Estijos vardas skamba pasaulio žiniasklaidoje, apie jos sukurtą švietimo stebuklą kalba BBC ir CNN. Estijos penkiolikmečiai pagal gamtamokslį raštingumą yra pirmi Europoje ir treti pasaulyje, pagal matematinį raštingumą – devinti pasaulyje, pagal skaitymo gebėjimus – šešti. Tokius rezultatus atskleidė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekamas penkiolikmečių pasiekimų tyrimas „PISA 2015“. Estija dairėsi į Suomijos švietimo sistemą, bet savo mokytoją jau pranoko. Apie tai, kaip estai sukūrė fenomeną, kaip dirba jų mokyklų direktoriai bei kiek uždirba mokytojai – „Veido“ interviu su Estijos EBPO PISA valdybos nare Maie Kitsing.

– Ar galėtumėte įvardyti pagrindines priežastis, lėmusias tokius gerus Estijos mokinių rezultatus EBPO penkiolikmečių pasiekimų tyrime PISA?

– Mūsų mokiniai, mokytojai ir mokyklos dirba gerai. Estijoje švietimas yra labai vertinamas, o pagrindinis ugdymas stiprus ir kokybiškas jau dešimtmečius. Tarptautinio suaugusiųjų gebėjimų tyrimo PIAAC duomenys rodo, kad 50–60 metų amžiaus estai, turintys pagrindinį išsilavinimą, palyginti su kitomis EBPO šalimis, demonstruoja vienus geriausių gebėjimų skaitymo įgūdžių, matematinio raštingumo ir problemų sprendimo technologijų pagalba srityse.

Estijos švietimo sistema paremta lygybės ir visapusiškumo principais. Nevykdome jokios mokinių atrankos pagal jų akademinius gebėjimus ar rezultatus. Mokyklos privalo sukurti geriausią mokymosi aplinką kiekvienam mokiniui, nepaisant jo namų aplinkos ar šeimos pajamų. Žinoma, didelį dėmesį skiriame specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.

Švietimas Estijoje yra ir nacionalinės, ir vietinės valdžios prioritetas. Nepaisant ekonominio nuosmukio, 2005–2012 m. švietimo išlaidos, tenkančios vienam mokiniui, padidėjo 30 proc., o mokytojų atlyginimai per pastaruosius penkerius metus kilo 40 proc.

– Kokios reformos, pokyčiai Estijos švietimo politikoje buvo svarbiausi?

– Viena iš sėkmės priežasčių – jų tęstinumas. 1996 m. Estijos vyriausybė priėmė nacionalinę pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, kurioje buvo nustatytos pagrindinės kryptys. Programa apibrėžė bendrąsias kompetencijas ir nustatė kryptį siekti rezultatais grįsto mokymo. 2002 m. ši programa buvo peržiūrėta, o 2010-aisiais Estija patvirtinto naujas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Viena vertus, naujosios programos buvo logiškas prieš tai buvusios programos tęsinys, kita vertus, patikslinome bendrąsias kompetencijas, integravome skirtingus dalykus ir bendrąją dalį į ugdymo programas. Taigi naujosios nacionalinės programos įgyvendinimas pastaruosius šešerius metus buvo svarbiausias mūsų uždavinys.

Nuo sisteminio išorinio mokyklų vertinimo perėjome prie teminio, pavyzdžiais grįsto vertinimo. 2016 m. mokyklų vidinis vertinimas tapo privalomas. Dėl šios priežasties atsakomybė už mokyklos rezultatus perėjo į pačių mokyklų rankas, todėl jų direktoriai skiria daugiau dėmesio mokinių pasiekimams ir mokyklos rezultatams analizuoti.

Taigi svarbiausi sprendimai buvo numatyti pirmojoje nacionalinėje programoje, o kitas reikšmingas žingsnis buvo mokyklų vertinimas.

– Kas Estijoje prisiima atsakomybę už mokinių rezultatus – mokiniai, mokytojai, direktoriai ar tėvai?

– Atsakomybę dalijasi visi. Didžiausia atsakomybė tenka patiems mokiniams, tačiau mokytojai ir tėvai, kurie juos palaiko ir padeda mokytis, moko ir kaip prisiimti atsakomybę už savo rezultatus. Tėvai atsakingi už vaikų auginimą, jiems diegiamas vertybes ir namų, kuriuose netrūktų meilės ir palaikymo, sukūrimą. Mokytojai atsakingi už pagalbą mokiniams visame ugdymo procese ir skatinančios mokymosi aplinkos sukūrimą.

