P.Thomsenas ir D.Velkouleskou / "Scanpix" nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

Pagal vos neįgyvendintą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) planą Europa šią vasarą būtų patyrusi naują finansinę ir politinę krizę. Laimingo atsitiktinumo ir „WikiLeaks“ dėka sąmokslas buvo atskleistas, tačiau tarptautiniu skandalu netapo – jį gerokai nustelbė „Panamos dokumentai“.

„Viena iš problemų, susijusių su nuolat Europą ištinkančiomis ekonominėmis ir socialinėmis krizėmis, yra ta, kad šios krizės daugeliu atvejų būna kažkieno iš anksto suplanuotos ir sukeltos tyčia“, – rašo portalas zerohedge.com.

Prieš mėnesį tai patvirtino buvęs Anglijos ban­ko („Bank of England“) vadovas Mervynas Kin­gas, pareiškęs, kad „Europos ekonomikos de­presija yra tyčia ES elito priimtų politinių spren­dimų rezultatas“. Tą patį dar 2008 m. yra sa­kęs ir AIG banko strategas Bernardas Connolly.

Arba nurašote skolas Graikijai, arba TVF traukiasi iš Graikijos gelbėjimo programos.

Šį kartą ES krizę panoro sukelti TVF – tai galima suprasti iš „WikiLeaks“ paskelbto telekonferencijos tarp dviejų TVF pareigūnų išrašo. Kovo 19-osios pasišnekučiavimas tarp Poulo Thomseno, vadovaujančio TVF Europos padaliniui, ir Delios Velkouleskou, kuri yra TVF misijos Graikijoje vadovė, įspūdingas. Jo esmė – su­kelti Graikijoje nemokumo krizę ir, pasinaudojus šiuo argumentu, priversti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel palengvinti Graikijai skolų naštą.

TVF atstovai tariasi, kaip ir kada pateiks ultimatumą Vokietijos kanclerei ir ką jai sakys, kad skambėtų įtikinamai: „Arba nurašote skolas Graikijai, arba TVF traukiasi iš Graikijos gelbėjimo programos.“ Tai reiškia, kad vietoj vadinamosios „troikos“ (trejeto), kurią dabar sudaro TVF, Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas (ECB), liktų „dvoika“. O tai – jau rimta kreditų krizė.

Prisiminkime, kad po daug mėnesių trukusių derybų šis trejetas praėjusiais metais susitarė dėl 86 mlrd. eurų gelbėjimo paketo. Mainais į tai grai­kai sutiko dar labiau susiveržti diržus, pavyzdžiui, apkarpyti pensijas bei įgyvendinti daug re­for­mų. Trejetas prižiūri, kaip Graikija laikosi savo įsi­pareigojimų, ir dalimis išmoka paramą. Jei iš gel­bėjimo programos administravimo pasitrauktų TVF, Atėnus kontroliuotų tik ES institucijos.

„Bloomberg“ tai vadina „krizės su­kėlimo Graikijoje ir situacijos Europoje destabilizavimo plano svarstymu“.

„Financial Times“ primena, kad Vokietijos par­lamentas jau yra perspėjęs kanclerę, jog su tuo nesutiktų: jei Graikijos skolą administruotų tik ES institucijos, Vokietijos parlamentarai blokuotų naujų paskolų išdavimą. Bingo! Kaip tik to TVF ir reikia!

Nutekintame pokalbyje TVF atstovai sako, jog „reikalinga neišvengiamos finansinės katastrofos grėsmė, kad kiti žaidėjai sutiktų su tokiomis priemonėmis, kaip tolesnis graikų pensijų mažinimas.“ „Bloomberg“ tai vadina „krizės su­kėlimo Graikijoje ir situacijos Europoje destabilizavimo plano svarstymu“.

„Žiūrėkite, ponia Merkel, jūs susiduriate su dilema, kai turite nuspręsti, kas pavojingiau – tęsti be TVF ar sumažinti skolą ir taip sulaikyti fondą. Ar Bundestagas nepaklaus, kur TVF?“ – repetuoja P.Thomsenas.

Nutekintame pokalbyje TVF atstovai svarsto, jog Graikijos skolų klausimą iš vietos galėtų išjudinti tik rimtas „įvykis“, ir diskutuoja, kad jis galėtų įvykti apie birželio 23-iąją, kai Didžiojoje Bri­tanijoje vyks referendumas dėl išstojimo iš ES.

Graikija – sąmokslininkė?

Bent jau Graikijoje šios naujienos niekam ne­praslydo pro ausis. „Graikijos vyriausybė pareika­lavo TVF paaiškinti, ar noras stumti šalį į ne­mokumą prieš pat Britanijos referendumą yra ofi­ciali fondo pozicija“, – „Financial Times“ ci­tuoja Olgą Gerovasili, graikų vyriausybės atstovę.

Na, o TVF atstovai „WikiLeaks“ nutekinto pokalbio iš viso beveik nekomentuoja ir aiškina, esą naudos TVF siekiąs ne sau, o Graikijai. „Jau anksčiau pareiškėme, kad, fondo nuomone, Graikijai norint pasiekti tvarų augimą reikalingas reformų bei skolos sumažinimo derinys. O pasirinktos reformos bei užsibrėžti rodikliai turi būti parenkami remiantis patikimomis prielaidomis“, – teigiama TVF po paviešintų pokalbių išplatintame pranešime.

Pasaulio žiniasklaida į naujausią „Wiki­Leaks“ istoriją reaguoja irgi labai santūriai.

O štai TVF vadovė Christine Lagarde apsiriboja tik savo vardu pasirašytu viešu laišku Grai­kijos premjerui Alexiui Tsiprui, kuriame atkreipia dėmesį, kad Graikijos jautrumas – pernelyg di­delis, o progresas įgyvendinant reformas – ge­rokai per menkas.

Pasaulio žiniasklaida į naujausią „Wiki­Leaks“ istoriją reaguoja irgi labai santūriai, dažniausiai apsiribodama subtiliais pastebėjimais, esą TVF rengiasi spausti A.Merkel. Tik vienas kitas nepriklausomas analitikas leidžia sau tiesmukus pareiškimus, esą TVF buvo sučiuptas pla­nuojantis nusikaltimą.

Tokia reakcija labai stebėtis neverta. Viena vertus, TVF – pernelyg įtakingas, kad dviejų ne pačių svarbiausių jo padalinių vadovų pasikalbėjimas sužlugdytų reputaciją. Juolab kad TVF yra atlaikęs ir rimtesnius smūgius savo įvaizdžiui, pavyzdžiui, niekas jau nebeprisimena labai neskaniai kvepėjusios istorijos su TVF vadovu Dominique’u Straussu-Kahnu.

Be to, ir nusikaltimas šiuo atveju labai jau miglotas, o advokatai pasakytų, kad ir gerokai „pritemptas“. Tad belieka skaičių kalba, įrodanti, kad Graikija šiai organizacijai yra tarsi aukso kasykla, o dėl tokio pajamų šaltinio TVF gali sau leisti suplanuoti ir vieną kitą regioninę krizę.

Pirmiausia – TVF iš Graikijos nuo 2010 m. jau užsidirbo apie 2,5 mlrd. eurų pelno. O jeigu Graikija su TVF atsiskaitys visiškai, iki 2024 m. pelnas išaugs iki 4,3 mlrd. eurų.

Tad visiškai suprantama, jog TVF labai norėtų Graikijai palengvinti kitų paskolų naštą, kad ši, lengviau atsikvėpusi, toliau skolintųsi ir mokėtų palūkanas ne kitiems kreditoriams, o TVF.

