tarsi raktas į mūsų sveikatą. Tendencijas šioje srityje stebime daugiau nei dvidešimtmetį, taigi, matome, kaip užšaldytos ląstelės grąžina sveikatą sunkiai sergantiems vaikams, jei ne jos, tokios galimybės nebūtų.

– Kiek metų kamieninės ląstelės saugomos jūsų banke? Ar šis terminas, jūsų vertinimu, pakankamas?

– Mūsų banke ląstelės saugomos 20 metų, bet tai nereiškia, kad vėliau jos lyg susitarusios miršta. Atminkite, kad mokslas kamieninių ląstelių srityje vystomas dar ne taip seniai. Mokslininkų ištirta, kad tiek metų jos išlieka gyvybingos, tai geriausios jų panaudojimo ir saugojimo galimybės. Bet mokslas gali plėsti šias ribas.

– Koks likimas užšaldytas ląsteles ištiktų jų taip ir nepanaudojus?

– Gavus tėvų sutikimą jos būtų arba sunaikinamos arba paaukotos mokslui. Žmonės virkštelės kraujo kamienines ląsteles Lietuvoje vis dar labai mistifikuoja, tačiau jų panaudojimo galimybės panašios, kaip ir kaulų čiulpų ląstelių, tik šiuo atveju galimybės platesnės (su kur kas mažesne organizmo atmetimo reakcija). Būtent dėl to jos vadinamos vaistu nuo daugiau nei šimto ligų ir tampa vis plačiau naudojamos.

– Kuo kamieninės ląstelės naudingos žmogaus organizmui?

– Jos ypatingos tuo, kad gali virsti kito tipo organizmo ląstele, sukurdamos naują augantį ir besivystantį audinį. Kamieninės ląstelės yra lyg „statybiniai blokai“, kurie skatina gijimą ir ląstelių bei audinių atsinaujinimą. Jos yra visų ląstelių pirmtakės, turi unikalią savybę virsti kito tipo ląstelėmis su jų specifine funkcija, nuolat atsinaujinti ir daugintis. Šių savybių pagalba atsiranda galimybės gydyti įvairias ligas.

– Kaip vyksta šių ląstelių surinkimo procesas? Jūsų klinikos atstovai vyksta į moterų gimdyklas?

– Ląstelių surinkimas vyksta gimus vaikeliui. Tačiau tai jokios įtakos nei gimdyvės, nei vaiko sveikatai neturi. Gimdymo metu, nukirpus virkštelę surenkamas kraujas, kuris vežamas į laboratoriją, ten apdirbamas ir užšaldomas iki 186 laipsnių temperatūros. Jį surenka gimdymo namų personalas, mūsų klinika tame etape nedalyvauja. Gavę pranešimą, kad ląstelės surinktos, laboratorijoje jas apdorojame, tiriame, išsaugome. Žinoma, prieš tai mama parašo sutikimą.

– Kiek kainuoja tokia procedūra?

– Kamieninių ląstelių paėmimas, išskyrimas ir užšaldymas kainuoja apie 2000–2500 eurų.

– Ar yra skirtumas tarp jūsų, Šveicarijos ar Vokietijos ląstelių bankų?

– Užšaldant ir saugant virkštelės kraujo kamienines ląsteles pasitelkiame pačią moderniausią ir tarptautinius standartus atitinkančią įrangą (Sepax2), kuri išsaugo 99 proc. ląstelių gyvybingumo. Tokia pačia įranga naudojasi ir pasaulio lyderiai, dirbantys šioje srityje. ■

Vis plačiau medicinoje naudojamos virkštelės kraujo kamieninės ląstelės vadinamos vaistu nuo daugiau nei šimto ligų.

 

Nuotraukoje:

Kristina MATEIKIENĖ

„Northway“ medicinos ir chirurgijos centro kamieninių ląstelių banko koordinatorė

„Nesioperuojant laiku smarkiau dėvisi kremzlės, tai pagreitina artrozės progresavimą, tad uždelsus gali tekti keisti ir sąnarį“, – perspėja „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytojas Kęstutis Bliznikas. Dešimtmetį šioje srityje dirbantis ortopedas traumatologas apgailestauja, kad lietuviai vis dar gyvena kęsdami skausmą, ir primena, jog uždelsus padėti gali būti tiesiog per vėlu.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

– Artroskopinės kelio sąnario operacijos – vienos dažniausių mūsų šalyje ir pasaulyje atliekamų ortopedinių operacijų. Ar galėtumėte apibūdinti pacientų amžių?

– Daugelis jų jauni, darbingi, aktyviai sportuojantys asmenys. Jau kelintus metus stebime išaugusį fizinį gyventojų aktyvumą: jie daugiau slidinėja, dažniau užsiima vandens ir ekstremaliu sportu, taigi juos lydi ir daugiau traumų. Atitinkamai daugėja ir artroskopinių operacijų. Pagrindinės problemos yra kelio sąnario – kryžminių raiščių, menisko plyšimai, kremzlės pažeidimai, kitaip tariant, pažeistos struktūros, kurios savaime sunkiai sugyja. Buitinių traumų taip pat pasitaiko, bet rečiau.