– Koks Estijoje požiūris į mokytojus, jų rengimą, tobulinimąsi, pagalbą ir atlyginimą?

– Estijos mokyklos, taip pat ir mokytojai, turi didelę autonomiją. Jie patys gali laisvai nuspręsti, kaip įgyvendinti nacionalinę programą, kad joje numatytų mokymosi rezultatų savo mokyklose ir klasėse pasiektų jiems geriausiu būdu. Mokyklos ir mokytojai gali laisvai pasirinkti ir visą mokslams reikalingą medžiagą. Tačiau tuo pat metu vykdoma ir mokinių pasiekimų stebėsena, jų rezultatai vertinami ir mokyklos, ir valstybės lygiu. Valstybės lygiu Estijoje yra sutariama, kokių mokymosi rezultatų mokiniai privalo pasiekti, tačiau kaip tai padaryti, sprendžia patys profesionalai, pedagogai.

Mokytojų atlyginimai per pastaruosius penkerius metus Estijoje pakilo daugiau kaip 40 proc. Vidutinis savivaldybės mokyklos pedagogo atlyginimas nuo 800 eurų 2011 m. padidėjo iki 1135 eurų 2015 m. Mokytojų atlyginimai didėjo sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis šalyje: 2011 m. mokytojas vidutiniškai uždirbo 95 proc., 2015 m. – 107 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Pedagogų atlyginimų kėlimas ir toliau lieka nacionalinės strategijos tikslas. Planuojama, kad iki 2020 m. vidutinis mokytojo darbo užmokestis bus toks pat arba didesnis, nei gauna aukštąjį mokslą baigę absolventai, pavyzdžiui, sudarys 120 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Beje, visi Estijos mokytojai turi magistro laipsnį.

– Mokyklų ir mokinių rezultatai Estijoje, kaip ir Suomijoje, yra labai panašūs, o Lietuvoje jie ryškiai skiriasi net tame pačiame mieste. Kaip jums pavyksta užtikrinti tokį tolygumą?

– Lygybės užtikrinimas yra vienas kertinių Estijos švietimo politikos principų. Pagrindinių mokyklų ir gimnazijų įstatyme jis buvo įtvirtintas kelis kartus – 1993, 2004 ir 2010 m. Naujausios įstatymo pataisos įpareigojo mokyklas patenkinti specialiuosius mokinių ugdymosi poreikius. Jos turi reaguoti ir imtis tam tikrų priemonių, kurios padėtų mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, taip pat turintiesiems specialiųjų socialinių švietimo poreikių.

Įgyvendinant šias nuostatas ir principus Estijos mokytojų bei mokyklų vadovų mentalitetas ir pedagogika labai pasikeitė. Pavyzdžiui, nuo 2004 m. bent vieną kartą per mokslo metus su kiekvienu mokiniu susitinkama aptarti jo rezultatų, individualios pažangos, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems ar mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams sudaromos individualios ugdymo programos.

Siekiant užtikrinti visiems vienodą švietimo prieinamumą nuo 2006 m. mokyklose pietūs yra nemokami, taip pat visa mokymosi medžiaga, kaip ir medicininės ar stomatologijos paslaugos, pagrindinių mokyklų mokiniams nieko nekainuoja.

Pagal įstatymą visos Estijos švietimo įstaigos, įskaitant priešmokyklinio ugdymo, privalo užtikrinti specialistų pagalbą vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, patiriantiems mokymosi sunkumų ar elgesio problemų. Specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo ar socialinio pedagogo paslaugos teikiamos nemokamai.

Per pastarąjį dešimtmetį universitetuose ir mokytojų švietimo centruose padaugėjo specialiųjų ugdymo poreikių kursų, mokytojai juose aktyviai dalyvauja. Taip pat regionuose buvo įsteigti švietimo pagalbos, konsultavimo centrai, finansuojami iš Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšų. Šiuose centruose teikiama psichologinė pagalba, specialiosios švietimo paslaugos, kalbos terapija ir kita pagalba vaikams, mokiniams, tėvams ir pedagoginiams darbuotojams.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2016-m