Kiek iš to naudos Graikijai (ne gyventojams – Graikijos politikos elitui), vien palūkanoms kasmet išleidžiančiai šimtus milijonų eurų, keblus klausimas. Tačiau jos pasipiktinimas TVF ketinimais sukelti šalyje dirbtinę nemokumo krizę gali būti gerokai apsimestinis. Mat Graikijos valdžia su savo kreditoriais palaiko savotiškus pogrindinius ryšius, pagrįstus abipuse nauda ir ne visada sąžiningais užkulisiniais susitarimais. Ir svarbiausias vaidmuo čia tenka „Goldman Sachs“.

Jei kas primiršote, „Goldman Sachs“ – tai toks Volstrito gigantas, kuris po Europą ištikusios finansų krizės buvo tapęs kone keiksmažodžiu ir finansinių kataklizmų sinonimu.

Klausite, kaip susiję TVF, Graikija ir „Gold­man Sachs“? Viskas painiau negu dabar pasaulį drebinančioje Panamos byloje.

„Goldman Sachs“ vairuoja politiką

Buvęs Graikijos premjeras Lucas Papademas, buvęs JAV rezervų banko vadovas Henry Paul­se­nas ir dabartinis „Bank of England“ vadovas ka­na­dietis Markas Carney – visi susiję su „Goldman Sachs“. Visi trys yra buvę šio Volstrito giganto ban­kininkai ir ėję ten aukštas pareigas. Po Vols­tritą sudrebinusios krizės jie pasistengė gauti pri­ėjimą prie politinių sprendimų ir toliau kaupti milijonus, tik jau kitomis priemonėmis.

Britų leidinys „The Inde­pendent“ teigia, kad iš esmės visi technokratai, po krizės formavę fiskalinę politiką Grai­kijoje, Vokietijoje, Italijoje, Bel­gijoje, Prancūzijoje ir Di­džio­joje Britanijoje, yra iš „Gold­man Sachs“. Netgi ECB va­dovas Mario Draghi buvo „Gol­dman Sachs International“ vykdomasis direktorius.

Ironiška, tačiau JAV prezidentas Barackas Obama, užsimojęs apvalyti JAV finansų elitą nuo abejotinos reputacijos vyrukų, puikiai tikusių ankstesniam prezidentui, H.Paul­seną JAV rezervų banko vadovo pozicijoje pakeitė Timu Geithneriu. Tačiau ir šis – iš tos pačios šutvės, mat būtent jis pasistengė, kad „Goldman Sachs“ būtų skirta 14 mlrd. dolerių iš sumos, turėjusios atitekti draudimo bendrovei AIG.

Bet grįžkime į dar ankstesnius laikus. Du au­toriai Pam ir Russas Martensai savo pernai vasarą paskelbtoje publikacijoje teigia, kad būtent kompanija „Goldman Sachs“ Graikijai sudarė sąlygas nuslėpti tikrąjį savo skolų mastą, suteikdama jai puikų įrankį – kreditų defolto svopus, arba, kalbant žmonių kalba, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius. Šis slaptas Graikijos ir „Goldman Sachs“ planas Grai­kijai visų pirma padėjo atitikti euro zonos valstybėms keliamus reikalavimus. Tačiau kartu ėmė pūstis ir skolų burbulas – „Goldman Sachs“ pa­dė­jo Graikijai pasidvigubinti turėtas skolas per abejotinus sandorius derivatyvais (tokios išvestinės finansinės priemonės). Kol galiausiai šis burbulas sprogo, sukeldamas krizę visame žemyne.

Kaip manote, kas buvo žmogus, stovėjęs Grai­ki­jos centrinio banko priešakyje tuo metu, kai bu­vo derinamas planas su „Goldman Sachs“? Ogi L.Papademas, puikusis Graikijos ekonomistas, 2011-aisiais neilgam tapęs Grai­kijos premjeru, bet spėjęs per tą laiką vėl sutvarkyti kelis reikalus, šįsyk – su TVF.