– Ar seniai Lietuvoje atliekamos šio tipo operacijos? Kuo jos skiriasi nuo įprastinių?

– Šios operacijos Lietuvoje atliekamos daugiau kaip 20 metų. Artroskopinių operacijų metu mažiau žalojami aplinkiniai audiniai, jos atliekamos ne atviru būdu, o naudojant video-optinę sistemą, pasitelkiant specialius instrumentus. Per mažas angutes įeinama į sąnarį ir atliekamos tiek diagnostinės, tiek gydomosios procedūros, todėl pooperaciniu laikotarpiu vyksta spartesnė reabilitacija, jaučiamas mažesnis skausmas, greičiau atkuriama funkcija, randai būna beveik nepastebimi. Jei operacija sėkminga, žmogus gali vėl taip pat aktyviai sportuoti, kaip ir iki jos, taigi šios operacijos pratęsia sportuojančiųjų amžių. Tiksli ir laiku atlikta diagnostika šiuo atveju nepaprastai svarbi. Kuo anksčiau operuojame, tuo greičiau grįžtama į aktyvų gyvenimą. Po tokių sudėtingų operacijų ligoniai išleidžiami namo jau po dviejų parų.

– Minėjote, kad artroskopinės operacijos atliekamos ir vyresnio amžiaus žmonėms.

– Tiesa, operuoti tenka ir gana garbaus amžiaus pacientus. Vyriausiai mano pacientei buvo 87 metai, dabar ji jaučiasi puikiai. Nors būna ir taip, kad žmogus negali įvardyti traumos, tiesiog skundžiasi skausmu, kuris dažniausiai užklumpa dėl trauminio menisko plyšimo. Vis atkreipiame žmonių dėmesį, kad sportuojant reikėtų paisyti rekomendacijų, o jei skausmas tęsiasi ilgiau nei keturias savaites, būtina ieškoti kvalifikuotos pagalbos. Praktika rodo, kad lietuviai moka gyventi su skausmu gerokai ilgiau, tačiau pernelyg uždelsus padėti gali būti tiesiog per vėlu.

– Kuo gresia ilgalaikis skausmo kentimas ir delsimas kreiptis į specialistus?

– Esant sužalotam kryžminiam raiščiui ilgalaikis kelio sąnario nestabilumas gali kelti komplikacijų, menisko plyšimų, kurie sunkiau operuojami ir atitinkamai operuojant rezultatai nebūna tokie geri, kaip būtų iki atsiradus komplikacijų. Todėl į skausmą nereikėtų numoti ranka.

– Kokiais dar atvejais pasitelkiate artroskopines operacijas?

– Pagal naujausias medicinos metodikas minimaliai invaziniu būdu rekonstruojame kelio sąnario raiščius, atnaujiname ir atkuriame kremzles, prisiuvame arba per nedidelius pjūvelius netraumuodami aplinkinių audinių pašaliname pažeistą menisko dalį. Visas meniskas šiais laikais nebešalinamas. Dažniausiai šios operacijos atliekamos esant menisko sužalojimų, bet esant galimybei jis išsaugomas ir prisiuvamas.

– Ar artroskopinėms operacijoms svarbu sezoniškumas? Jaučiate jį?

– Jis nėra labai ryškus: darbo užtenka visus metus. Bet taip, pacientų srautai labai padidėja link pavasario: grįžta slidininkai susižaloję ir visi tie, kuriems nepavyko pasveikti be operacijos, o į vasaros pabaigą sulaukiame vandens sporto mėgėjų.

– Ar operuojantis jūsų klinikoje operacijos kainą dengia teritorinės ligonių kasos?

– „Northway“ medicinos ir chirurgijos centras yra sudaręs sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), todėl bazinė operacijos kaina pacientams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

– Kiek laiko įprastai gyja pacientai po šių operacijų?

– Jaunam pacientui po menisko dalies pašalinimo gijimas trunka apie 2–4 savaites, savaitę tenka vaikščioti su ramentais, bet jei meniskas siuvamas ir išsaugomas – apribojimai didesni. Tuomet pacientas su ramentais vaikšto apie keturias savaites. Sveikimas ir reabilitacija trunka gerokai ilgiau, gali išsitęsti iki trijų keturių mėnesių. Atsigavimas iki normalaus fizinio krūvio trunka iki pusės metų. Po skirtingų operacijų – skirtingi terminai. Vyresnio amžiaus pacientams adaptacijos laikotarpis ilgėja, jį lemia ir lydintys sužalojimai (kuo jie gilesni, tuo atsigavimo laikotarpis ilgesnis).

Apie alternatyvų ir dar gana naują gydymo metodą, kai pasitelkiamos kamieninės ląstelės, Lietuvos visuomenė žino gana mažai, bet susipažinusi maloniai nustemba, mat tai įžiebia jau užgesusias viltis.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

„Kai sulaukiame paciento su užakusiomis kraujagyslėmis ar kritiniu kraujotakos nepakankamumu, turime būdą, kaip jam pagelbėti“, – operacinės kasdienybe dalijasi „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro kraujagyslių chirurgas med. dr. doc. Gintaris Vilkevičius.

