Kai 2004 m. kovą Europos Komisija nubaudė JAV milžinę „Microsoft“, tuometis Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas, dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius absurdu pavadino tai, kad „Microsoft“ baudžiama už dominavimą rinkoje, kurią pati ir sukūrė. Nenujausdamas, kad jo žodžiai po dešimtmečio išsipildys ne visai tiksliai, bet su kaupu, JAV koncerną jis palygino su Europos automobilių pramonės milžinu „Volkswagen“: „Kas būtų, jei „Volkswagen“ būtų baudžiama už dominavimą automobilių rinkoje?“
Rima JANUŽYTĖ
„Microsoft“ pažeidė Europos Sąjungos konkurencijos įstatymus, draudžiančius naudotis pranašumu rinkoje, nes, Europos Komisijos (EK) vertinimu, sąmoningai slėpė protokolų informaciją nuo konkurentų. Už tai JAV koncernui iš pradžių buvo skirta jau tada rekordinė 497,2 mln. eurų bauda, paskui – dar ir papildoma 899 mln. eurų bauda (vėliau sumažinta iki 860 mln. Eur) už nurodymų išleisti „Windows“ operacinės sistemos versiją be „Windows Media Player“ ir atverti konkurentams daugiau nei 100 tinklo protokolų specifikacijų nevykdymą.
Dabar JAV tarsi keršija Europai. Tarptautinė švaraus transporto komisija (angl. ICCT) nustatė, kad kai kurie vokiški dyzeliniai „Volkswagen“ automobiliai į aplinką išmeta dešimtis kartų daugiau teršalų, nei leidžiama pagal JAV galiojančias normas, o Vokietijos bendrovė apgaudinėjo tikrintojus, automobiliuose įdiegdama išmaniąsias technologijas, atskiriančias įprastą vairavimą nuo vairavimo tikrinant teršalų išmetimo lygį.
Kerštas už „Microsoft“?
Tokias machinacijas „Volkswagen“, priešingai nei kadaise „Microsoft“, pripažino be išsisukinėjimų, viešai atsiprašė ir ėmė skaičiuoti, kiek ši išaiškėjusi vartotojų apgaulė jai kainuos. Prieš savaitę bendrovės atstovai teigė nuostoliams atidėję 7,3 mlrd. dolerių. Be to, „Volkswagen“ gresia dar antrąkart tiek pat baudų.
Matematika paprasta: remiantis statistika, JAV buvo parduota 482 tūkst. „suklastotų“ automobilių vidutiniškai po 37,5 tūkst. dolerių, tad JAV teisingumo departamentas bendrovei gali skirti 18 mlrd. dolerių baudą. Turint galvoje, kad įsismarkavus skandalui bendra „Volkswagen“ vertė nukrito iki 26 mlrd. eurų, tai būtų katastrofiška suma, panašiai kaip Marijampolės „Mantingai“ – 4 mln. eurų, kuriuos šiai teks sumokėti už Konkurencijos įstatymo pažeidimą, už kurį jos bendrininkė „Maxima LT“ gavo dar didesnę, bet jai ne tokią skausmingą 15 mln. eurų baudą.
Tiesa, „Volkswagen“ kol kas neturėtų sugriūti, nes koncernas sąskaitose laiko ir nemažai grynųjų – apie 33 mlrd. eurų, be to, nepanaudotos savo eilės laukia įvairios šiai bendrovei bankų suteiktos kredito linijos. Juolab kad Vokietijos vyriausybė jau pažadėjo paraginti (ir paskatinti) bankus pagelbėti šalies ekonomikos čempionei, jei tik šiai prireiktų finansinės paramos kapstantis iš nemalonios situacijos.
„Volkswagen“ savo ruožtu viliasi, kad apsieis be bankų, o jai skirta bauda bus mažesnė, nei prognozuojama. Antai „General Motors“, metų metus nekreipusi dėmesio į problemą dėl degimo jungiklių, pareikalavusią 124 gyvybių, šį rugsėjį buvo nubausta 900 mln. dolerių. Pernai „Toyota“ sumokėjo 1,2 mlrd. dolerių paaiškėjus, kad vykdė netinkamą tyrimą dėl trūkumų, susijusių su greičio pedalais, dėl kurių iš viso teko atšaukti 8,1 mln. automobilių.
