LMRF nuotr.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Šią savaitę prasidėjo tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“, pristatantis užsienyje patirtį kaupiančius jaunuosius Lietuvos muzikus.

Jų, „sugrįžėlių“, šįmet tradicinis Lietuvos mu­­zikų rėmimo fondo rengiamas festivalis pakvietė 22. O parskris į gimtinę jie iš devynių pasaulio šalių: Italijos, Didžiosios Bri­ta­ni­jos, Vokietijos, Austrijos, Rusijos, Danijos, Liuk­semburgo, Prancūzijos ir Suomijos. Ne vienas į bendrus koncertus savo gimtinėje atvilios ir užsieniečių kolegų. Ir, be abejo, suburs Lie­tu­­voje likusius draugus muzikantus.

Lietuvis, stažuojantis „La Scala“ teatre

Šių metų festivalis išsiskirs atvykstančių vo­kalistų gausa. Į Vilnių iš Italijos sugrįš baritonas Modestas Sedlevičius, pernai laimėjęs Milano teatro „La Scala“ akademijos stipendiją. Gar­sion vokalistų akademijon lietuvis pateko sau pa­­­čiam netikėtai, kai dalyvavo Wolfgango Ama­deaus Mozarto operos „Stebuklingoji fleita“, ku­rią statė režisierius Peteris Steinas ir dirigentas Adamas Fischeris, solistų atrankoje. Pri­ėmi­mas į akademiją jau buvo pasibaigęs, o M.Sed­le­vičius ir neįsivaizdavo turintis šansų ten patekti. Vis dėlto po perklausos, kurioje dalyvavo „La Scala“ akademijos atstovai, jie patys pa­kvietė lietuvį studijuoti ir netgi paskyrė jam stipendiją.

Ši akademija susijusi su „La Scala“ teatru, jo­je stažuojantys jauni solistai kartais gauna ga­li­mybę dainuoti didžiojoje scenoje su garsiomis ope­ros žvaigždėmis. M.Sedlevičius jau pernai ru­de­­nį pasirodė „La Scala“ teatro pastatytoje Al­­ba­­­no Bergo operoje „Vocekas“, kurioje atliko epi­zodinę Antrojo pameistrio partiją. Bet jo pa­var­dė afišose ir programose buvo įrašyta ša­lia Mi­­chaelio Volle ir Ricardos Merberth, šia­me spek­­taklyje atlikusių Voceko ir Marijos vaidmenis.

M.Sedlevičiaus kelias į dainavimą nebuvo tiesus – iš pradžių vaikinas baigė chemijos studi­jas Vilniaus universitete. Tik 22-ejų metų įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pa­rengiamuosius dainavimo kursus. Vėliau studijavo Deivido Staponkaus klasėje ir, kaip daugelis gabesnių nūdienos studentų, tęsė mokslus už­sienyje – Vokietijoje tapo Manhei­mo muzikos ir scenos menų aukštosios mokyklos studen­tu. Ten buvo pakviestas dalyvauti turnė su garsiu vokiečių dirigentu ir chorvedžiu Hel­mu­thu Rillingu Vokietijoje ir Čilėje, dainavo Jo­ha­nno Sebastiano Bacho „Pasijoje pagal Matą“.

Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino mu­ziejuje, balandžio 15 dieną M.Sedlevičius koncer­tuos kartu su buvusiu savo mokytoju D.Sta­pon­kumi ir gausiu būriu buvusių bendramokslių.

Siekia karjeros Londone

Dar du solistai – Romanas Kudriašovas ir Laura Zigmantaitė į „Sugrįžimų“ koncertą, ko­vo 29 -ąją vyksiantį Vilniaus rotušėje, atvyks iš Didžiosios Britanijos sostinės.

Šiuo metu Londono nacionalinės operos studijoje stažuojantis baritonas R.Kudriašovas operinio dainavimo bakalauro studijas baigė Lie­tuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Ka­rališkajame Velso muzikos ir dramos koledže, o magistro studijas – Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje. Nuo 2008-ųjų, kai dainininkas pirmą kartą buvo pakviestas į garsųjį Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalį Vokie­tijoje ir dainavo Georgo Friedricho Han­delio ora­torijoje „Aleksandro puota“, jis glaudžiai bendradarbiauja su šiuo festivaliu ir jo intendantu prof. Rolfu Becku. Remiamas Ye­hudi Me­nuhino fondo, Vokietijoje yra surengęs daugiau kaip 20 rečitalių. Koncertavo Liuk­semburgo, Prahos, Sankt Peterburgo, To­kijo, Singapūro, Pekino koncertų salėse ir operos teatruose.

Iš televizijos konkursų lietuviams žinomas mecosopranas L.Zigmantaitė, savo kelią taip pat pradėjusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, – dabar jau Londono karališkosios mu­zikos akademijos studentė. Ten ji buvo apdovanota „Patricia Kris Wolfe“ prizu bei „Derek Butler London“ stipendija, tapo „Isabel Jay Prize“ savininke. Vilniečiai L.Zigmantaitę yra girdėję Nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliuose „Valkirija“, „Ernanis“, „Kor­ne­tas“, „Šikšnosparnis“, „Figaro vedybos“, taip pat VCO pastatyme „Manon Lesko“. Londono ka­rališkosios muzikos akademijos teatre ji sukūrė vaidmenis Giacomo Puccini vienaveiksmė­se operose „Džanis Skikis“ ir „Sesuo An­dželika“.

