Lietuvos kolegijos šiuo metu kaip tik priima norinčiųjų studijuoti prašymus, o viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie Lietuvos kolegijų potencialą ir ateitį. Kai kurių Lietuvos kolegijų silpnybės ir stipriosios pusės atsiskleidžia ir ketvirtą kartą paskelbtame tarptautiniame tyrime „U-Multirank“.

Rima JANUŽYTĖ

Netolimoje ateityje Lietuvoje turėtų likti devynios kolegijos: Vilniuje – Vilniaus kolegijos ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos junginys; Kaune turėtų likti viena kolegija, kurią sudarytų susijungusios Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija. Liktų ir Klaipėdos valstybinė kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, taip pat Šiaulių valstybinė kolegija, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės ir Utenos kolegijos.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ekspertų, neseniai pristačiusių kolegijų potencialo tyrimo rezultatus, teigimu, kolegijų stiprinimas – neišvengiamas.

Tiesa, kai kurios kolegijos (pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno kolegijos) ir dabar demonstruoja labai gerus rezultatus, be to, tvirtai atrodo ir Lietuvos aukštoji jūrų mokykla, Panevėžio, Vilniaus technologijų ir dizaino bei Kauno technikos kolegijos. Kai kurių kitų kolegijų rezultatai verčia nerimauti.

„Praėjusiais metais buvo likviduota silpniausia kolegijų sektoriaus institucija – Žemaitijos kolegija. Vis dėlto šiandien matome, kad pagal stebimus rodiklius panaši ir Marijampolės kolegijos padėtis. Čia 87 proc. įstojusiųjų konkursinis balas nesiekia 4 balų, vos dešimtadalis studentų studijuoja programose, akredituotose maksimaliam laikotarpiui, įstojusiųjų skaičius nuo 2012 m. sumažėjo 39 proc., ir tai yra didžiausias mažėjimas tarp visų kolegijų“, – sakė MOSTA ekspertas Gintautas Jakštas.

MOSTA kolegijų potencialo analizė rodo, kad reikėtų sunerimti ir dėl Alytaus, Utenos bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijų, kuriose visos studijų sritys įvertintos prastai arba vidutiniškai. „Šiek tiek geresnė situacija Klaipėdos valstybinėje ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje, kurios gali pasigirti stipriomis studijų sritimis. Pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje stipri biomedicinos studijų sritis, Šiaulių valstybinė kolegija išsiskiria technologiniais mokslais“, – teigia G.Jakštas.

Šis MOSTA vertinimas ir metodika, ir tikslais skiriasi nuo kasmet skelbiamo tarptautinio tyrimo „U-Multirank“, kuriame aukštosios mokyklos vertinamos kitais pjūviais ir atskleidžiamos kitos jų stiprybės bei silpnybės.

Naujas „U-Multirank“ kolegijų trejetukas

Ketvirtą kartą paskelbtame pasauliniame aukštojo mokslo institucijų reitinge Lietuvos kolegijos atrodo patogiai įsitaisiusios ten, kur ir buvo: tobulėjimo požymių matyti nedaug ir ne visose.

Pagal tarptautinį reitingą, „U-Multirank“ Lietuvos kolegijų lyderė šiemet vėl yra Alytaus kolegija (AK), surinkusi daugiausiai A įvertinimų („labai gerai“) ir gavusi tik vieną prastą įvertinimą E („silpnai“), nors, kaip minėta, MOSTA dėl šios kolegijos yra išreiškusi nerimą.

„U-Multirank“ reitinge įkandin Alytaus kolegijos rikiuojasi į geriausiųjų trejetuką įsiveržusios privati Socialinių mokslų kolegija (SMK) ir Šiaulių valstybinė kolegija (ŠVK). Taigi trejetukas – naujas, mat pernai, be Alytaus kolegijos, jame buvo Kauno kolegija (KK) bei Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK).

Regioną veikia teigiamai

Kaip ir pernai bei užpernai, geriausius įvertinimus Lietuvos kolegijos šiemet pelnė studijų ir poveikio regionui srityse. Tiesa, itin sėkmingai studijas baigusių studentų (arba įvertinimo A už šį kriterijų) šiemet nėra nė vienoje kolegijoje, užtat bent jau laiku studijas kolegijose baigia bemaž visi – už šį kriterijų visos kolegijos buvo įvertintos „labai gerai“ (A) ir „gerai“ (B).

Dar daugiau A įvertinimų – poveikio regionui srityje. Dvi kolegijos – ŠVK ir KVK už visus 

 poveikiui regionui priskirtus kriterijus gavo aukščiausius A įvertinimus.

Pirmą kartą visų duomenis pateikusių kolegijų (to nepadarė tik Marijampolės kolegija (MK)) absolventai sugebėjo rasti savo vietą po mūsų regiono saule ir už tai visoms mokslo įstaigoms pelnė aukščiausius A įvertinimus. Priminsime, kad pernai už absolventų įsidarbinimą regione įvertinimus „labai gerai“ gavo tik keturios kolegijos – SMK, ŠVK, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) bei KK.

Daugelis kolegijų absolventų praktiką taip pat atliko regione – pagal šį kriterijų visos, išskyrus vieną, kolegijos buvo įvertintos „gerai“ ir „labai gerai“, o LAJM gavo įvertinimą D („žemiau nei vidutiniškai“).

Neblogai plėtojama ir kolegijų strateginė regioninė partnerystė, didesnė dalis kolegijų gerai įvertintos už pajamų iš regioninių šaltinių pritraukimą. Antai pernai pagal pajamas iš regioninių šaltinių geriausiai įvertintos Vilniaus kolegija (VK) ir ŠVK, o šiemet greta jų atsistojo ir KVK.

Tarptautiniai ryšiai – silpnoki

Nors dažna Lietuvos kolegija giriasi rengianti specialistus, kurie įtiktų net reikliam užsienyje veikiančios įmonės vadovui, o tarptautiškumo plėtra – bene visų kolegijų prioritetas, ši sritis Lietuvos kolegijoms kol kas neleidžia sužibėti aukščiausiais įvertinimais.

Tiesa, prasčiausių E įvertinimų už tarptautiškumui priskiriamus kriterijus taip pat nėra, tačiau bendras kolegijų lygis šioje srityje – gana vidutiniškas. Pavyzdžiui, visos duomenis pateikusios kolegijos gavo tik D įvertinimus už tarptautinį akademinį personalą, į B ir C stovyklas kolegijos po lygiai pasiskirstė pagal studentų mobilumo rezultatus.

Šiek tiek geriau kolegijoms sekasi plėtoti bakalauro studijų programas užsienio kalbomis – dauguma kolegijų už šį kriterijų buvo įvertintos „gerai“ (B) ir tik dvi – „vidutiniškai“ (C ).

Trečius metus iš eilės sudaromas pasaulinis universitetų reitingas „U-Multirank“ daugelio Lietuvos universitetų šiemet jei ne boikotuojamas, tai bent ignoruojamas.

Rima JANUŽYTĖ

Europos Komisijos prieš kelerius metus inicijuotas reitingas pasaulyje jau išsikovojo vietą: šiemet į jį įtraukta dar 200 universitetų, tad šių metų reitinge įvertinta iki šiol daugiausiai aukštųjų mokyklų – net 1500 universitetų iš 99 pasaulio šalių. Beje, gretas ypač pagausino Didžiosios Britanijos ir JAV aukštosios mokyklos. Be to, atsirado ir papildomų vertinimo kriterijų, leidžiančių universitetus vertinti įvairesniais pjūviais.

Kaip teigia reitingo sudarytojai, iš kitų reitingų „U-Multirank“ išsiskiria tuo, kad jame universitetai ne rikiuojami į bendrą eilę, o vertinami pagal atskirus kriterijus. Dėl savo daugiamatiškumo „U-Multirank“ yra pirmas pasaulyje reitingas, galintis pasiūlyti išsamų universiteto pasiekimų atvaizdą, suteikdamas vartotojui daugiau, nei vien tyrimų, duomenų. Palyginimus taip pat galima daryti atskirų studijų dalykų kategorijose.

„U-Multirank“ supranta ir atskleidžia, kad universitetų, kaip globalių kompetencijos centrų, vaidmuo kildinamas iš jų įvairovės. Sėkmingas aukštojo mokslo sektorius yra sudarytas iš įvairių tipų universitetų, ne tik didelių, sukoncentruotų į mokslinius tyrimus, bet ir mažų universitetų, medicinos mokyklų, taikomųjų mokslų universitetų ir kitų“, – komentavo „U-Multirank“ bendrųjų projektų vadovas prof. dr. Fransas van Vughtas.

Lietuvos universitetai reitingu nesižavi

Vis dėlto Lietuvoje domėjimasis šiuo reitingu kaip tik blėsta: mažėja ne tik duomenis pateikiančių, bet ir reitinge dalyvaujančių aukštojo mokslo įstaigų susidomėjimas bei noras viešinti rezultatus. Pradėjus rengti publikaciją apie šiųmetį „U-Multiranką“, kai kurie universitetai apskritai atsisakė jį komentuoti, kiti apsiribojo lakoniškais pasvarstymais.

Galima tik spėlioti, kas universitetus stabdo: netikrumas dėl permainų, susijusių su universitetų jungimu, o gal ne itin „žibantys“ rodikliai kitų pasaulio universitetų kontekste. Be to, galima pastebėti, kad universitetai neturi ir jokių džiugių naujienų: rodikliai, kurie buvo geri pernai ir užpernai, tokie ar labai panašūs yra ir šiemet, o tose srityse, kuriose nesisekė anksčiau, nelabai sekasi ir šiandien.

Be to, atsiradus naujų kriterijų Lietuvos universitetai ne tik nesustiprino, bet daugelis ir susilpnino savo pozicijas. Pavyzdžiui, ne paslaptis, kad Lietuvos universitetai neblizga patentų srityje, o būtent šiai sričiai skirti net trys nauji vertinimo kriterijai.

Galiausiai tarp Lietuvos universitetų bend-ruomenių dažnai girdima nuomonė, kad „U-Multirank“ yra nepatikimas, daugiau klausimų nei atsakymų keliantis reitingas. Lietuvos universitetų, kurie „U-Multiranke“ dalyvavo nuo pat jo atsiradimo, atstovai aiškina, kad šis (kaip, beje, ir kiti) reitingas yra gana subjektyvus, be to, kai kurie universitetai esą nurodo gražesnius skaičius, nei yra iš tiesų, ar pateikia skirtingų metų duomenis, taip iškreipdami vaizdą.

Teigiama, kad būtent todėl anksčiau „U-Multirank“ reitinge gana prastai įvertintas Vilniaus universitetas (VU) šiemet nutarė 
 palaikyti kitų Europos sostinių universitetų (UNICA) iniciatyvą boikotuoti reitingą ir jo sudarytojams nebepateikė duomenų.

VU šią reitingavimo sistemą vertina remdamasis ir oficialiai pareikšta Europos universitetų tinklo – Koimbros grupės valdybos pozicija: „U-Multirank“ sudarytojai turėtų pergalvoti kriterijus, pasirinkti svarius bei palyginamus ir suprantamai juos paaiškinti aukštojo mokslo institucijoms.

Be to, kai kurie Koimbros tinklo universitetai priklauso ir kitam tinklui – LERU, o šio nariai yra ir prestižiniai Oksfordo, Kembridžo universitetai, kurie dar 2013 m. ne tik viešai kritikavo „U-Multirank“ metodologiją, bet ir atsisakė teikti jam duomenis. LERU šį reitingą peikė už tikslių kriterijų nebuvimą, problemišką duomenų lyginimą ir pernelyg laisvo jų interpretavimo galimybę, juolab kad „U-Multirank“ universitetų teikiama informacija yra netikrinama. Būtent šio reiškinio padariniai matomi ir Lietuvoje: duomenys interpretuojami laisvai, taip pat savarankiškai pasirenkami ir pjūviai, žaidžiama neobjektyvia informacija.

Nors VU vis dar įtrauktas tarp reitinguojamų aukštojo mokslo įstaigų, tačiau tik todėl, kad pagal keletą iš kitur gaunamų ar viešai prieinamų kriterijų jį vis dėlto įmanoma įvertinti. Kita vertus, nieko nuostabaus, kad duomenų apie save nepateikęs universitetas dabar yra pačiame reitingo gale, jei lyginame jį su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2017-m

"Dreamstime" nuotr.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

„U-Multirank“ Lietuvos kolegijoms už mokslą ir žinių perdavimą vėl parašė pažymį „prasčiau nei vidutiniškai“. Pajamas iš mokslo taikomosios veiklos dauguma jų padidino, nors ir vos vos. Kolegijos ramina, kad užsakymų daugėja, tik kad kai kurių jų vertė – 10 eurų.

Daugumos kolegijų rezultatai šiųmečiame „U-Multirank“ liko kaip įkalti. Per metus jos, galima sakyti, šiek tiek kilstelėjo tik tarptautiškumo rodiklius – pradėjo vykdyti daugiau studijų programų užsienio kalba ar net prisikvietė vieną kitą dėstytoją iš užsienio.

Sudėtingiausia sritis Lietuvos kolegijoms – mokslo (taikomoji) veik­la ir žinių perdavimas.

Pasauliniame reitinge Lietuvos kolegijos, kaip ir pernai, geriausius įvertinimus pelnė studi­jų ir poveikio regionui srityse. Tai reiškia, kad „la­bai gerai“ (A) ar „gerai“ (B) atrodo dalis stu­dentų, kurie sėkmingai arba numatytu laiku bai­gia studijas, taip pat kolegijų pajamos iš re­giono šaltinių, regione atlikta studentų praktika ir jų įsidarbinimas. Pagal regione dirbančių bakalaurų dalį aukščiausią įvertinimą gavo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), privati Socialinių mokslų kolegija (SMK), Kau­no kolegija (KK) bei Šiaulių valstybinė ko­legija (ŠVK), pagal pajamas iš regioninių šaltinių – Vilniaus kolegija (VK) ir ŠVK. Dau­gu­ma kolegijų – Vilniaus, Kauno, Alytaus, SMK aukš­čiausią A įvertinimą pelnė ir už meninės veiklos produkciją.

Iš 2016 m. balandį pasirodžiusio „U-Mul­ti­rank“ rezultatų matyti, kad sudėtingiausia sritis Lietuvos kolegijoms – mokslo (taikomoji) veik­la ir žinių perdavimas. Vertinant jų rodiklius – išorines mokslinių tyrimų pajamas ar privataus kapitalo pritraukimą – išsiskiria nebent LAJM (balandį šiame reitinge pasirodžiusi pirmą kartą), kuri už šias sritis gavo B ir A įvertinimus. Pagal pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos – LAJM, SMK bei Alytaus kolegija (AK). Kitos kolegijos arba nepateikė skaičių, kiek pinigų uždirbo iš mokslinių tyrimų, arba duomenys buvo įvertinti D (prasčiau nei vidutiniškai).

Kai kurių kolegijų pajamos iš mokslo taikomosios veiklos per metus nesiekia 2 tūkst. eurų.

Vis dėlto dauguma šio rodiklio reikšmę bent šiek tiek pagerino. Pasirodo, svarbi pagalba kolegijoms pritraukti pajamų – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) priemonė „Inočekiai LT“, pagal kurią jų paslaugas užsako valstybės paramą gavusios įmonės.

Kolegijoms – kitokie vertinimo kriterijai

Į klausimus, kodėl kai kurių kolegijų pajamos iš mokslo taikomosios veiklos per metus nesiekia 2 tūkst. eurų arba kodėl kai kurios iš vieno studento mokesčio uždirba daugiau, nei sugeba visa institucija, buvo atsakoma teisinantis kolegijų istorine patirtimi, neaiškiu vaidmeniu Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje šalia universitetų ir paties verslo poreikiais bei galimybėmis užsakyti jų paslaugas ir t.t.

Iš tiesų skirtumų, palyginti su Europa, yra: Lietuvoje binarinė sistema ir kolegijos atsirado apie 2000 m., Jungtinėje Karalystėje – keliais dešimtmečiais anksčiau, o štai Vokietijoje kolegijų atitikmenų – Fahoschule dėstytojams doktorantūros studijos buvo nemokamos. Žodžiu, susiformavo skirtingos galimybės.

Didžiausias kolegijoms keliamas reikalavimas yra atitikti darbo rinkos poreikius. Jei ji to nedaro, tokia kolegija tikrai nereikalinga.

Vis dėlto prastų išorinių mokslinių tyrimų pajamų, taip pat pajamų iš privačių šaltinių įvertinimų mūsiškės kolegijos Europoje nelabai turi gėdytis. VK direktorius doc. dr. Gin­tau­tas Bražiūnas nesistebi prastais moksliškumo įvertinimais, kuriuos surinko Lietuvos kolegijos, nes tokius gavo ir jų užsienio kolegės – taikomųjų mokslų universitetai ar technologiniai institutai. Pavyzdžiui, Nyderlandų Hanze taikomųjų mokslų universiteto išorinės mokslinių tyrimų pajamos įvertintos D, privataus kapitalo pritraukimo rodiklis – D, Austrijos Karintijos taikomųjų mokslų universiteto išorinės mokslinių tyrimų pajamos – C, privataus kapitalo pritraukimas – D. Žinoma, yra ir kitokių pavyzdžių: tie patys Vokietijos Ingolštato aukštosios technikos mokyklos rodikliai įvertinti B ir A. Matyt, vargiai galima palyginti fundamentinius mokslo tyrimus vykdančių universitetų ir mokslo taikomąja veikla užsiimančių kolegijų rodiklius pagal tą patį kriterijų, pavyzdžiui, publikacijas, paskelbtas prestižinėje „Thomson Reuters Web of Science“ duomenų bazėje.

Kad negalima taikyti to paties kurpalio, pasak VK vadovo, suprato ir „U-Multirank“ sudarytojai, todėl jie sutarė su „Eurashe“ tinklo nariais, taikomųjų mokslų aukštojo mokslo institucijomis ir pasišovė atrasti geriau kolegijų veiklą įprasminančių rodiklių, susijusių su poveikiu regionui ir darbo rinkos poreikių atitikimu. Bandomasis naujos metodikos projektas, kuriame bus matyti jau kitaip apskaičiuoti kolegijų pasiekimai, turėtų pasirodyti rudeniop.