„Volkswagen“ padėtį komplikuoja tai, kad iš vokiško maišo lenda vis daugiau ylų.
Rankas susitepė ir prestižinis „Volkswagen“ prekės ženklas „Audi“: šį pirmadienį „Audi“ atstovai prisipažino, kad visame pasaulyje gali būti 2,1 mln. jų transporto priemonių, kurių taršos davikliai rodo netikslius duomenis. Tą pačią dieną prabilo ir „Volkswagen“ padalinys Čekijoje – koncernas „Škoda“. Šių automobilių gamintojai skaičiuoja, kad dyzelinių variklių, teršiančių aplinką labiau, nei galima, parduota apie 1,2 mln.
Lietuviškas „Volkswagen“ puslapis gudrauja
Vis dėlto, „Volkswagen“ požiūriu, pernelyg gausiai išmetami teršalai – kur kas mažesnė blogybė nei su automobilio saugumu susiję defektai. Lietuviškame „Volkswagen“ puslapyje įdėtame kreipimesi į klientus pabrėžiama, kad „tiriamas atvejis yra susijęs tik su išmetamais teršalais“. Ne su saugumu, tad atsipalaiduokite, ponios ir ponai.
Lietuviškame „Volkswagen“ puslapyje apdairiai nutylima, kurie automobilių modeliai išmeta daugiau teršalų, nei deklaruojama: „Žymus taršos rezultatų, gautų bandymų metu ir faktinio naudojimo kelyje, skirtumas nustatytas tik EA 189 varikliuose. Prašome jūsų supratimo, kad šiuo metu negalime nurodyti, kurie modeliai (įskaitant informaciją apie pagaminimo metus) yra susiję.“
Keista, nes juk ICCT tokią informaciją jau paskelbė. „Audi“ prasižengėlės yra 2009–2013 m. bei šiemet pagamintos A3 TDI. Taip pat skelbiama, kad pažeidimų buvo rasta kai kuriose dyzelinėse TDI tipo transporto priemonėse, o aplinkai nepalankūs modeliai yra „Volkswagen Jetta TDI“, „Passat TDI“, „Golf TDI“, „Jetta Sportwagen TDI“ ir „Beetle TDI“.
Ironiška, tačiau Amerikoje „Jetta TDI“ ir „Jetta TDI Sportwagen“ turėjo „žalio automobilio“ statusą, tad JAV vyriausybė jų pirkėjams taikė 1300 dolerių mokestinę nuolaidą. Iš viso, pasak „Los Angeles Times“, tai sudaro apie 51 mln. dolerių, ir niekas nenustebtų, jei JAV vyriausybė pareikalautų „Volkswagen“ grąžinti šiuos pinigus.
Kaip pavyko gudrybė?
„Hario Poterio“ herojus Arturas Vizlis yra biurokratas, dirbantis Didžiosios Britanijos magiško pasaulio reguliavimo agentūroje – Stebuklų ministerijoje, o jo darbas – apsaugoti žmones nuo pavojingų įrenginių. Svarbiausia jo įžvalga aprašyta antrojoje Hario Poterio dalyje: „O ką aš jums sakiau? Niekada nepasitikėkite niekuo, kas gali mąstyti savarankiškai, bet jūs nežinote, kur slypi jo smegenys.“
„Volkswagen“ daug metų naudojosi JAV tikrintojų pasitikėjimu, nors šie neįtarė, kur slypi jų tikrinamų vokiškų automobilių „smegenys“. Kaip sakoma, jeigu egzistuoja testas ar egzaminas, visuomet atsiras norinčiųjų per jį nusirašinėti.
1995 m. „General Motors“ pabandė tikrintojus apeiti įdiegdama programą, kuri išjungdavo anglies monoksido daviklį, vos pradėjus veikti oro kondicionieriui. Ši apgaulė sekėsi tol, kol galiojo taisyklė tikrinant visu pajėgumu įjungti kondicionierių. Tiesa, „General Motors“ turėjo ir nemažą būrį gynėjų, aiškinusių, kad anglies monoksido išmetimas vasarą – nieko tokio, svarbiau, kiek jo į aplinką patenka žiemą. Tačiau „General Motors“ vis tiek buvo nubausta 11 mln. dolerių bauda.