Turbūt neverta diskutuoti apie tai, kad Grai­kija daugelį metų gyveno (ir tebegyvena) ne pa­gal kišenę ir kad jai tikrai reikėjo imtis diržų verži­mosi politikos. Tačiau L.Papademas, Grai­kijoje su­žibęs kaip griežtų reformų šalininkas ir kirtęs an­tausį plevėsoms populistams, buvo kaip tik tas as­muo, kuris prieš keliolika metų sudarė visas są­lygas graikams lėbauti iš skolintų pinigų. Šį kartą jo pastangos apkarpyti graikų am­bicijas atrodė kaip atsidavimo sa­vo šaliai viršūnė, tačiau akylesni ana­litikai atkreipia dėmesį, kad L.Pa­pa­demas, viena ranka mažindamas Graikijos išlaidas kasdienėms reikmėms, kita ranka derino naujų TVF paskolų Graikijai portfelį. O vadinamoji „troika“ vėliau jį pagyrė už puikiai suvaldytą situaciją.

Dabar padėtis analogiška: Grai­kija ir TVF daro viską, kad srauni skolų upė nebūtų užtvenkta. Jei tam reikalinga viena kita krizė Eu­ro­poje, kodėl gi ne? Graikija prie to pripratusi, o TVF – nė motais: jis visada pradeda ir laimi.

"Scanpix" nuotr.

Arūnas BRAZAUSKAS

Birželio 2-ąją žurnalistų tyrėjų komandai vadovaujantis Drew Sullivanas parašė tviteryje rusų kalba: „Kaip jūs suprantate, pasaulis pasikeis rytoj 9 val. vakaro Maskvos laiku.“ Išties kitą dieną, sekmadienį, daugelio šalių leidiniai paskelbė vadinamuosius Panamos dokumentus. Visuomenės dėmesį prikaustė tai, kas susiję su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Mažiau svarstoma, kaip šis nutekinimas pakeis pasaulio šešėlinių finansų geografiją.

„Panamos dokumentai“ ar „Panamos terabaitai“ – maždaug 11,5 mln. dokumentų, kurių apimtis – 2,6 terabaito, pranoksta visus iki šiol žinomus nutekinimus. Duomenys pavogti iš Panamoje veikiančios teisinės firmos „Mossack Fonseca“ (pavadinime – partnerių pavardės). Tie terabaitai susiję su maždaug 230 tūkst. įmonių veikla. Palyginimui: 2015 m. pradžioje Lietuvoje buvo registruota 220 tūkst. įmonių, iš jų veikė apie 42 proc. – 93 tūkst. Taigi „Panamos terabaitus“ galėtume lyginti su viso Lie­tuvos ūkio dokumentacijos gabalu: steigimo su­tartimis, susirašinėjimu, buhalterijos fragmentais.

„Mossack Fonseca“ tarpininkauja steigiant įmones ypatingose finansinėse jurisdikcijose (YFJ), kurios kalbainių teikimu vadinamos lengvatinėmis mokesčių zonomis, o verslo bendruomenė susikalba, vartodama „ofšorų“ terminą (angl. off shore).

Tapti legaliu tokio „lukšto“ savininku kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių dolerių – viskas priklauso nuo poreikių.

YFJ veikiančios įmonės visai nemoka arba moka minimalius mokesčius teritorijose, kuriose registruotos. Daug YFJ veikia Karibų jūros salose – tai Jungtinės Karalystės valdomos teritorijos, arba nepriklausomos valstybės, priklausančios Tautų Sandraugai (buvusi Britų Sandrauga).

YFJ įmonės yra legalios, tačiau dažniausiai būna nominalios – turi „popierinį“ direktorių ir valdybos narius. Angliškai jos dar vadinamos „shell companies“ – įmonės-lukštai. Tapti legaliu tokio „lukšto“ savininku kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių dolerių – viskas priklauso nuo poreikių.