„Didžiausias kolegijoms keliamas reikalavimas yra atitikti darbo rinkos poreikius. Jei ji to nedaro, tokia kolegija tikrai nereikalinga, – įsitikinęs G.Bražiūnas. – Žinoma, rengiant reikalingus specialistus reikia taikyti naujausias technologijas ir remtis mokslu.“

Vien iš ES struktūrinių fondų universitetai gavo keliasdešimt kartų daugiau pinigų. Apie tokią bazę, kaip slėniai, kolegijos negali nė pasvajoti.

G.Bražiūnas atkreipia dėmesį, kad pagal mokslinės veiklos rezultatus Lietuvos ir, pavyzdžiui, Belgijos ar Danijos kolegijų įvertinimai yra analogiški, tačiau patikina, kad esama ir išimčių. Kai pastaraisiais metais išsiplėtė inovacijos, taigi ir mokslinės veiklos ribos, kai kurios vyriausybės ėmėsi kitaip finansuoti ir kolegijų veiklą. Kaip pasakoja VK direktorius, Airija už maždaug 50 mln. eurų įkūrė centrą jų eksperimentams su visa reikalinga įranga, kurį modernumu ir investicijomis būtų galima prilyginti Lietuvoje išdygusiems slėniams. O lietuviškos kolegijos, esančios šalia universitetų, apie tokį finansavimą esą gali tik pasvajoti. Beje, pasak G.Bražiūno, pirmenybę universitetai turi ir pritraukiant pajamų iš privačių šaltinių.

„Verslo užsakymų situacija irgi ne kolegijų naudai. Kiek daug universitetų atskirų mokslo institutų yra vien Vilniuje, o valstybinių kolegijų – tik dvi. Kodėl reikėtų bendradarbiauti su kolegija, jei pilna kitų besisiūlančių mokslo institucijų, turinčių didesnį įdirbį, finansavimą ir įrangą, – sako VK direktorius. – Vien iš ES struktūrinių fondų universitetai gavo keliasdešimt kartų daugiau pinigų. Apie tokią bazę, kaip slėniai, kolegijos negali nė pasvajoti.“

VK direktoriaus teigimu, nors užsakymų ir mažai, lėšų iš verslo pritraukti pavyksta: pagrindiniai užsakymai susiję su konsultacijomis, įmonių darbuotojų mokymu naujų metodikų ar technologijų.

VK šiųmečiame reitinge labiausiai pagerino tarptautiškumo rodiklius: studijų programų anglų kalba padaugėjo nuo 3 iki 7, tad įvertinimas šoktelėjo iki B (gerai). Taip pat, nors ir „silpnai“, pagerėjo tarptautinio akademinio personalo rodiklis, nes VK atsirado du užsieniečiai dėstytojai.

Pajamos išaugo su „Independence“

LAJM, 2016 m. „U-Multirank“ pasirodžiusi pirmą kartą, už pajamas iš privačių šaltinių ir nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos gavo aukščiausius įvertinimus. Kolegijos ataskaitoje nurodoma, kad, pavyzdžiui, 2015 m. LAJM vykdoma konsultavimo paslauga, kuri yra dalis mokslo taikomosios veiklos, pasinaudojo 17 bendrovių ir įstaigų. Pajamos iš to sudarė 130,8 tūkst. eurų, o iš mokymo kursų – 152,5 tūkst. eurų.

LAJM direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai dr. Aida Norvilienė paaiškina, jog tokius rezultatus lėmė ir tai, kad nuo 2014 m. kolegija aktyviai dalyvauja užtikrinant SGD terminalo navigacinį saugumą. Pavyzdžiui, panaudojant „Independence“ navigacinį modelį kolegijoje apmokytos 6 terminalo įgulos, taip pat – trijų aprūpinančių įmonių 9 įgulos, pasitelkiant jų dujovežių modelius.

Vienas dažniausių šios specifinės kolegijos tyrimų užsakovų yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, uosto įmonės – „Klaipėdos Smeltė“, Malkų įlankos terminalas ir kitos.

„Visi mūsų tyrimai nukreipti į navigacinio saugumo užtikrinimą. Ypač didesni laivai ir privačios bendrovės kreipiasi į mus, nes turime gana aukšto lygio įrangą, treniruoklių, simuliatorių. Visas gautas pajamas investuojame būtent į materialinės bazės gerinimą – skiriame treniruokliams ir įvairių laivų modeliams įsigyti“, – apie pastangas pritraukti užsakymų pasakoja LAJM direktoriaus pavaduotoja A.Norvilienė.

Užsakovai – socialiniai partneriai

Kad pastangų įkalbėti įmones pirkti paslaugas iš kolegijos reikia, gali patvirtinti ir kita regioninė Šiaulių valstybinė kolegija. Ji organizuoja specialius renginius, kad išsiaiškintų, kokių tiksliai paslaugų reikia vietos įmonėms. Dažniausiai kolegijai užsakymus pateikia vidutinio dydžio įmonės, o jų perkamos paslaugos yra techniniai tyrimai, inžineriniai sprendimai, sistemų projektavimas. ŠVK ataskaitoje teigiama, kad 2015 m. kolegija atliko 37 taikomuosius tyrimus ir gavo 1,8 tūkst. eurų pajamų.

„Pavyzdžiui, įmonė užsako atlikti betono stiprumo gniuždant tyrimą arba automobilių remontu užsiimanti įmonė prašo sukurti benzininių purkštuvų patikros stendą, kita panaši – automobilio sekimo ir degalų apskaitos imitacinį stendą, dar kita – nustatyti plieninių srieginių strypų mechaninių savybių rodiklius. Tai daugiausia techniniai tyrimai, kuriuos tikrai galime atlikti“, – kolegijos paslaugas vietinėms įmonėms vardija ŠVK Mokslo skyriaus vedėjas Nedas Jurgaitis.

Taip pat ŠVK ekspertams pateikė įvertinti savo paslaugas, kurios turėtų atsidurti valstybiniame MITA inočekių registre. „Esant jame būtų galima lengviau gauti užsakymų ir solidžiau pateikti savo paslaugas, – paaiškina N.Jurgaitis. – Dalyvavome MITA kvietime susikurti mokslo komercinimo planus, esame tokį planą parengę ir laukiame, kol pasirodys inočekių priemonių rezultatai.“

Į priemonę „Inočekiai LT“, pagal kurią smulkios ir vidutinės įmonės gali gauti finansinę paramą paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti, vilčių pritraukti daugiau pajamų iš mokslo taikomosios veiklos deda ir KK. Šiųmečiame „U-Multirank“ KK, nors ir labai nedaug, padidino pajamas mokslinės veiklos ir žinių perdavimo srityse.

„Laikotarpiu, kurio duomenis reikėjo pateikti „U-Multirank“, Kauno kolegija įgyvendino stambų projektą su medienos įmonėmis, taip pat čia įskaičiuotos inočekių programos pajamos. Pavyzdžiui, Technologijų fakulteto pajamos iš inočekių sudarė pusę kitų su mokslo veikla susijusių pajamų“, – kodėl pagerėjo pajamų iš išorinių mokslinių tyrimų rodikliai, paaiškina KK Strateginio planavimo ir studijų kokybės valdymo tarnybos vadovė Kristina Adomaitienė.

Ji sako, kad sudėtingiausia pritraukti socialinių mokslų užsakymų – konkurencija didelė, todėl, atrodo, trūksta naujų idėjų. Be to, kai kurie žmonės dirba savo, o ne institucijos vardu, todėl jų veikla bendrame kolegijos paslaugų krepšelyje neatsispindi.

K.Adomaitienė pastebi, jog aktyviau užsiimti mokslo taikomąja veikla kliudo ir tai, kad dėstytojams, turintiems daug kontaktinių darbo su studentais valandų, sudėtinga užsiimti papildoma veikla, be to, kolegija ne visada gali atlikti įvairius tyrimus, nes neturi tam priemonių.

„Dažniausiai privatus sektorius pirmiausia kreipiasi į universitetą, ir jei šis negali pasiūlyti reikalingų paslaugų, tik tada į kolegiją, – sako K.Adomaitienė. – Jei kalbėtume apie pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos, turime Kompetencijų ugdymo centrą, kuris organizuoja kvalifikacijos tobulinimo kursus, tačiau daugiausia lemia fakultetų iniciatyva, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Kai kur pritraukti pajamų padeda susiformavęs paslaugų poreikis. Pavyzdžiui, šiuo požiūriu yra gera Medicinos fakulteto situacija, nes slaugytojai privalo surinkti tam tikrą valandų skaičių.“

Užsakymas mokslo institucijai už 10 eurų

Labai nedaug pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos padidino Marijampolės kolegija (MK).

„Svarstome didinti paslaugų kainas, nes dabar jos yra simbolinės. Galima pajuokauti, kad pinigų gauname tik už pažymėjimų išdavimą, jų spausdinimą. Ir dėstytojai kelia klausimus, kodėl tos pačios tematikos privatūs mokymai, kvalifikacijos tobulinimo kursai yra gerokai brangesni nei siūlomi mūsų kolegijos. Taigi šių pajamų dalis kolegijos biudžete labai nedidelė“, – komentuoja MK Tarptautinių studijų ir ryšių skyriaus vedėja Kristina Čeponienė, pridurdama, kad kai kurie verslo užsakymai yra itin maži, pavyzdžiui, 10 eurų vertės vertimo paslaugos.

