Sveiki, Gerbiamas Skaitytojau, esu naujasis savaitraščio „Veidas“ vyriausiasis redaktorius Evaldas Labanauskas. Mums prieš akis – kupina iššūkių kelionė, bet ji verta to, nes tikslas – išsaugoti rimtą, analitinę, lietuvišką žiniasklaidą, kurios vienas pavyzdžių yra „Veidas“. Tai padaryti galime tik kartu.
Evaldas LABANAUSKAS
Kaip ir darbuotojams bei akcininkams (kurie yra labiau mecenatai, nes „Veidas“ jau senokai yra ne verslas, o vos ne savanoriška visuomeninė veikla), iš pradžių prisistatysiu: esu 36-erių, iš kurių beveik 15 metų praleidau žiniasklaidoje, prieš kelerius metus jau buvo tekusi garbė trumpai vadovauti „Veidui“, pastarąjį pusmetį dirbau su „Veido“ interneto svetaine www.veidas.lt. Mano išsilavinimas – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų bakalauras ir Vilniaus universiteto žurnalistikos magistras. 2014–2015 m. turėjau galimybę tobulintis vienoje geriausių JAV žiniasklaidos mokyklų – Arizonos valstijos universiteto W.Cronkite’o žurnalistikos ir masinės komunikacijos mokykloje.
Nieko nenustebinsiu, jei pasakysiu, kad žiniasklaida išgyvena transformaciją. Anksčiau buvo aiškus verslo modelis – reklama ir prenumerata apmoka turinio kūrimo išlaidas, o dabar šis modelis neveikia, nes informacijos gausu nemokamai internete, todėl vis mažiau žmonių prenumeruoja ar perka leidinius. Mažėjant jų tiražams mažėja ir reklamos užsakovų noras mokėti už reklamą. Rezultatas: mažėja žiniasklaidos leidinių biudžetai, kartu mažėja žurnalistų atlygis už darbą ar net mažinami etatai, o tai tiesiogiai veda prie turinio kokybės kritimo.
Internetas – irgi ne išsigelbėjimas, nes reklamos pajamos iš ten ypač menkos, palyginti su ankstesnėmis spaudos ar televizijos pajamomis. Todėl ne tik spauda, bet ir portalai nesustodami ieško recepto, kaip išgyventi. Vieni medžioja Jūsų „klikus“ klaidinančiomis antraštėmis, kiti tikisi, kad Jūs mokėsite už turinį, treti bando apmokestinti „AdBlockerius“, blokuojančius reklamas, vartotojus, ir t.t.
Tokios permainos vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, taip pat ir Jungtinėse Valstijose ar Didžiojoje Britanijoje – šalyse, kurios turi stiprias demokratijos ir kartu laisvos, kokybiškos žiniasklaidos tradicijas. Ar Lietuva turi stiprias demokratijos tradicijas? Ar Lietuvos žiniasklaida išties yra kokybiška? Diskusijos klausimas, bet mano atsakymas būtų – yra kur pasitempti.
Visų pirma „Veidas“ atsinaujins, ateityje planuojame skaitytojams parengti papildomų priedų, taip pat atnaujinti interneto svetainę, bet svarbiausia – mes ir toliau pagrindinį dėmesį skirsime turinio kokybei.
Tai ne vienintelis skirtumas tarp Lietuvos ir, tarkime, JAV. Mes, lietuviai, nemėgstame mokėti, mes mėgstame susiorganizuoti, išsisukti, apeiti. Tokį mūsų mentalitetą puikiai iliustruoja vienas epizodas iš šiame „Veido“ numeryje pateikiamo 30 turtingiausių lietuvių sąrašo nugalėtojo Nerijaus Numavičiaus ir jo esamų / buvusių partnerių verslo, už kurį jis, beje, atsiprašė. „VP Market“ nedarė nieko neteisėto, tiesiog apėjo, pasinaudojo ir susiorganizavo 76,2 mln. litų. Ar reikia smerkti? Ar reikia smerkti skaitytoją, kuris 2 eurus išleis kavai ar kokiai kitai reikšmingai smulkmenai, bet už žurnalą niekada nesutiks sumokėti, nes juk galima susiorganizuoti nemokamai darbe, „Linkomanijoje“ ar dar kitaip.
Bet Jūs, Gerb. Skaitytojau, tikriausiai nesate toks. Todėl, kaip ir su darbuotojais bei akcininkais-mecenatais, aš dalinuosi savo, kaip vyr. redaktoriaus, planais: visų pirma „Veidas“ atsinaujins – jau netrukus išvysite naują žurnalo išvaizdą, ateityje planuojame skaitytojams parengti papildomų priedų, taip pat atnaujinti interneto svetainę, bet svarbiausia – mes ir toliau pagrindinį dėmesį skirsime turinio kokybei. Rašysime apie tai, kas turi ir turės didžiausią įtaką pasauliui, Lietuvai, kiekvienam iš mūsų bei mūsų vaikams.
Gerb. Skaitytojau, kviečiu aktyviai prisijungti prie „Veido“ bendruomenės.
Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA