Dešimtoje Lietuvių kino akademijos apdovanojimų ceremonijoje pelnytai ir užtikrintai triumfavo Andriaus Blaževičiaus debiutinis ilgametražis filmas „Šventasis“.

Edvinas PUKŠTA

2016 m. rudenį Busane ir Varšuvoje tarptautinę karjerą sėkmingai pradėjęs kūrinys susirinko šešis „Sidabrinių gervių“ apdovanojimus, o nuo rugsėjo 22 d. atkeliaus patikrinti Lietuvos žiūrovų smalsumo ir simpatijų.

Džiugu, kad akademijos nariai ketvirtą kartą per 10 metų pasirinkimo prioritetą skyrė debiutantams ir paskatino veržlią jaunąją kino kartą tolesniam tobulėjimui.

Kas tas „Šventasis“?

Prognozuota ir laukta pergalė sutvirtino prodiuserės Marijos Razgutės ir režisieriaus Andriaus Blaževičiaus tandemo reputaciją. Perspektyvios komandos skrydis į šlovę prasidėjo 2012 m., kai dvi „Sidabrines gerves“ iškovojo jų trumpamet-ražis vaidybinis filmas „Dešimt priežasčių“. Jie ne tik pateisino pasitikėjimo kreditą, bet ir maloniai nustebino brandumu bei drąsa.

Gaivaus vėjo gūsį atpučiantis „Šventasis“ autentiškai atvaizduoja blyškias gyvenimo perspektyvas Lietuvos provincijoje, nedarbo klestėjimą per 2008 m. krizę ir abejingos valdžios pamirštų jaunų žmonių neapsisprendimą dėl ateities. Režisierių domina aklas susižavėjimas religijos mitais, beveidžių popmuzikos grupių garbinimas ir meilės stiprumo išbandymai. Neišjudinamą pagrindą filmui sudėjo deramai paruošti namų darbai ir pagyrimo vertais scenarijus su šarmingais, organiškais, provokatyviais, ironiškais dialogais.

Žiūri „Šventąjį“ ir pagauni įspūdį, kad čia apie viską pagalvota iš anksto ir gudriai išspręsti galimi užkliuvimai. Scenaristų trijulė (režisieriui talkino seserys Marija ir Teklė Kavtaradzės) net sugalvojo ir sukūrė realybėje neegzistuojančią popgrupę „Iliuzija“ bei parašė žodžius girdimoms dainoms.

Raudonas vynas

Apie pasimatymą su Jėzumi Kristumi viešai pasipasakojusio pašventinto keistuolio paieškos ir gaudynės praskaidrina neturinčių ką veikti ir dienomis slampinėjančių vietinių jaunuolių kasdienybę. Darbo netekusio Vyto situacija gerokai klampesnė, nes jam dar reikia išlaikyti šeimą, kai galvą apsuka lemtingas susižavėjimas pozityvia ir charizmatiška kirpėja. Jis per daug anksti įtiki tobulos meilės iliuzija ir įspraudžia save į sunkių pasirinkimų akligatvį.

A.Blaževičius neslepia, kad įkvėpimo kūrybai atranda dviem „Auksinėmis palmės šakelėmis“ apdovanotų brolių Jeano Pierre’o ir Luco Dardenne’ų filmuose. Lietuvišką realizmą jis perteikia su aštriu ir ironišku humoru, griauna nusistovėjusius stereotipus ir palieka bent kelis žybsnius optimizmo.

„Šventasis“ buvo kuriamas gerokai prieš Valstiečių partijos atėjimą į valdžią. Dabar bus smagu sulaukti alkoholio ministro Aurelijaus Verygos komentarų apie Lietuvos bažnyčias: šventoms mišioms juk būtinai reikia raudono vyno ir jis perkamas prekybos centruose su akcine nuolaida.

Daug naujų veidų

„Šventojo“ galia glūdi aktorių pasirinkime. A.Blaževičius nusipelno komplimentų už drąsą pasitikėti kine beveik nematytais aktoriais, pavydėtinu gebėjimu juos išnaudoti ir teisingai paskirstyti užduotis. Jo rizika visiškai pasiteisino ir atsipirko, o dažnesnis aktorių užimtumas teatre filme visai nejuntamas. Ekrane galėsime atradinėti nežurnalinių, netiražuotų, mažai žinomų, debiutuojančių aktorių gabumus.

Daugiausiai patirties sukaupęs Darius Meškauskas matomas tik kaip epizodinio ciniško darbdavio vaidmens atlikėjas. Kol kas brandžiausią kino karjeros vaidmenį sukūręs Marius Repšys (šį pasirodymą geriausio aktoriaus prizu įvertino ir Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ tarptautinė žiuri) garsėjo iššūkiais teatro scenoje ir sulaukė liaupsių už vaidmenį norvegų kriminaliniame TV seriale „Lilehameris“, o pramoginėje komedijoje „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ dažniau tūnojo kolegos Giedriaus Savicko šešėlyje. Tikriausiai tik A.Blaževičius žinojo, kad dviejuose jo trumpametražiuose filmuose vaidinęs M.Repšys (jis pagavo pirmąją „Sidabrinę gervę“ už „Dešimt priežasčių“) gali patraukti kur kas daugiau, negu įkūnyti tipiškus banditus, tradicinius plėšikus ar improvizuoti lengvai pamirštamus „Gauto iškvietimo“ anekdotinius epizodus.

Šalia pagrindinio aktoriaus puikiai atsiskleidė žavingoji Gelminė Glemžaitė, dramatiškiausią vaidmenį gavusi Indrė Patkauskaitė ir šmaikštusis provokatorius Valentinas Krulikovskis. Jų pastangomis ir emocijomis gyvą filmą žiūrėti įdomu, nenuobodu ir savotiškai linksma.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-26-2017-m