“Dukrytė į šį pasaulį atėjo užpakaliuku, kuris po gimimo buvo pamėlęs. Gydytojai įtarė klubų sąnarių displaziją.  Atlikus ultragarso tyrimą ši liga lyg ir buvo atmesta, tačiau ortopedas patarė apsilankyti po trijų mėnesių dar kartą ir dukrytę migdant vystyti plačiai”, – rašo mama Ema.

Klubo displazija – tai toks sutrikimas, kai kaulinė gūžduobė, kurioje turi būti įsitvirtinusi šlaunikaulio galvutė, būna nepakankamai gili, kremzlinis jos audinys nesudaro tvirtos atramos. Tada šlaunikaulio galvutė gali lengvai išsprūsti iš gūžduobės – kūdikiui išnyra klubo sąnarys. Naujagimiams, gimusiems užpakaliuku, net triskart didesnė tikimybė sirgti šia liga. O jei klubų displazija “įrašyta” genuose, tikimybė dar didesnė. Beje, mergaitės klubų displazija serga net 10–14 kartų dažniau nei berniukai, mat gimimo metu kraujyje padaugėja sausgyslių elastingumą didinančių hormonų, kuriems silpnosios lyties atstovės yra jautresnės. Dideli ir stambūs naujagimiai taip pat serga dažniau nei smulkūs. Be to, dažnai displazija pastebima vaikams, turintiems ir kitokių atraminio aparato sutrikimų: įgimtą šleivapėdystę ar stuburo išvaržą.

Ultragarsas – patikimiausia akis

Ankstyva ligos diagnostika ir gydymas sumažina arba padeda išvengti bėdų ateityje. Todėl svarbu šį sutrikimą diagnozuoti kuo anksčiau – nustatyta, kad priklausomai nuo deformacijos laipsnio nesveiką klubo sąnarį galima išgydyti, o sveikas jau nebegali pablogėti.

Klubų displaziją galima įtarti tiesiog apžiūrint mažylį. Paguldykite jį ant nugaros, sulenkite kojytes per klubo ir kelių sąnarius stačiu kampu ir švelniai skėskite į šonus šlaunytes. Iki 2 mėnesių klubų sąnariai turėtų atsitraukti iki 60 laipsnių kampo, o štai vyresniems vaikučiams – jau iki 45. Be to, ribotas klubų atsitraukimas gali būti ne tik dėl klubų displazijos, bet ir dėl padidėjusio galūnių raumenų tonuso.

Plika akimi galite pastebėti ir sėdmenų bei šlaunų raukšlių asimetriškumą – paprastai jis nurodo galimą klubų displaziją, bet nebūtinai – nelygiai išsidėsčiusios raukšlytės būna ir visiškai sveikų naujagimių.

Gydytojo kabinete atliekami tam tikri testai, gali būti skiriamas rentgenas. Tačiau atlikti kokybišką rentgenogramą nėra lengva – net nedidelis dubens pakrypimas iškreipia rezultatus. Patikimiausias būdas – tyrimas ultragarsu. Jis leidžia jau pirmosiomis naujagimio dienomis pastebėti nesukaulėjusią šlaunikaulio galvutę, gūžduobės kaulinę ir kremzlinę dalis, įvertinti šlaunikaulio galvutės judėjimą gūžduobėje.

Pirmoji pagalba – platus vystymas

• Jei medikai diagnozuoja klubo sąnario nesubrendimą, paprastai pakanka tik plačiai vystyti – tarp mažylio kojyčių įdėti keliskart sulenktą flanelinį vystyklą. Jei vaikas segi sauskelnes, vystyklą reikia dėti ant jų. Mažylį nešiokite atsuktą į save taip, kad kabotų apsižergęs išskėstomis kojytėmis Taip šlaunikaulio galvutė geriausiai įsistato į sąnarį, o jis pats vystosi.

• Jei nustatyta klubo sąnario displazija, mažyliui tarp kojyčių tenka dėti įtvarą, pvz., Tiubingerio (jis padeda kūdikį laikyti sulenktomis kojytėmis), Freiko pagalvėlę (padeda mažylį laikyti pražergtomis kojytėmis), sprąsčius, Pavliko dirželius. Visus šiuos įtvarus reikia naudoti tol, kol vaikutis pasveiks – maždaug tris mėnesius.

• Dėl displazijos išnirę klubai gydomi stacionare tempimu, gipsine imobilizacija ir net operuojami.