V.Putino draugas muzikantas

„Panamos terabaituose“ minimos 140 politikų iš 50 šalių pavardės. Tai yra valstybių vadovai, jų giminaičiai ir draugai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pavardė niekur neišplaukia, tačiau „Panamos terabaituose“ figūruoja keletas įvairaus rango Rusijos politikų ir jų giminaičių, pavyzdžiui, V.Putino spaudos atstovo Dmitrijaus Peskovo sutuoktinė.

Šis violončelininkas, kuris neužsiima jokiais verslais, valdo įmones-lukštus, ir jų sąskaitos nėra tuščios.

Vis dėlto, nors ir nepaminėtas, V.Putinas kelia daug įtarimų dėl savo artimo draugo muzikanto Sergejaus Roldugino. Šis violončelininkas, kuris neužsiima jokiais verslais, valdo įmones-lukštus, ir jų sąskaitos nėra tuščios. Į S.Roldugino įmones yra suplaukę apie 2 mlrd. dolerių. Sandoriai, dėl kurių atsirado pinigai, neretai atrodo fiktyvūs.

Štai pavyzdys, kuriame veikė dabar jau neveikiantis „mūsiškio“ Vladimiro Romanovo Ūkio bankas. Tarptautinės žurnalistų tyrėjų komandos partneris 15min.lt patvirtino, kad 2010 m. liepos 20 d. sutartimi S.Roldugino valdoma Panamos kompanija „International Media Overseas“ sutarė iš kitos Panamos kompanijos „Dino Capital“ įsigyti „Rosneft“ akcijų už beveik 7,85 mln. JAV dolerių. Tų pačių metų rugpjūčio 4 d. šis sandoris nutrauktas. Juo „Dino Capital“ pripažįsta nesilaikiusi įsipareigojimų. Kaip kompensaciją „Dino Capital“ iš savo sąskaitos Ūkio banke įsipareigoja pervesti 746,9 tūkst. dolerių į S.Roldugino „Inter­national Media Overseas“ sąskaitą Rusijos banke Šveicarijoje.

Minėta suma, kelianti įtarimą dėl pinigų plovimo, nesudaro nė dutūkstantosios tų 2 mlrd. dolerių dalies. Tačiau kitos S.Roldugino įmonių įplaukos panašaus švarumo. Spėliojama, kad šio muzikanto sąskaitos – viena iš daugelio V.Putino „kiaulių-taupyklių“.

Rusijos leidinys „Novaja gazeta“, tarptautinio tyrimo partneris, jau sulaukė „nemalonumų per valdiškus namus“: oficialiai kreiptasi dėl leidinio mokestinio patikrinimo.

G.Sorosas remia tiriamąją žurnalistiką

Tolesni svarstymai – bandymas susivokti, ką „Panamos terabaitai“ pasako apie pasaulio finansus.

„Panamos terabaitų“ atveju nutekinimo sukeltas triukšmas užgožia kai kuriuos klausimus, nors jie ir užduoti. O visumos nesuprasime be tų detalių.

Radijo „Svoboda“ laidoje jaunutė „Novaja gazeta“ žurnalistė Olesia Šmagun, įvardyta kaip „tyrėja“, nors nagrinėjo tai, kas jai buvo paduota (gal geriau ją vadinti „laborante“), pasakė, kad nesvarbu, kokiu būdu gauti „Panamos terabaitai“, nes juos tiriantys žmonės siekia gėrio. Vis dėlto tai yra konfidencialios informacijos vagystė (kaip pakomentavo vienas Lietuvos advokatas, dokumentai buvo „nufyrinti“).

Esą kažkurio iš Panamos advokatų kontoros partnerių – ar Jurgeno Mossacko, ar Ramono Fonsecos palikta meilužė atkeršijo tuo, kad 11,5 mln. dokumentų išsinešė rankinuke.

