Europos Sąjungos valstybės kol kas neturi bendro požiūrio nei dėl kriptovaliutų apmokestinimo, nei dėl paslaugų, susijusių su tokiomis valiutomis.
Bitkoinai, kaip ir kitos nereguliuojamos kriptovaliutos, sulaukė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) dėmesio. Kontroversiškame 2015 m. spalio 22 d. sprendime ESTT pripažino, kad bitkoinai (kaip ir kitos tuo pačiu modeliu veikiančios virtualios valiutos) laikytini valiuta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skaičiavimo tikslais.
Tokia pozicija pasirinkta nustačius, kad bitkoinai negali būti laikomi preke nagrinėjamos direktyvos kontekste, o šio „produkto“ paskirtis yra itin panaši į tradicinės valiutos paskirtį.
Šiuo sprendimu ESTT pakeitė formalų požiūrį į tradicinį valiutos apibrėžimą. Nors tai leido dėl mokesčių naštos lengviau atsikvėpti tokių kriptovaliutų keityklų (keičiančių virtualias valiutas į tradicines valiutas ir atvirkščiai) operatoriams, tuo pačiu metu netiesiogiai žengtas dar vienas žingsnis šio sektoriaus reguliavimo link.
Analizuojant Europos Sąjungos valstybių narių požiūrį tampa akivaizdu, kad jos neturi bendros pozicijos ne tik kriptovaliutų apmokestinimo, bet ir su šia valiuta susijusių paslaugų, tokių kaip bitkoinų „piniginės“, bitkoinų keityklos, atsiskaitymo bitkoinais už prekes sistemų reguliavimo klausimais.
2013 m. Europos centrinis bankas išdėstė poziciją, kad kriptovaliutos nepatenka į jokią tradicinę atsiskaitymo priemonių kategoriją. Kadangi kriptovaliutos naudojamos ne tik atsiskaitymo, bet ir investavimo tikslais, susidarė situacija, kai vartotojams bei visuomenei itin daug grėsmių keliantis produktas liko nereglamentuotas.
Sprendimas prilyginti kriptovaliutas tradicinei valiutai, o prekybą šiomis valiutomis – finansinėms operacijoms nėra netikėtas. Prekybos virtualiomis valiutomis centru siekianti tapti Jungtinė Karalystė jau iki ESTT sprendimo laikėsi tokios pozicijos.
Pažymėtina ir tai, kad Jungtinėje Karalystėje kriptovaliutų reguliavimas bei šio sektoriaus sprendiniai yra kompleksiniai. Pavyzdžiui, dar šių metų pavasarį buvo priimtas sprendimas, kuriuo kriptovaliutų keityklos buvo įpareigotos laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, kaip ir kiti finansų rinkos dalyviai.
Poreikis reguliuoti kriptovaliutų sektorių pripažįstamas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šios valstybės teismai jau ne kartą yra pripažinę, kad kriptovaliutos turėtų būti laikomos pinigais siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą, taip pat pinigų plovimo prevencijos tikslais ir kt. Vis dėlto JAV institucijos pasirinko kitą būdą tiems patiems tikslams pasiekti ir, kitaip nei nurodoma ESTT sprendime, pripažino bitkoinus biržos preke, patenkančia į tą pačią reguliuojamų prekių kategoriją kaip auksas, nafta ir kita.
ESTT sprendimu sudarytos prielaidos Europos Sąjungos valstybėms narėms bei jose veikiančioms priežiūros institucijoms akty-
viau reguliuoti kriptovaliutų paslaugų sektorių.
Aiškumas ir nuspėjamumas kriptovaliutų apmokestinimo srityje skatina jų populiarumą, todėl didėja ir su šiomis valiutomis susijusios rizikos mastai.
Iki šiol Lietuvos bankas yra įspėjęs visuomenę dėl su virtualiomis valiutomis susijusios rizikos, tačiau nėra ėmęsis aktyvių veiksmų šiam sektoriui reguliuoti, šie klausimai taip pat nesulaukia ir įstatymų leidėjų dėmesio.
Esama iniciatyvų, kuriomis siekiama sukurti bendrą virtualių valiutų reglamentavimą visos Europos Sąjungos lygmeniu.
2014 m. virtualių valiutų rizikos analizę, taip pat reglamentavimo pasiūlymą pateikė Europos bankininkystės institucija (angl. European Banking Authority). Atkreiptinas dėmesys, kad virtualių valiutų reguliavimo klausimai nepatenka ir į antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos taikymo sritį, todėl lieka neaišku, kada šis sektorius bus sureguliuotas tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos.
ESTT sprendimu išspręsta dalis su bitkoinų ir kitų kriptovaliutų apmokestinimu susijusių klausimų. Nors tai nėra sprendimas, kuriuo pasiekiama visiško aiškumo, vis dėlto juo žengtas dar vienas žingsnis, kuris gali padėti garantuoti ne tik kriptovaliutų patikimumą, bet ir visuomenės interesų apsaugą.
D.Šliora yra „Tark Grunte Sutkiene“ bankų ir finansų praktikos grupės teisininkas