„Klausiame verslininkų, kokių tyrimų jiems reikia, ką būtume pajėgūs atlikti, bet mumis ne visada pasitiki, galbūt renkasi didesnius universitetus. Be to, neturime ir visų technologinių galimybių, reikalingų laboratorijų“, – svarsto K.Čeponienė.

Duomenų apie MK pajamas iš privačių šaltinių „U-Multirank“ nėra, kaip ir nemažai kitų. Nedaug duomenų reitingo sudarytojams MK pateikė esą dėl to, kad statistika „išbarstyta“ ir ją sudėtinga priskirti vienam rodikliui. Reitinge nė negalima rasti, kokia dalis studentų baigia studijas norminiu laiku, arba nurodoma, kad regione praktiką atlikusių studentų buvo nulis. Pasirodo, numatytu laiku studijas baigė 78 proc. MK studentų, o praktiką regione atliko per 90 proc.

Duomenys apie Klaipėdos valstybinę kolegiją (KVK) „U-Multirank“ reitinge pasirodė ir 2015, ir 2016 m., tačiau kolegijos atstovai tikina, kad juos instituciniam (ne studijų krypčių) reitingui pateikė tik vieną kartą, o jų laikotarpis – 2012–2013 m. Pagal pačios kolegijos duomenis, pajamos iš mokslo taikomosios veiklos didėja: 2014 m. jos sudarė 2,5 tūkst. eurų (be konsultacinės veiklos). 2015 m. – 12 tūkst. eurų, o šiemet, kaip planuojama, bus dar didesnės.

„Situacija kasmet po truputį gerėja, verslo užsakymų padaugėjo pasirodžius inočekių priemonei, – sako KVK Taikomosios mokslinės veiklos centro vadovė Jurga Kučinskienė. – Padaugėjo užsakymų dalyvaujant ir Klaipėdos miesto savivaldybės siūlomuose konkursuose, taip pat projektinių „Eras­mus+“, „Nordplus“ lėšų už mokslo taikomąją veiklą. Dalyvaujame ir Lietuvos mokslo tarybos Lietuvos ir Baltarusijos programoje, ku­rioje galime, mat kolegijoms reikia atsirinkti, kur dalyvauti, nes jos vykdo mokslo taikomosios veiklos, o ne fundamentinius tyrimus“, – sako KVK atstovė.

AK „U-Multirank“ aukščiausią įvertinimą pelnė už pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos. Daugiausiai AK uždirba iš apskaitos, kompiuterinio raštingumo, profesionalaus klientų aptarnavimo, anglų kalbos, valstybės tarnautojų mokymų. O už pajamas iš privačių šaltinių buvo įvertinta C. AK Studijų kokybės užtikrinimo skyriaus vedėjos Jovitos Balčiūnienės teigimu, iš didžiausių kolegijos gautų užsakymų, kurių vertė – bent keli tūkstančiai eurų, yra „Dzūkijos vandenų“ užsakytas vartotojų tyrimas, „Alytaus naujienų“ skaitomumo apklausa, vėdinimo sistemų projektavimas.

SMK, kaip ir daugelyje valstybinių kolegijų, išorinių mokslinių tyrimų pajamų bei pajamų iš privačių šaltinių padidėjo dėl MITA inočekių priemonės. SMK Mokslo ir verslo centro vadovė Aurelija Pastarnokė paaiškino, kad pajamos iš įmonių užsakytų galimybių studijų bei tyrimų atsispindi dviejuose „U-Multirank“ rodikliuose: „Sukuriamas produktas – tyrimai, galimybių studijos, prototipai – yra mokslinis, bet finansavimas ateina iš įmonių, todėl ši veikla atsispindi ir privataus kapitalo pritraukimo rodiklyje. Pagal „Inočekiai LT“ priemonę įmonės gauna finansavimą iš valstybės, bet mums už paslaugą sumoka verslas.“

BFL

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Lietuvos universitetai, jau apšilę kojas pasauliniame „U-Multirank“ reitinge, per metus spėjo pagerinti bent po keletą rodiklių. Nors ir ne septynmyliais žingsniais, pakilo mokslinės veiklos ir žinių perdavimo rodikliai: daugiau lėšų mokslui vykdyti, daugiau verslo užsakymų, daugiau studentų įkurtų įmonių. Tačiau klausimų kelia paties reitingo „U-Multirank“ metodika ir logika.

Vos pasirodžius pirmajam Europos Ko­mi­si­jos inicijuotam reitingui, jo organizato­riai prisaikdino nekarūnuoti aukštųjų mokyklų ir neieškoti autsaiderių, nerikiuoti jų pagal geriausius įvertinimus ar kokį kitą dirbtinai iš reitingo ištrauktą kriterijų. Tokioms rekomendacijoms, suprantama, pritarė ir pa­čios aukštosios mokyklos: juk „U-Mul­ti­rank“ ir sukurtas tam, kad būtų atsvara tradiciniams reitingams: užuot baksnojęs į jų bėdas, at­skleistų aukštųjų mokyklų specifiką ir įvairovę, o ne girtų ir peiktų nepalyginamas institucijas.

Vis dėlto kasmet, paskelbus nors ir alternatyvų, bet vis tiek reitingą, žiniasklaida ir patys universitetai puola sumuoti nepalyginamus pasiekimus rodančių įvertinimų, pavyzdžiui, kiek studentų atlieka praktiką regione ir kiek universitetas uždirba iš verslo užsakymų.

Kaskart paskelbus „U-Multirank“ ar bet kokį kitą reitingą, universitetai nepuola perbraižyti savo strateginių planų.

Grynai įdomumo dėlei galima apskaičiuoti ir suminį „U-Multirank“ reitingą – kiek aukščiausių A įvertinimų, reiškiančių „labai gerai“ (prasčiausias įvertinimas „silpnai“ yra E), gavo konkretus universitetas. Įvertinimais nuo E iki A aukštosios mokyklos pristatomos penkiose srityse: studijų, mokslinių tyrimų, žinių perdavimo, tarptautiškumo ir poveikio regionui, o šios išskiriamos dar į kelis kriterijus, kurių instituciniame „U-Multirank“ iš viso yra 31.

Daugiausiai aukščiausių įvertinimų A šiemet, kaip ir pernai, surinko Vilnius Gedimino technikos universitetas (VGTU), antras geriausias įvertinimas priklauso Kauno technologijos universitetui (KTU), surinkusiam devynis aukščiausius įvertinimus. Beje, tiek pat aukščiausių įvertinimų (9) surinko ir Lietuvoje dėl prastos kokybės atvirai kritikuojamas Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), o Vilniaus universitetas (VU) pelnė triskart mažiau nei LEU – tris aukščiausius įvertinimus.

Lietuvos universitetų, kurie „U-Multirank“ dalyvavo ir pernai, ir šiemet, atstovai pritaria, kad šis, kaip ir kiti reitingai, yra subjektyvus, be to, kai kurie jų kolegos gali pasipuikuoti nurodydami gražesnius skaičius, nei yra iš tiesų. Vis dėlto, kaskart paskelbus „U-Multirank“ ar bet kokį kitą reitingą, universitetai nepuola perbraižyti savo strateginių planų. Reitingo informacija jie tvirtina besinaudojantys kaip viena iš priemonių, kad įvertintų, kaip po įgyvendintų darbų pasikeičia konkretūs rodikliai, palygintų savo situaciją ir pokyčių tempą su užsienio universitetais.

Lietuvos universitetai – neva lyderių lyderiai

VU, kuris, kalbant reitingų žargonu, naujausiame „U-Multirank“ buvo „nukarūnuotas“, šią reitingavimo sistemą vertina remdamasis oficialiai pareikšta Europos universitetų tinklo – Koimbros grupės valdybos pozicija: „U-Multirank“ sudarytojai turėtų pergalvoti kri­terijus, pasirinkti svarius bei palyginamus ir su­prantamai juos paaiškinti aukštojo mokslo institucijoms.

Duomenys interpretuojami laisvai, taip pat savarankiškai pasirenkami ir pjūviai, žaidžiama neobjektyvia informacija.

Be to, kai kurie Koimbros tinklo universitetai priklauso ir kitam tinklui – LERU, o šio nariai yra ir prestižiniai Oksfordo, Kembridžo universitetai, kurie dar 2013 m. ne tik viešai kritikavo „U-Multirank“ metodologiją, bet ir atsisakė teikti jam duomenis. LERU šiuos reitingus peikė už tikslių kriterijų nebuvimą, problemišką duomenų lyginimą ir pernelyg laisvo jų interpretavimo galimybę, juolab kad „U-Multirank“ universitetų teikiama informacija yra netikrinama. Būtent šio reiškinio padariniai, VU partnerystės prorektorės prof. Gretos Drūteikienės teigimu, yra matomi ir Lietuvoje: duomenys interpretuojami laisvai, taip pat savarankiškai pasirenkami ir pjūviai, žaidžiama neobjektyvia informacija.

„Jeigu tikėtume reitingo duomenimis, pagal kai kuriuos kriterijus ne viena Lietuvos aukštojo mokslo institucija lenkia pasaulyje aukščiausiai vertinamus ir į geriausiųjų šimtuką pa­ten­kančius Europos universitetus, nors visi suprantame, kad tai negali būti tiesa“, – reitingo nesusipratimus paaiškina G.Drūteikienė.