Vagystės motyvų versija atsirado iškart po „Panamos terabaitų“ paviešinimo. Esą kažkurio iš Panamos advokatų kontoros partnerių – ar Jurgeno Mossacko, ar Ramono Fonsecos palikta meilužė atkeršijo tuo, kad 11,5 mln. dokumentų išsinešė rankinuke. Išties trijų terabaitų kaupiklis – tai delnu apimamas stačiakampis daikčiukas, užimantis tiek vietos, kiek vidutinio storumo detektyvinis romanas. Bet ir programišių įsilaužimo versija nebuvo atmesta.

Kerštinga meilužė pati viena su ta informacija nelabai ką nuveiktų – kaip ir minėta žurnalistė „laborantė“. „Panamos terabaitai“ nukeliavo iki Tarptautinio žurnalistų tyrėjų konsorciumo (International Consortium of Investigative Journalists, ICIJ). Ar veltui? Reikia klausti tų, kurie perdavė informaciją.

Šį konsorciumą 1997 m. įkūrė tiriamosios žurnalistikos organizacija Visuo­menės integralumo centras (Center for Public Integrity, CPI). CPI rėmėjai yra tokie JAV labdaros bei paramos fondai: „Ford Foundation“, „Carnegie Endow­ment“, „Rockefeller Family Fund“, „W K Kellogg Foundation“, „Open Society Foun­dations“. Pastarosios organizacijos, kurią finansuoja George’as Sorosas, atšaka – Atviros Lietuvos fondas veikia ir Lietuvoje.

CPI deklaruoja nepriklausomybę nuo politinių partijų, tačiau JAV yra sulaukęs kritikos už paramą iš G.Soroso, aršaus George’o W.Busho priešininko ir Baracko Obamos finansinio rėmėjo. Esą tai turėję įtakos CPI medžiagoms, kuriose užsipulti B.Obamos priešininkai, vadinamojo Arbatėlės sąjūdžio rėmėjai milijardieriai broliai Kochai.

Tarptautinė operacija

Gal mitinė Panamos advokato meilužė ir pardavė kaupiklį už vieną simbolinį dolerį, tačiau 380 žurnalistų iš maždaug 100 žiniasklaidos organizacijų 80 šalių tikrai negalėjo dirbti veltui vienus metus. Šitas tinklas prasidėjo nuo „habo“ (angl. hub, lietuviškai kalbant – telktuvo). Tai Vokietijos dienraštis „Süddeutsche Zeitung“, kuris pradžioje gavo visus „Panamos terabaitus“. Tą medžiagą reikėjo išmaniai paskirstyti tarp tyrėjų.

Būna nemaloni savaitė. Tai lemtinga, bjauri savaitė, kurios aš labai nemėgstu. Tai savaitė tarp to momento, kai medžiaga jau parengta, ir momento, kai ji spausdinama.

Vargu ar tokio masto tyrimą galima visiškai nuslėpti. „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas 2015-ųjų gruodį „Veidui“pasakojo: „Būna nemaloni savaitė. Tai lemtinga, bjauri savaitė, kurios aš labai nemėgstu. Tai savaitė tarp to momento, kai medžiaga jau parengta, ir momento, kai ji spausdinama. Per tą savaitę mes siunčiame paklausimus visiems mūsų istorijos dalyviams – tiems, kuriuos kritikuojame, kieno atžvilgiu atliekamas tyrimas. Tai rašytiniai paklausimai. Jokių telefoninių pokalbių į bylą neįsegsi. Siunčiame paklausimą, kuriame rašoma: „Ar tiesa, kad…“ Pavyzdžiui, ar tikras dokumentas, kad jūs turite turto nurodytoje vietoje? Ar tiesa, kad jums priklauso žemė, kurios kaina – tiek ir tiek Šveicarijos frankų? Per tą savaitę redakcijai neišvengiamai daromas spaudimas.“

Kelios dienos prieš „Panamos terabaitų“ paviešinimą naujienų agentūra „Bloomberg“ paėmė interviu iš J.Mossacko ir R.Fonsecos. Kodėl jais susidomėta prieš pat informacinės bombos sprogimą? Matyt, yla ėmė lįsti iš maišo. „Bloomberg“ teigimu, per 4 val. interviu partneriai atrodė tarsi besitraukiantys į slėptuvę – pasibaigė smagios dienos, kai buvo masiškai štampuojamos įmonės-lukštai.