– Jau ne vienus metus viešai diskutuojama apie kamieninių ir regeneracinių ląstelių naudą žmogaus organizmui. Ar mūsų visuomenė pasirengusi priimti modernius pokyčius?

– Pasitelkę kamieninių ir regeneracinių ląstelių mišinį gydyti galime kur kas daugiau nei iki tol. Tačiau visuomenė apie tai mažai informuota: dalis žmonių nė nežino, kokiems tikslams būtų galima taikyti kamienines ląsteles. Apie tai, kad tai inovatyvi priemonė, leidžianti gydyti daugelį ligų, spręsti sudėtingas problemas, kai kurie pacientai vis dar nėra girdėję. Į mūsų kliniką žmonės įprastai kreipiasi, kai tradicinės medicinos metodai būna neefektyvūs arba kyla grėsmė netekti galūnės. Kalbu apie kritinę galūnių išemiją (gangreninius audinių pokyčius ir opas), cukrinio diabeto ir veninės patologijos sukeltas žaizdas.

– Kuo unikali naujoji gydymo metodika, o svarbiausia – ar prieinama kiekvienam norinčiajam, kuriam ji būtina?

– Mūsų metodas unikalus tuo, kad paciento gydymui siūlo ne atskiras ląsteles, bet jų mišinį. Štai kamieninių ląstelių jame gali būti vos 2 ar 3 proc., o pagrindą sudaro regeneracinės ląstelės. Taigi pacientui suleidus mišinio aplink pažeistą vietą, toje srityje pagerėja kraujotaka, paskatinamas gijimas. Kai kurie pacientai jau po dviejų mėnesių džiaugiasi visišku žaizdų užgijimu. Paciento riebalų paėmimas ir apdorojimas, kamieninių ląstelių mišinio gavimas ir įšvirkštimas į audinius kainuoja apie 2 tūkst. eurų. Didžioji dalis šios sumos tenka techninėms priemonėms, t.y. medicininiams įrenginiams ir brangiai aparatūrai.

– Kiek laiko įprastai trunka naujoji procedūra ir kieno kamieninės ląstelės jai pasitelkiamos?

– Gydymui kamieninėmis ląstelėmis naudojame to paties paciento ląsteles, kurias išskiriame iš riebalinio audinio, nes tai to paties žmogaus ląstelės, organizmas jį pažįsta, nėra atmetimo reakcijos. Didžiausias pliusas, kad visa procedūra atliekama vienoje patalpoje, tai saugu, sterilu ir patikima. Pacientui klinikoje įprastai prireikia praleisti kelias valandas. Jam taikoma vietinė nejautra, po procedūros pasilikti gydymo įstaigoje nebūtina. Taigi gydymas apytiksliai trunka apie 5–6 val.

– Kokiuose organuose yra kamieninių ląstelių?

– Jų yra įvairiuose žmogaus organuose (kraujyje, kaulų čiulpuose, žarnyne, riebaluose, odoje ir t.t.). Pačiomis kamieniškiausiomis vadinamos embriono ląstelės, bet jų mes naudoti negalime, tai draudžia įstatymai, taigi savo praktikoje dirbame tik su somatinėmis (suaugusiųjų kamieninėmis ląstelėmis).

– Galėtumėte iliustruoti pavyzdžiu, kokios ligos gydomos kamieninėmis ląstelėmis?

– Geriausiai žinomas kamieninių ląstelių panaudojimo pavyzdys būtų kaulų čiulpų transplantacija (ji naudojama kraujo ligoms gydyti). Mūsų klinikoje kamieninėms ląstelėms išskirti naudojame riebalinį audinį. Jos sugeba diferencijuotis į įvairias kitas ląsteles, todėl vadinamos multipotentinėmis ląstelėmis. Riebalų audinio ląsteles galima panaudoti ir plastinės chirurgijos srityje (tada, kai įprastai reikalingi užpildai, kai reikia atnaujinti odą), ir sergant sąnarių ligomis, ir randų, nudegimų gydymui. Kaip matote, panaudojimo galimybių išties gana daug.

– Papasakokite plačiau, kaip jums pavyksta išskirti minėtų ląstelių mišinį?

– Nuo praėjusių metų kovo klinikoje pasitelkiame amerikiečių gamybos aparatą –„Cytori“, kuris leidžia pagaminti kamienines ląsteles iš riebalinio audinio toje pačioje operacinėje. Iš paciento paėmus riebalinio audinio, šis dedamas į specialų aparatą, ir po pusantros valandos jau turime regeneracinių ir kamieninių ląstelių mišinį, kurį galime naudoti gydymo tikslams.

– Kaip vertinate mokslininkų prognozes? Ar jie nepervertina gydymo kamieninėmis ląstelėmis? O gal išties stovime prie ilgai laukto perversmo slenksčio?

– Tai išties labai naujas ir inovatyvus gydymo metodas, jau artimiausiu metu žadantis perversmą medicinos srityje, kai kalbama apie organų atauginimą. Kadangi medicinos mokslas vystosi labai sparčiai, manau, jau netrukus sulauksime inovatyvių dalykų.