Prasčiausiai įvertinas VU iš Lietuvos universitetų, „U-Multirank“ duomenimis, turi daugiausiai mokslinių publikacijų, skelbiamų „Thomson Reuters Web of Science“ duomenų bazėje, vienintelis gavo aukščiausią balą už mokslinių publikacijų, parengtų su užsienio autoriais, dalį ir kt. Per metus šiek tiek sumažėjo universiteto daugiausiai cituojamų mokslinių publikacijų, iš išorės gaunamų pajamų už mokslinę veiklą ir kitų rodiklių reikšmės.

Iš viso VU pavyko šiek tiek pagerinti 19 ro­diklių, o reikšmingiausi pokyčiai, G.Drū­tei­kie­nės teigimu, matyti mokslo produkciją ir tarptau­tiškumą atspindinčiuose rodikliuose. „Thom­son Reuters Web of Science“ indeksuoja­mų publikacijų skaičiaus trejų metų vidurkio įvertinimas pagerėjo nuo C iki B, taip pat – tarpdisciplininių publikacijų dalis nuo bendro jų skaičiaus per ketverius metus, meninės veiklos produkcijos vertinimas pasikeitė nuo E (silpnai) iki B (gerai), o didesnį skaičių užsienio kalba vykdomų magistrantūros studijų prog­ramų „U-Multirank“ įvertino C (pernai – D).

Daugiausiai geriausių įvertinimų – VGTU

Šiemet, kaip ir pernai, daugiausiai aukščiausių įvertinimų pelnė VGTU, labiausiai pagerinęs kai kuriuos mokslinės veiklos, žinių perdavimo, tarptautiškumo sričių rodiklius. Šiek tiek sumažėjo sėkmingai studijas baigiančių magis­trantūros studentų dalis, daugiausiai cituojamų ir tarpdisciplininių mokslinių publikacijų ro­dik­lių reikšmės.

VGTU Strateginio planavimo, kokybės vadybos ir analizės centro vedėjos Lidijos Kraujalienės teigimu, šiemet reitingo sudarytojai įvertino padidėjusį mokslinių publikacijų skaičių, jų citavimo indeksą, taip pat – magis­trantūros programų užsienio kalba ir laipsnio siekiančių užsienio studentų pagausėjimą.

Iš tiesų visų šių rodiklių reikšmės pakilo, tačiau bent jau „U-Multirank“, priešingai nei VGTU, nurodo, kad universiteto publikacijų „Thomson Reuters Web of Science“ duomenų bazėje sumažėjo nuo 1041 iki 1032. Vis dėlto, VGTU skaičiavimais, šis rodiklis (bendras ketverių metų publikacijų skaičius) esą turėtų siekti maždaug 1,1 tūkst. publikacijų.

„Skirtumų gali būti dėl institucijos pavadinimų gausybės. Gali būti, kad kai kurie VGTU pavadinimai buvo neįvertinti, tačiau bendras universiteto publikacijų skaičius didėjo, taip pat ir „Thomson Reuters Web of Knowledge“ platformos „Web of Science“ tarptautinėje duomenų bazėje“, – tvirtina L.Kraujalienė.

O štai padidėjęs VGTU mokslinių publikacijų citavimo indeksas matyti ir „U-Multirank“: pernai jis buvo 0,95, šiemet siekia 1,14. VGTU nuo 33,39 2015 m. iki 56,27 2016 m. padidino ir iš išorės gautų pajamų už mokslo veiklą ir akademinio personalo santykio rodiklio reikšmę. L.Kraujalienė paaiškina, kad šis rodiklis padidėjo, nes universitetas gavo daugiau tarptautinių ir nacionalinių lėšų įvairiems projektams įgyvendinti. Pavyzdžiui, nacionalinės mokslo programos „Ateities energetika“ projektams – „Energiją tausojančių medžiagų kūrimas, tyrimai ir taikymas pastatų atitvarose“, „Pastato ir atsinaujinančios energijos vartojimo tvarumo modelis“ ir kitiems.

Didėjo ir VGTU uždirbtos pajamos iš verslo užsakymų (privataus kapitalo pritraukimo rodiklis) – tai universitetui pelnė aukščiausią įvertinimą. L.Kraujalienė paaiškina, kad daugiausia Lietuvos ir užsienio įmonių užsakomi darbai yra susiję su naujų medžiagų, skaitinio intelekto algoritmų, informacinių technologijų tyrimų sritimis.

„Labai gerai“ VGTU įvertintas ir pagal nuo universiteto atskilusių, „pumpurinių“ įmonių skaičių: naujausiame „U-Multirank“ šis įvertinimas pelnytas už 16 naujų universiteto startuolių.

Rodikliams pagerinti reikia kelerių metų

KTU per metus labiausiai pagerino mokslinės veiklos ir žinių perdavimo sričių rodiklius, šiek tiek sumažėjo mokslinių publikacijų citavimo indeksas, absoliutus jų skaičius bei kartu su verslo partneriais parengtų publikacijų dalis procentais. Išorinių mokslinių tyrimų pajamų rodiklio reikšmė išaugo nuo 26,24 iki 34,96. Reitingo sudarytojai šį rodiklį apskaičiuoja remdamiesi 2012–2014 m. duomenimis, o kaip tik tuo metu KTU padaugėjo 7-osios bendrosios programos įgyvendinamų projektų, kitų mokslo darbų.

„Tikimės ir toliau išlaikyti tokį rodiklį, nes 2015 m. duomenys, kurie bus pateikti artimiau­siu metu, taip pat gerėja: auga aukšto lygio tarptautinių mokslo publikacijų, patentų skaičius, daugėja laimėtų „Horizontas 2020“ projektų“, – prognozuoja KTU strateginio plana­vimo ir kokybės direktorė Solveiga Buo­žiū­tė.

KTU jau pasirašė 12 programos „Ho­ri­zon­tas 2020“ dotacijos sutarčių ir tapo strateginio pro­jekto „Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų kompetencijos centras“ koordinatoriumi. Šį programos „Horozintas 2020“ projektą KTU įgyvendins drauge su Lietuvos sveikatos moks­lų universitetu, VU, Švedijos Lundo universitetu, VTT Suomijos techninių tyrimų centru.

KTU pajamos padidėjo ir žinių perdavimo srityje – už privataus kapitalo pritraukimą šis universitetas įvertinas „labai gerai“. Didesnes pajamas iš verslo užsakymų lėmė 2012 m. įsteigto KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) veikla, o 2015 m. atsirado ir jo koordinuojama atviros prieigos sistema APCIS, kurioje verslas paprastai gali iš tūkstančio universiteto siūlomų paslaugų išsirinkti reikalingą darbą ir jį užsakyti.

„Anksčiau verslininkai sakydavo, kad nežino, į ką kreiptis dėl tam tikrų darbų, nes universitetas didelis, nėra „vieno langelio“ principo. O NIVC ir atviros prieigos sistema sujungė verslo ir mokslo žmones – technologijų perdavimas verslui suaktyvėjo. Taigi trejų metų įdirbis šiandien jau duoda matomų rezultatų – pajamos iš privataus sektoriaus, Lietuvos ir užsienio rinkų didėja“, – apibendrina S.Buožiūtė.

Per metus nuo praėjusio „U-Multirank“ KTU gerokai padidino ir nuo universiteto atskilusių įmonių skaičių. Startuolių skatinimas KTU prasidėjo 2012 m., kai universitetas įsteigė akademinį jaunimo verslumo centrą „KTU Statup Space“, o dabar KTU kasmet įkuriama apie 12 jaunųjų įmonių. Pavyzdžiui, 2014 m. studentai įsteigė įmones, kad galėtų gaminti pragulų prevencijos lovas su šoninio pavertimo funkcija, komercializuoti sintetinį kaulo pakaitalą ir t.t.

„Strateginė kryptis, kurios idėja buvo suteikti pagalbą ir erdvę jaunojo verslo plėtrai, šiandien duoda rezultatų, net geresnių nei Suomijos Aalto, Nyderlandų Delfto technologijos ar Danijos technikos universitetų“, – KTU rodiklį su panašių užsienio aukštųjų mokyklų situacija lygina S.Buožiūtė.

KTU rezultatas šių užsienio universitetų pa­sie­kimams prilygsta ir studijų srityje pagal sėkmingai bakalaurą baigiančiųjų dalį (61,84 proc.) –  jų KTU per metus padaugėjo daugiau nei dešimtadaliu. Toks rezultatas gali atspindėti studijų programų pertvarkos, naujojo dėstytojų edukacijai skirto KTU centro EDU-LAB veiklos, pirmosios Lietuvoje 2014 m. atsiradusios kompleksinės mentorystės programos naudą. Šios programos dalyviams, maždaug trečdaliui universiteto studentų, susidoroti su studijų metais kilusiais sunkumais padeda jų mentoriai.

Pajamų už mokslą jau gauna ne tik techniniai universitetai

Padidėjusios iš išorės gautos pajamos už mokslą – nacionalinės, tarptautinės lėšos moks­linei veiklai 2012–2014 m. – aukščiausią įver­ti­nimą pelnė ir Vytauto Didžiojo universitetui (VDU).

VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) dekanė doc. dr. Rita Bendaravičienė paaiškina, kad žymų rodiklio reikšmės (nuo 63,03 iki 154,12) padidėjimą lėmė universiteto įgyvendintų projektų gausa. 2012–2014 m. vien Lietuvos mokslo taryba (LMT) finansavo 52 universiteto įgyvendinamus projektus, o 2014-aisiais VDU pritraukė 56,8 proc. daugiau įvairių fondų paramos mokslo projektams vykdyti. Pajamų didėjimo tikimasi ir toliau, nes praėjusiais metais taip pat augo LMT skiriamos lėšos, 20 proc. padidėjo tarptautinių projektų finansavimas.

„2014 m. prasidėjo paraiškų teikimas programos „Horizontas 2020“ projektams įgyvendinti, todėl tikimės, kad šis rodiklis gerės ir toliau, jo pokytis bus matomas, kai „U-Multirank“ pateiksime duomenis apie 2013–2015 m. laikotarpio mokslinės veiklos pajamas, – prognozuoja R.Bendaravičienė. – Didelio šuolio nebus, bet pajamos nuosekliai turėtų didėti, nes ir pats universitetas investuoja į šią strateginę kryptį. Pavyzdžiui, VDU Pasaulio lietuvių universiteto idėjos realizavimas skatina mokslininkų ir studentų bendradarbiavimą, kūrybinius mainus ir yra gera platforma pritraukti lėšų.“

Kitas gerokai pasikeitęs VDU rodiklis – nuo universiteto atskilusių „pumpurinių“ įmonių skaičius: per metus šio rodiklio reikšmė išaugo nuo nulio iki 4,87 (B).

R.Bendaravičienė paaiškina, kad naujų įmonių atsiradimą lėmė Verslo praktikų centro įkūrimas, nes viena iš jo veiklų – gerinti studentų verslumo kompetencijas: „Dėl centro kompetencijos, teikiamos pagalbos steigiant įmones, teikiamų konsultacijų ir kitų veiklų faktiškai atsirado įkurtų įmonių.“

Atskilusių įmonių gerokai padaugėjo ir Mykolo Romerio universitete (MRU), už šį rodiklį MRU „U-Multirank“ gavo aukščiausią A įvertinimą. Taip pat didėjo pajamos iš privataus kapitalo, tačiau, nors šio rodiklio reikšmė padidėjo nuo 1,14 pernai iki 7,78 šiemet, už jį universitetas gavo C įvertinimą.

MRU Komunikacijos ir rinkodaros centro direktorius Šarūnas Sakalauskas abu pagerėjusius rodiklius sieja su MRU LAB įsteigimu: 19 laboratorijų, sutelktų atskirame universiteto padalinyje, įgyvendina trečiąją universiteto misiją – bendradarbiauja su verslu. Tarp universiteto teikiamų paslaugų verslui didžiausią dalį užima mediacijos mokymai, nacionaliniu mastu atliekami kibernetinio saugumo tyrimai.

„Siekiame, kad mūsų mokslinių tyrimų darbotvarkę formuotų ne tik mokslininkai, bet ir verslininkai, – sako Š.Sakalauskas. – Nors laboratorijų korpusas atidarytas 2015 m. rugsėjį, jų veikla buvo prasidėjusi jau anksčiau: pastato atidarymo dieną jau turėjome 10 MRU LAB partnerių – įmonių, organizacijų, todėl tikimės, kad kitąmet reitinge bus matyti dar didesni privataus kapitalo pritraukimo skaičiai.“

Š.Sakalauskas, kaip ir kitų universitetų atstovai, patvirtina, kad vienas iš motyvų dalyvauti „U-Multirank“ yra galimybė pasitikrinti, kaip universitetui sekasi siekti strateginių tikslų, be to, šis reitingas kaip tik akcentuoja žinių perdavimo sritį – gana detaliai, skirtingais rodikliais įvertina universitetų bendradarbiavimą su verslu.

Nors „U-Multirank“ sulaukia kritikos, Š.Sakalausko teigimu, šio reitingo stiprybė yra ta, kad, be institucinio vertinimo, jame galima palyginti palyginamus dalykus – skirtingų aukštųjų mokyklų siūlomas studijų programas ar jų kryptis, bet ne gretinti ir panašumų ieškoti tarp nepalyginamų skirtingos specializacijos universitetų, kaip dalyje kitų reitingų.

„Jei stipriausi pasaulio universitetai toliau kvestionuos „U-Multirank“ metodiką, reitingo sudarytojams reikės rasti būdų, kaip apsiginti“, – apibendrina Š.Sakalauskas. Jis prognozuoja, kad ilgainiui patikimesnėmis reitingavimo sistemomis bus laikomos tos, kurios, užuot pasikliovusios vien universitetų pateikiamais skaičiais, remsis atvirai prieinamais duomenimis.

„Visi reitingai yra subjektyvūs, visuose taikoma vienokia ar kitokia perspektyva, vienur skaičiuojami išvestiniai dydžiai, kitur – absoliutūs skaičiai. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Mano nuomone, problemų atsiranda tada, kai lyginami nepalyginami dalykai“, – sako VDU EVF dekanė R.Bendaravičienė, kuri „U-Multirank“ tyrinėjo dar iki jo pasirodymo.

Ji priduria, kad į profiliavimą nukreiptas „U-Multirank“ vis tiek yra viena iš priemonių, kurios padėtų universitetui įvertinti stipriąsias ir tobulintinas sritis, ir nėra blogesnis už kitus reitingus.

Kitąmet „U-Multirank“ gali nebūti VU

Išorines mokslinių tyrimų pajamas smarkiai pa­didino ir Klaipėdos universitetas (KU). KU plėt­ros prorektorius dr. Saulius Gulbinskas tokį rezultatą sieja su sėkminga Jūrinio slėnio veikla ir struktūrine universiteto pertvarka: technologijos ir gamtos mokslai sutelkti viename fakultete, smulkūs jūrinių krypčių mokslo padaliniai sujungti viename Jūros tyrimų atviros prieigos centre ir kt.

„Didesnes mokslo pajamas lėmė mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ ir Jūros tyrimų ir atviros prieigos centro laboratorinė įranga, leidžianti atlikti stambesnės apimties mokslinius tyrimus. Be to, sukurta mokslinių tyrimų projektų administravimo paslauga, kuri mokslininkams leidžia labiau koncentruotis į mokslines veiklas, taip pat pradėta vykdyti aktyvesnė mokslinių tyrimų rinkodara“, – vardija KU prorektorius.

Tarptautiškumo srityje KU gerokai padidėjo užsienio kalba vykdomų magistrantūros studijų programų dalis (nuo 1,75 proc. 2015 m. iki 11,86 proc. 2016 m).

KU studijų prorektorius prof. dr. Kęstutis Du­činskas paaiškina, kad didinti tarptautiškumą ir studijų užsienio kalba plėtrą yra strateginiai KU uždaviniai. Naujų magistrantūros studijų už­sie­nio kalba atsiranda ir todėl, kad į KU atvyksta studijuoti daugiau užsienio studentų, kuriuos KU prisikvietė ėmęsis aktyvesnės tarptautinių studijų rinkodaros.

Magistrantūros studijų užsienio kalba padaugėjo ir Lietuvos sporto universitete (LSU), už šį rodiklį LSU šiemet gavo aukščiausią įvertinimą, taip pat – ir už tarpdisciplinines mokslo publikacijas. LSU šiek tiek kilstelėjo ir privataus kapitalo rodiklį, nors jo įvertinimas ir šiemet yra D.

Šiemet „U-Multirank“ pasirodė ir Lietuvos svei­katos mokslų universitetas (LSMU), LEU bei Šiaulių universitetas (ŠU).

Devynis A įvertinimus susižėręs LEU geriausiai įvertintas studijų srityse už numatytų laiku studijas baigiančių bakalaurų ir magistrų dalį, meninės veiklos produkciją, aukščiausią įvertinimą ga­vo visi poveikio regionui srities rodikliai – regione dirbančių bakalauro ir magistrantūros absolventų, studentų, regione atlikusių praktiką, mokslo publikacijos su regiono autoriais, taip pat – pajamos iš regiono šalinių. Įvertinimą „silpnai“ LEU gavo už mokslo publikacijas, parengtas su verslo partneriais, nuo universiteto atskilusias įmones ir kt.

ŠU šešis geriausius įvertinimus pelnė už panašius rodiklius – numatytu laiku studijas baigiančių bakalaurų ir magistrų dalį, meninės veiklos produkciją, pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos, užsienio kalba vykdomų bakalauro studijų programų dalį, regione dirbančius bakalauro ir magistrantūros absolventus.

Šešis kartus „labai gerai“ LSMU „U-Mul­ti­rank“ buvo įvertintas už sėkmingai studijas baigiančių bakalaurų dalį, pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo, iš regioninių šaltinių, taip pat – už regione dirbančių bakalaurų ir magistrų dalį.

Kitąmet šiame reitinge dalyvaujančių Lie­tu­vos aukštųjų mokyklų (šiemet skaičiuojant su kolegijomis jų yra 19) gali ir sumažėti – VU svarstys galimybę jau nuo kitų metų nebedalyvauti „U-Multirank“.