Pasklidę po Europą

Sopranas Maria Lapteva ir baritonas Man­tas Gacevičius atvyksta iš Austrijos. M.Lapteva gimė ir užaugo Sankt Pe­ter­bur­ge, ten N.Rimskio-Korsakovo konservatorijoje bai­gė violončelės studijas. Kauno Vytauto Di­džiojo universitete baigė operinio dainavimo ba­kalauro studijas, o dainavimo magistro diplomo siekė Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje. Dabar tęsia mokslus Vienos mu­zikos ir scenos menų universitete.

M.Gacevičius, irgi baigęs studijas VDU, šiuo metu kaip W.A.Mozarto instituto stipendininkas studijuoja „Mozarteum“ universitete Zal­c­bur­ge. Austrijos atstovų koncertas balandžio

4 d. rengiamas sostinės Šv. Jonų bažnyčioje, o ­ba­landžio 5 d. – Kauno Juozo Gruodžio konserva­torijoje.

Festivalyje svečiuosis ir reto balso – kontralto savininkė, barokinės muzikos atlikėja iš Ita­lijos Jonė Babelytė. Ji 2008 m. baigė arfos studijas Feraros G.Frescobaldi konservatorijoje Ita­­lijoje ir pradėjo mokytis dainavimo. Stu­di­juo­­­­dama dalyvavo Feraros ir Rovigo miestų kon­­­servatorijų organizuotuose koncertuose bei ope­rų pastatymuose, pradėjo dainuoti konserva­torijos madrigalistų ansamblyje. 2014 m. daina­­vo Torquato Tasso pastoralinėje pasakoje „Amin­­ta“. Šiuo metu J.Babelytė mokosi pas gar­­­­­­sų tenorą Williamą Matteuzzi, kurio dėka pa­­žino ir pamėgo barokinį repertuarą. Jos bal­so klausysimės balandžio 13 d. Vilniaus pa­veiks­lų galerijoje.

Festivalio uždarymo koncerte gegužę pasirodys Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro aka­demijos atstovai, prof. Ramintos Lampsatis mokiniai: sopranai Gabrielė Jocaitė ir Laura Za­man-Latvaitis bei bosai Paulius Užgalis ir Jo­ris Rubinovas. Su jais dainuos ir toje pačioje Ham­burgo mokykloje dėstanti lietuvė Vilija Mo­­zūraitytė.

Nuo vargonų iki arfos

„Sugrįžimai“ – ne vien dainuojantys. Savo mu­­zikavimu Vilniaus arkikatedroje bazilikoje klau­sytojus pamalonins pernykščio tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkur­so laureatė vargonininkė Mona Rož­des­tvens­­kytė. Ji gimė ir užaugo Maskvoje, o šiuo me­­tu studijuoja bažnytinę muziką Detmoldo aukš­­­tojoje muzikos mokykloje Vokietijoje.

Vienas festivalio koncertas bus neeilinis garsiai Lietuvos smuikininkei Rusnei Mataitytei. Ji scenoje pasirodys su savo talentingais vaikais – Danijos karališkojoje muzikos akademijoje studijuojančia smuikininke Austėja Juškaityte ir „Guildhall“ muzikos ir dramos mokykloje Lon­do­ne besimokančiu pianistu Ryčiu Pau­liumi Juš­kaičiu.

Londono karališkosios muzikos akademijos studentė pianistė Karolina Pancernaitė į festivalį pasikvietė savo kolegų iš Liuksemburgo. Iš Man­česterio karališkojo šiaurės muzikos koledžo atvyks du buvę ukmergiškiai – pianistė Bi­ru­tė Stundžiaitė ir saksofonininkas Vykintas Či­vas.

Mančesterio „Chetham‘s“ muzikos mokyklą baigusi, o dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojanti klarnetininkė Morta Kačionaitė koncertuos kartu su savo broliu – obojininku Kristupu Kačionu. Liubeko muzikos akademijoje besimokantis pianistas Au­gus­tinas Eidukonis irgi pasikvietė scenon savo bro­lį, violončelininką Kasparą Eidukonį.

Taip pat išgirsime Vokietijoje gyvenančią ar­f­ininkę Giedrę Šiaulytę. Iš pradžių ji mokėsi gro­ti kanklėmis, vėliau kankles iškeitė į arfą ir iš­­vyko studijuoti į Graco muzikos universitetą Aus­­trijoje. Stažavo Nacionalinėje Paryžiaus kon­­­servatorijoje, vėliau studijavo „Mo­zar­teum“ universitete Zalcburge. Laimėjusi konkur­­­są, grojo Lenkijos nacionalinio radijo simfoniniame orkestre, dirbo asistente Katovicų mu­zikos akademijoje. Šiuo metu gyvena Vo­kie­tijoje, koncertuoja solo ir su įvairiais ansambliais bei orkestrais.

Vilniuje jai talkins kanklininkė Ingrida Spa­linskaitė. Abi muzikantės sukūrė duetą „Uni­cum“, kuris pateisina savo vardą, nes yra pirmasis pasaulyje kanklių ir keltiškos arfos duetas. Nepaisant skirtingos instrumentų kilmės, abu jie panašūs savo konstrukcija bei grojimo technika. Dueto repertuare – lietuvių ir keltų tautų melodijos, baroko, klasicizmo epochų kū­r­iniai ir šiuolaikinės kompozicijos.