„Volkswagen“ apgaulė buvo ir sudėtingesnė, ir subtilesnė. Daviklis buvo sukurtas taip, kad atsižvelgtų ne vien į kondicionieriaus įjungimą ar išjungimą, bet ir į daugiau aspektų, būdingų testams. Pavyzdžiui, svarbų vaidmenį vaidino vairo pozicija užvedus automobilį, automobilio greitis, variklio veikimo laikas, barometro rodmenys. Iš esmės automobilis mokėjo atpažinti, kada jis testuojamas, o kada tiesiog vairuojamas. Tad už rankos jo gamintojai buvo pagauti tik tada, kai egzaminuotojai sumanė išlįsti iš laboratorijos ir paprasčiausiai pasivažinėti.
Netipinių testų metu važiuojant iš San Diego į Sietlą, „VW Jetta“ į aplinką išmesdavo nuo 15 iki 35 kartų daugiau teršalų, nei leidžia JAV įstatymai. „VW Passat“ sekėsi geriau – jo teršalų kiekis įstatymus viršijo „tik“ 5–20 kartų, nors tiek vienas, tiek kitas modelis sėkmingai išlaikė teršalų „egzaminus“ laboratorijose.
Dabar „Volkswagen“ su baime laukia pasipilančio nepatenkintų apgautų klientų srauto ir šimtų tūkstančių, gal net milijonų reikalavimų ne tik pataisyti automobilius, bet ir išmokėti kompensacijas.
Tokiu atveju „Volkswagen“ turi kelias išeitis. Pirmoji – pakeisti variklio įrangą, kuri sumažintų variklio galią ir padidintų degalų sąnaudas. Antroji – įdiegti išmetamųjų dujų valymo įrangą, nors tam reikėtų gerokai perdaryti visą automobilį, o tai savo ruožtu kiekvienu atveju kainuotų tūkstančius dolerių.
Yra ir trečioji išeitis – sukurti dar gudresnę tikrintojų apgaudinėjimo programą, nors kažin ar „Volkswagen“ artimiausiu metu ryžtųsi rizikuoti paskutiniais savo reputacijos likučiais.
Gera žinia, kad nė vienas (bent jau nė vienas iš dviejų pastarųjų) variantų nėra naudingas vairuotojui, nebent jis yra prisiekęs žaliasis. Visi kiti greičiausiai tylės suskliaudę ausis – juk kas norės nuvaryti automobilį gamintojui tik tam, kad iš serviso išriedėtų daug lėtesne transporto priemone? Be to, gali būti, kad modifikuotus automobilius paskui būtų sunku perregistruoti – bent jau JAV.
Žodžiu, vienos bėdos.
Kreiptis į gamintojus, kurie atšaukia vieną ar kitą modelį, pasaulyje apskritai nėra populiaru. Net jeigu gedimai susiję su rimtomis saugumo problemomis, trečdalis tokių automobilių savininkų niekada nepasirodo: vieni lieka neišgirdę apie gedimą, kiti neįvertina jo rimtumo.
Statistika skelbia, kad vien JAV keliais važinėja 37 mln. automobilių, kurių savininkai neatsiliepė į gamintojų kvietimą grąžinti transporto priemones dėl vienokių ar kitokių gedimų.
Nuvainikuotas dyzelinas
Vokietijos „Bild“ rašo, esą vidinis „Volkswagen“ tyrimas atskleidė, jog dar 2007 m. detalių tiekėjas „Bosch“ buvo perspėjęs, kad tokią taršos matavimo įrangą, kokia buvo įdiegta dyzeliniuose automobiliuose, galima naudoti tik bandymams, o ne montuoti pardavinėjamuose automobiliuose. Dar kartą rūpestį dėl nelegalios veiklos, susijusios su teršalų išmetimo lygiu, „Volkswagen“ specialistai buvo išreiškę 2011 m.
Vis dėlto vadinti to precedentu nederėtų. Ir tai ne vien amerikiečių „General Motors“. Vienoje už aplinkosaugą atsakingoje Vokietijos federalinėje institucijoje dirbęs, dabar nepriklausomu ekologu save vadinantis Axelis Friedrichas savaitraščiui „Der Spiegel“ teigia, kad panašiomis machinacijomis užsiima ir „Hyundai“, ir „Toyota“. „Naujiena tik ta, kad šį kartą tai pasakyta apie dyzelinius variklius turinčius automobilius“, – aiškina A.Friedrichas.
Tačiau, jo teigimu, automobilių gamintojai gali panaudoti daugybę įvairiausių gudrybių, kurios padėtų suklastoti norimus rezultatus. „Tiesiog taip susiklostė, kad pirmą pričiupo „Volkswagen“. Europoje buvo nemažai panašių atvejų. Tačiau pas mus niekas nieko netikrina. Užsimerkiame ir apsimetame, kad viskas gerai. Vokietijos automobilių pramonė labai susijusi su politika. Tiesa, kitose šalyse, tokiose kaip Italija, Švedija ar Prancūzija, padėtis irgi nėra geresnė“, – neabejoja ekologas.
„Volkswagen“ skandalas gali pakeisti visą automobilių pramonę. Mokslininkai, iki šiol negalėję suprasti, kaip dyzelinių automobilių gamintojams pavyksta pasiekti tokius gerus taršos rezultatus, lengviau atsikvėpė išgirdę patvirtinimą, kad dyzelinas tebėra labiausiai aplinką teršiantys automobilių degalai.
Milijardierius Richardas Bransonas išreiškė viltį, kad „Volkswagen“ skandalas taps pavojaus signalu visiems automobilių gamintojams, ir galbūt jie susivoks, kad labiau apsimoka investuoti į aplinką tausojančias technologijas, negu dairytis atgal į praeitį ir galvoti, kaip apgauti taršos tikrintojus: „Akivaizdu, kad „Volkswagen“ būtų labiau apsimokėję tuos milijardus, kuriuos dabar išleis baudoms, investuoti į saulės baterijomis varomus automobilius.“
„Reakcija į „Volkswagen“ skandalą taps katalizatoriumi, paspartinsiančiu dyzelių rinkos mažėjimą Europoje, ir sustabdys jos augimą JAV“, – prognozuoja „Bernstein Research“ analitikas Maxas Wobertonas.
Jo nuomone, nuo šiol reguliatoriai bus kur kas konservatyvesni, o tokiomis sąlygomis dyzeliniams varikliams atitikti reglamentą gali būti pernelyg sudėtinga ar pernelyg brangu.
Tai gali tapti katastrofa Europos automobilių gamintojams, kurie per pastaruosius 15 metų į dyzelines technologijas investavo dešimtis milijardų eurų. Pasak „Financial Times“, tokių gamintojų, kaip BMW ir „Daimler“, dyzelinių automobilių pardavimas Europoje sudaro atitinkamai 81 ir 71 proc. , „Volvo“ – 90 proc., prancūziškų markių – daugiau nei 50 proc.
Tiesa, JAV dyzelinu varomi automobiliai nėra labai populiarūs – ten jie sudaro vos 3 proc., o „Volkswagen“ skandalas jų dalį gali dar labiau sumažinti.
Smūgis euro zonai ir net Afrikai
Jei pasaulyje sumažės dyzelinių automobilių paklausa, tai gali sudrebinti net Afriką. Mat Pietų Afrikos Respublika išgauna ir eksportuoja daugiausia platinos pasaulyje, o bent 44 proc. šio tauriojo metalo paklausos sudaro kenksmingų medžiagų išmetamosiose dujose mažinimo įrangos gamintojai, konkrečiai – dyzelinių variklių.
„Platinos rinkoje jau buvo juntamos neigiamos nuotaikos. Nerimauta dėl dyzelinių automobilių prognozių, o dabar nuogąstavimai tik sustiprės“, – sako Pillipas Newmanas, Londone įsikūrusios konsultavimo firmos „Metals Focus“ direktorius.
Ši nemaloni istorija turės rimtų globalių pasekmių – jei ne visai automobilių pramonei ar Afrikos platinos kasykloms, tai „Volkswagen“ ateičiai – garantuotai. „Akivaizdu, kad VW reputacija susvyravo. O juk tai svarbiausia Vokietijos inžinerijos ašis“, – neabejoja automobilių pramonės analitikas iš „Bankhaus Lampe“ Christianas Ludwigas.
Dar akivaizdesni finansiniai nuostoliai. Analitikai tai vadina didžiausia koncerno krize per visus 78 veiklos metus.
Ekspertai baiminasi, kad „Volkswagen“ skandalas, jau spėjęs pagarsėti kaip „Dyzelgeitas“, gali neigiamai atsiliepti ne tik koncerno, ir net ne vien Vokietijos, bet ir visos euro zonos ekonominei sveikatai. „Vokswagen“ yra ne tik didžiausias Vokietijos bei viso pasaulio automobilių gamintojas, bet ir didžiausias Vokietijos darbdavys – šiame koncerne vien Vokietijoje darbuojasi apie 270 tūkst. žmonių.
Be to, Vokietija yra visos ES variklis. O Vokietijos ekonomika remiasi eksportu, kuris sudaro apie 45 proc. šalies BVP. Automobilių pramonė savo ruožtu užima 17 proc. Vokietijos eksporto, na, o „Volkswagen“ dalis šioje eksporto šakoje viršija 50 proc. „Netikėtai „Volkswagen“ tapo didesne grėsme Vokietijos ekonomikai nei Graikijos skolų krizė“, – tvirtina ING vyr. ekonomistas Carstenas Brzeskis.
Be to, įvykis su VW pasėjo tarp vokiečių bendrovių nerimą, kad šis skandalas gali sukelti domino efektą ir neigiamai paveikti „pagaminta Vokietijoje“ prekės ženklą, o tai reiškia – visą verslą.
Dar vienas verslininkams nerimą keliantis dalykas – anksčiau Vokietijos ekonomika turėjo priešintis išorės grėsmėms (pavyzdžiui, Kinijos augimo sulėtėjimui), o dabar pasirodė, kad pavojus gali kilti ir iš užnugario.
Apgaudinėja, kas netingi
Grėsmei iš užnugario nesame atsparūs nė vienas. Mat automobilių gamintojai – ne vieninteliai gudragalviai, mėginantys apdumti akis pirkėjams ir tikrintojams. Iš esmės vartotoją apgaudinėja visi, kas tik netingi ir moka. „Pradedame gyventi skaitmeninių nusikaltimų amžiuje – mus pergudrauti gali televizoriai, robotai, išmanieji telefonai. Kuo jie protingėja, tuo sudėtingėja uždavinys sugauti juos nusikaltimo vietoje“, – konstatuoja portalas „Mashable“.
„Štai drastiškas pavyzdys: o kas, jei vieną dieną „Amazon“ sandėliuose įrengta priešgaisrinė sistema išmoktų apeiti griežtus reikalavimus arba iš anksto suprastų, kad artėja tikrinimas?“ – retoriškai klausia kibernetinės teisės ekspertas iš Vašingtono universiteto Ryanas Calo, primindamas, kad žmonės panašiai elgiasi nuolat.
„Žinodami, jog susitiksime su viršininku, visuomet pasitempiame, kad atrodytume geriau. O juk žmones vis dažniau keis robotai, kurie gebės įsiminti visus „patikrinimo punktus“ ir mokės juos pereiti“, – ateities iššūkius vardija R.Calo. Jo nuomone, sukčiauti jau pradeda greičio matuokliai, balsavimo, lošimo automatai.
Dar liūdniau, jei apgavystėmis bus paremtos medicininės sistemos, finansų sektorius, inžinerija. Žinome, kad reguliavimas visada atsilieka nuo išradimų, kuriuos jis tikrina ir kontroliuoja. Dėl to ir apgavystė visuomet žengia vienu žingsniu priekyje.
Tikra tiesa: Vilniaus meras R.Šimašius prieš dešimtmetį tikrai nesitikėjo, kad bus „apmautas“ tokios prestižinės bendrovės, kaip „Volkswagen“, ar kad Lietuvos aplinkos ministerija, kažkada gyrusi šio koncerno automobilius už aplinkos tausojimą, šiemet irgi pradės tyrimą dėl šalyje esančių Vokietijos gamintojo „Volkswagen“ automobilių.
Loading ...