Shutterstock

Vieta žemėlapyje. Nors Lietuvoje kolegijos neretai laikomos kažkuo tarp universiteto ir profesinės mokyklos, atrodo, kad jos pačios savo misiją supranta geriau. Mūsiškių kolegijų pasiekimai mažai kuo skiriasi nuo užsienio atitikmenų – taikomųjų mokslų universitetų Europoje.

Reitingavimo sistemos „U-Multirank“ duomenys rodo, kad Lietuvos kolegijos pasižymi aukštais studijų rodikliais – daug studentų sėkmingai baigia mokslus. Kaip ir derėtų kolegijoms, jos aktyviai veikia regione, kur praktiką atlieka (o vėliau ir dirba) jų auklėtiniai. Beje, kai kurios kolegijos į Lietuvos regioną pritraukia ir išsiunčia svetur praktiškai tiek pat studentų, kiek Suomijos ar Nyderlandų taikomųjų mokslų universitetai. O štai pagal pasiekimus meno srityje Lietuvos kolegijos aplenkia savo kolegas Europoje ir dar, pasirodo, išugdo dalyvių europiniam „Eurovizijos“ dainų konkursui.

„Veidas“, remdamasis „U-Multirank“ duomenimis, įvairiose srityse palygino jame dalyvaujančių lietuviškų kolegijų rodiklius su panašių užsienio institucijų rezultatais. Jos, žinoma, taip pat yra binarinės aukštojo mokslo sistemos – į mokslą, akademines žinias orientuotų universitetų ir praktinius įgūdžius savo auklėtiniams diegiančių kolegijų, taikomųjų mokslų universitetų, dalyvės. Daug „Veido“ pasirinktų mūsiškėms kolegijoms giminingų Vakarų mokslo įstaigų yra jų partnerės, su kuriomis Lietuvos kolegijos keičiasi studentais, dėstytojais, o ir jų studijų apimtis, matuojama kreditais, sutampa. Tokioje panoramoje mūsų kolegijos žiba studijų ir regioniškumo srityse, tačiau vargiai savo jėgomis pelno pajamų iš privačių užsakymų ir mokslo taikomąja veikla bent kol kas aktyviau neužsiima.

Pamatinius Lietuvos kolegijų skirtumus nuo panašių institucijų užsienyje dėl pajamų, mokslo taikomosios veiklos ar kitų parametrų gali lemti ir kitokia jų kūrimosi istorija. Lietuvoje binarinė sistema ir kolegijos atsirado 2000 m., Jungtinėje Karalystėje – keliais dešimtmečiais anksčiau. Vokietijoje kolegijų atitikmenų – ~Fahoschule~ dėstytojams doktorantūros studijos buvo nemokamos.

Iš technikumų kilusios, palyginti dar menką istoriją skaičiuojančios ir, kaip dažnai mėgstama sakyti, podukros vietoje laikomos Lietuvos kolegijos tikina išgyvenusios nuolat besikeičiančius reikalavimus, jų funkcijos gryninimą. O štai jų kolegos užsienyje, priešingai, esą nuo pat pradžių jautė valstybės pagalbos ranką. Pačios kolegijos tikina kai kur pasiekiančios panašių rezultatų kaip ir jų partnerės užsienyje, nors pastarąsias ir valstybė labiau skatina, ir verslas dažniau prisimena, kai reikia pagalbos įgyvendinti kokius nors užsakomuosius darbus.

Didžiausios Lietuvos neuniversitetinės aukštosios mokyklos – Vilniaus kolegijos direktorius doc. dr. Gintautas Bražiūnas, paklaustas apie Lietuvos kolegijų padėtį Europos kontekste, atsako, kad ne tik „U-Multirank“, bet ir „Webometrics“, ir kiti reitingai liudija, jog Lietuvos kolegijų padėtis yra gera. Trumpai tariant, už mažiau joms pavyksta padaryti tiek pat ar daugiau nei užsienio kolegoms.

„Ko gero, galime didžiuotis kainos ir kokybės santykiu: kur kas pigiau, turėdami mažiau išteklių, darome tai, kas užsienyje kainuoja gerokai brangiau. Pavyzdžiui, dėstytojų atlyginimai, kad ir Estijoje, yra beveik dvigubai didesni. Pigiau nei užsienyje Lietuvoje atsieina nebent išlaikyti pastatus, tačiau mūsų infrastruktūra yra pasenusi. Jei važiuotume per Europos aukštąsias mokyklas, pamatytume, kaip per pastarąjį dešimtmetį jos pasikeitė: arba pasistatė naujus rūmus, arba iki blizgesio renovavo senuosius. Vis dėlto turime prietaisų, įrangos, kurios pažangumu prilygstame ar net lenkiame kitas Europos aukštojo mokslo institucijas“, – Lietuvos kolegijų panoramą Europoje apžvelgia Vilniaus kolegijos vadovas ir priduria, kad reitinguose nematomas, bet svarbiausias veiksnys kokybei užtikrinti yra dėstytojai. Kitaip tariant, jei nėra gerų dėstytojų, nepadės nei gražiausi rūmai, nei geriausi studentai.

„U-Multirank“ studijų kriterijų grupėje pagal sėkmingai ir numatytu laiku bakalauro studijas baigiančių absolventų dalį Lietuvos kolegijos įvertintos aukščiausiais A ir B (labai gerai ir gerai) įvertinimais. Tiesa, kai kurios kolegijos nurodo, kad numatytu laiku bakalauro laipsnį įgyja 100 proc. absolventų. Jei jų pateikti skaičiai atitinka realybę, vadinasi, visi pirmakursiai po trejų metų, kiek trunka profesinio bakalauro studijos kolegijoje, ją baigia be menkiausio nubyrėjimo.

Analogiškus gerus įvertinimus Lietuvos kolegijos gauna ir poveikio regionui srityje: labai gerai (A) vertinama didelė absolventų, dirbančių regione, taip pat studentų, čia pat atlikusių praktiką, dalis. Dvi kolegijos – Vilniaus ir Šiaulių šioje srityje gauna aukščiausius įvertinimus ir už pajamas iš regioninių šaltinių.

Penkios iš septynių „U-Multirank“ dalyvaujančių kolegijų nuskynė laurus ir pagal sukuriamą meninę produkciją, kūrybos rezultatus. Vilniaus kolegijos direktorius G.Bražiūnas svarsto, kad šį rodiklį būtų galima taikyti ir universitetams, ir kolegijoms, kurių menų padaliniai, kaip matyti iš „U-Multirank“ duomenų, gali pasiekti aukštų rezultatų ir be papildomo finansavimo.

„Mes turime daug meno profesionalų, tad šioje srityje galime varžytis su universitetais. Jei turime įžymybių, nesvarbu, ar tai džiazo, ar populiariosios muzikos ekspertai, juk profesionalai vertinami vienodai gerai, – tvirtina aukščiausią įvertinimą už meninę produkciją gavusios kolegijos vadovas. – Net turime šūkį: jei nori dalyvauti „Eurovizijoje“, studijuok Vilniaus kolegijoje. Daug šio konkurso dalyvių – Vilija Matačiūnaitė, Jeronimas Milius, Erica Jennings, Vaidas Baumila yra mūsų absolventai.“

Pagal meninės produkcijos įvertinimą Lietuvos kolegijos prilygsta Suomijos Savonijos ir Seinejokio taikomųjų mokslų universitetams, lenkia ~Lillebaelt~, VIA universitetų koledžus Danijoje, Nyderlandų ~Hanze~ taikomųjų mokslų universitetą.

Esminis Lietuvos kolegijų ir panašių į jas užsienio institucijų skirtumas – pajamos. Vakarų taikomųjų mokslų įstaigoms įprasta uždirbti iš įmonių, kitų partnerių užsakymų – suprojektuoti kokią nors automobilio detalę ar parengti miesto viešojo transporto galimybių studiją. O Lietuvos kolegijose dar tik randasi tokios praktikos užuomazgų. „U-Multirank“ skaičiuojant pajamas iš privačių šaltinių (be mokesčių už studijas), visos kolegijos įvertintos prasčiau nei vidutiniškai. Tiesa, panašių neblizgančių įvertinimų sulaukia ir kai kurie užsienio taikomųjų mokslų universitetai.

„Pagal „U-Multirank“ duomenis įdomu stebėti savo ir kolegų situaciją, atrasti tendencijas, patvirtinančias bendras problemas. Pajamos nėra vien mūsų bėda – su panašiais sunkumais susiduria ir užsienio aukštosios mokyklos. Tad pasiguosti negalime, bet turime progą sau tai patvirtinti ir ieškoti kitų variantų, kaip sustiprinti šią veiklą“, – tvirtina Šiaulių valstybinės kolegijos direktorės pavaduotoja strateginės plėtros klausimais Lina Tamutienė. Ji pasakoja, kad neseniai kolegija įsitraukė į dviejų klasterių – Baltijos baldų ir Lietuvos plastiko – veiklą, nes iš naujos veiklos tikisi ir daugiau galimybių bendradarbiauti su regiono verslu.

L.Tamutienė svarsto, kad kolegijoje kuriamas žinias, produktus komercializuoti sunku, nes iki konkretaus užsakymo, už kurį galima gauti papildomų pajamų, reikia įdirbio, pasitikėjimo ir rekomendacijų. „Todėl, – priduria ji, – turime daug sutarčių visuomeniniais pagrindais, nors finansinio atlygio dar negauname.“

Taigi pagrindinis lėšų šaltinis kolegijoms vis dar yra valstybė. Papildomų pajamų aukštosios mokyklos gauna nebent iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos – kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo kursų, tęstinių studijų, suaugusiųjų mokymo. Pagal šį kriterijų labai gerai ir gerai įvertintos Alytaus, Marijampolės ir privati Socialinių mokslų kolegija.

Alytaus kolegijos direktorė doc. Danutė Remeikienė paaiškina, kad pastaruoju metu kolegija vykdė daug svarbių regione darbų: kvalifikaciją čia kėlė visi Alytaus pedagogai, praėjusiu ES finansiniu laikotarpiu 2 tūkst. alytiškių kolegijoje mokėsi kompiuterinio raštingumo, ji taip pat turi licenciją teikti valstybės tarnautojų mokymo paslaugas, o apie 200 vaikų mokosi Jaunųjų informatikų akademijoje.

„Turime ir verslo užsakymų: pagal iš anksto suderintas programas mokome įmonių darbuotojus. Tai būna specializuoti kursai, pavyzdžiui, kelių tiesėjams ar statybos inžinerinių tinklų specialistams. Kadangi turime pažangų regioninį technologijų centrą, naudojamės baze, tinkama alternatyviesiems energijos ištekliams – saulės baterijoms, vėjo jėgainėms ir kt. lyginti“, – vardija Alytaus kolegijos vadovė.

Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) direktoriaus pavaduotoja strateginės plėtros klausimais Nijolė Galdikienė svarsto, kad Lietuvoje dar nesusiformavo tradicija verslui paslaugas užsakyti iš aukštųjų mokyklų. Tokių užsakymų stygių jaučia ne tik kolegijos: užsakomosios veiklos pavyzdžių dar palyginti nedaug turi ir universitetai, kurių įranga bei priemonės įgyvendinti įvairius įmonių užsakymus, tikėtina, yra geresnės nei kai kurių kolegijų.

N.Galdikienės įvardijamos kolegijų teikiamos paslaugos, iš kurių uždirbama papildomų pajamų, – suaugusiųjų mokymo, švietimo ir konsultavimo, taip pat kolegijai priklausančio turto nuoma.

„Pavyzdžiui, mūsų kolegijos vadovybė vyko į Vakarų Lietuvos savivaldybes ir įmones, gavome užsakymų organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus, konsultacijas. Pajamos iš šios veiklos sudaro didžiausią kolegijos uždirbamų papildomų lėšų dalį“, – komentuoja N.Galdikienė. Jos teigimu, Lietuvos kolegijos kasmet iš tokios veiklos uždirba nuo 1,5 tūkst. iki 0,5 mln., skaičiuojant litais, o sumos dydis tiesiogiai susijęs su įstaigos dydžiu.

„Veido“ kalbinti pašnekovai tikisi, kad jei, kaip svarstoma, bus taikomos skirtingos konkursinės finansavimo sąlygos universitetams ir toms institucijoms, kurių pagrindinė veikla yra ne mokslinė, tarp jų ir kolegijoms, nauja tvarka galėtų paskatinti proveržį kolegijų mokslo taikomojoje veikloje. Dabar „U-Multirank“ visų kolegijų išorinės mokslinių tyrimų pajamos vertinamos prasčiau nei vidutiniškai.

„Jei kalbame apie mokslinę veiklą, mes leidžiame tarptautinį žurnalą, vykdome konsultacinę veiklą. Bet mokslinė veikla yra apysilpnė, nes arba negauname finansavimo, arba gauname jo nedaug. Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija Vilniaus kolegiją pagal atitinkamus kriterijus įvertino geriausiai ir skyrė 23 tūkst. eurų mokslinei veiklai. Taigi manome, kad labai pasisekė. Juk kiekvieno straipsnio spausdinimas rimtame žurnale kainuoja, be to, dėstytojas turi skaityti paskaitas ir neturi laiko mokslinei veiklai – tai problema, nes šiuo metu be pinigų mokslo nesukursi“, – komentuoja G.Bražiūnas.

Vilniaus kolegijos direktorius paaiškina, kad su ribotomis kolegijų galimybėmis pritraukti užsakymų ir uždirbti papildomų pajamų susijusi ir didelė aukštųjų mokyklų koncentracija ne tik Lietuvoje, bet ir konkrečiame regione. Pavyzdžiui, įmonė, norinti užsakyti kokį nors darbą, Vilniuje ar Kaune renkasi iš galybės variantų, kuriuos kolegijoms nurungti gali būti sudėtinga.

„Lietuvoje aukštųjų mokyklų yra per daug. Nesakau, kad jas reikia naikinti, bet jei jas sujungtume – pajamų rodikliai pagerėtų, nes institucija turėtų daugiau erdvės teikti konsultacijas, įgyvendinti užsakymus. Kiek dabar Vilniuje yra universitetų, kolegijų, institutų, centrų ir kitų darinių. Jei koks nors darbdavys nori užsakyti tiriamąją analizę ar kvalifikacijos kėlimo kursus, jis turi aibę galimybių rinktis, ir Vilniaus kolegijai sunku pirmauti prieš tokią mokslinės produkcijos pasiūlos įvairovę“, – aiškina G.Bražiūnas.

Gali būti, kad būtent dėl riboto mokslo taikomąją veiklą vykdančių institucijų skaičiaus geriausius rodiklius pagal pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos demonstruoja Alytaus ir Marijampolės kolegijos.

Vis dėlto Vilniaus kolegijos direktorius primena, kad dabar egzistuojantį Lietuvos kolegijų atotrūkį pagal pastangas pritraukti privataus kapitalo pajamų lėmė ir jų formavimosi istorija. Pavyzdžiui, Vokietija nuo pat taikomųjų mokslų universitetų (vok. ~Fahoschule~) kūrimosi pradžios investavo į dėstytojų kvalifikacijos kėlimą – apmokėjo doktorantūros studijas, o apsigynusieji disertaciją turėjo grįžti į ~Fahoschule~. Todėl šiai gerovės valstybei per dešimtmetį pavyko pasiekti, kad tokiose mokslo įstaigose dirbtų 80 proc. mokslų daktarų. Airija koledžų kokybę pagerino panašiu finansiniu stimulu – dotacijomis, konkursais finansavimui gauti, taip skatindama mokslinę taikomąją veiklą.

„O mes į doktorantūrą savo žmones siunčiame patys. Krepšeliuose nenumatyta lėšų dėstytojo kvalifikacijai kelti, vadinasi, reikia rasti pinigų kieno nors sąskaita. Be to, neretai apsigynę disertacijas, perspektyvūs ir gabūs žmonės viliojami likti universitetuose“, – sako G.Bražiūnas.

Dabar galiojantis normatyvas, kad kolegijoje dirbtų 10 proc. mokslų daktarų, seniausiai viršytas. Tačiau šios „lubos“ nesiejamos su konkrečios kolegijos situacija ir poreikiais. Vadinasi, kolegijoms finansiškai nenaudinga turėti kuo daugiau mokslų daktaro laipsnį turinčių dėstytojų, kuriems reikia mokėti didesnius atlyginimus.

KVK direktoriaus pavaduotoja N.Galdikienė sako, kad besiformuojant binarinei sistemai, vis kylant reikalavimams kolegijoms, šios priprato prie pokyčių tempo, tad ir dabar supranta poreikį nuolat tobulėti ir konkuruoti su universitetais. Juolab kad, universitetinių ir neuniversitetinių aukštojo mokslo įstaigų pobūdžiui skiriantis, jų veikla daugeliu atvejų yra labai panaši.

„Jei valstybė priėmė sprendimą, kad Lietuvoje yra binarinė aukštojo mokslo sistema, jos dalyviai turi prisitaikyti ir dirbti savo darbą. Pavyzdžiui, aš ginuosi disertaciją Suomijoje, kur taip pat yra binarinė aukštojo mokslo sistema. Ten taikomųjų mokslų universitetai, kolegijos vykdo bakalauro studijas, kurios yra tik kai kuriuose universitetuose, nes šie vykdo magistrantūros ir doktorantūros studijas“, – lygina N.Galdikienė.

Paklausta apie Lietuvos ir Vakarų kolegijų skirtumus, KVK direktoriaus pavaduotoja svarsto, jog Skandinavijos šalyse vyrauja didesnis dėmesys taikomųjų mokslų universitetams, kad šie įgyvendintų pagrindinę savo funkciją – praktinių įgūdžių diegimą. Pavyzdžiui, kiekvienoje praktikos vietoje studentams paskiriami mokytojai: jei slaugytojas priima praktikantą, sumažėja jo darbo krūvis, kad jis galėtų studentą apmokyti ir pan.

Kolegijų atstovai, nepaisant „U-Multirank“ rodiklių, labiausiai linkę sureikšminti mažus bedarbių absolventų skaičius. Gegužės 1 d., Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbo neturėjo mažiau nei dešimtadalis, arba per septynis šimtus kolegijų absolventų, iš 9,9 tūkst. baigusiųjų kolegijas 2014 m. Tokie skaičiai – palyginti saujelė su pernai „Veido“ suskaičiuotais 5 tūkst. 2013 m. laidos universitetų ir kolegijų bedarbių, kurie darbo nerado iki 2013 m. pabaigos.

Gabija Sabaliauskaitė