Daugiau nei pusė „Panamos terabaituose“ minimų kompanijų, apie 113 tūkst., registruota Jungtinei Karalystei priklausančiose Mergelių salose.

Politikos temomis rašantis Danas Hindas 2012 m. kovą rašė aljazeera.com: „Galbūt vieną dieną istorikai atras ir aprašys Trečiąją britų imperiją, organizuotą šalies lengvatinių mokesčių zonų pagrindu ir paremtą rimtais diplomatijos, žvalgybos ir komunikacijos ištekliais. Atsisakę imperijos išvaizdos britai siekia atgauti jos esmę.“

Pagal Didžiosios Britanijos įstatymus ten gyvenantys užsieniečiai moka mokesčius tik už tą veiklą, kuri vykdoma šalyje. Jeigu lėšos laikomos kurioje nors iš britams ar kam kitam priklausančių YFJ, už tai mokesčių nemokama.

„Panamos terabaitų“ atveju nesaugūs pasijuto tie virtualūs Mergelių salų „gyventojai“, kurie varinėjo pinigus per daugiau nei 100 tūkst. įmonių-lukštų.

Bėgte į Ameriką!

Ką daro išgąsdintas investuotojas? Ieško vietos, saugesnės už Mergelių salas. Tokia vieta yra. Ji vadinasi Jungtinės Amerikos Valstijos.

Šį sausį „Bloomberg“ rašė, kad 2015-ųjų rugsėjį vienoje iš San Fransisko teisės firmų kalbėjęs Andrew Penney, „Rothschild & Co“ vykdomasis direktorius, aiškino, kaip pasaulio turtingųjų elitas gali išvengti mokesčių. Jo žinia teisininkams: savo klientams galite padėti perkelti turtus į JAV, kur jie bus paslėpti nuo kitų šalių mokesčių tarnybų. JAV tampa naująja Šveicarija.

Pasak „Bloomberg“, JAV, daugelį metų plakusios kitas šalis dėl to, kad šios padeda turtingiems amerikiečiams slėpti pinigus YFJ, tampa didžiausia slapta mokesčių užuovėja užsienio turtuoliams. Besipriešindamos tarptautiniams skaidrumo standartams JAV kuria naują rinką ir tampa geidžiama vieta užsieniečių turtams. Amerikos užduota kryptimi juda Londono teisininkai ir Šveicarijos bankininkai, padedantys perkelti sąskaitas iš Bahamų ir Mergelių salų į Nevadą, Vajomingą ir Pietų Dakotą.

JAV ir Panama priklauso nedaugeliui šalių, oponuojančių Eko­nominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos finansinio skaidrumo standartams. Likęs pasaulis – maždaug 100 valstybių ir jose veikiančios YFJ sutinka dalytis konfidencialia informacija su mokesčių tarnybomis.

„Panamos terabaituose“ yra šioks toks JAV subjektų segmentas: 441 klientas, 3072 joms priklausančios įmonės-lukštai. Tarp „Mossack Fonseca“ akcininkų – 3467 reziduojantys JAV. Tačiau tiriamųjų žurnalistų konsorciumas iš to JAV segmento kol kas neatskleidė nė vienos pavardės ar pavadinimo.

Tikėtina, kad toks santūrumas tik paskatins įmones-lukštus judėti, pavyzdžiui, į Nevadą, kuri „Mossack Fonseca“ geografijoje irgi pažymėta, tačiau iki šiol buvo užgožta Mergelių salų.