Jeigu mažylio plaučiukai “girgžda” – tai gali būti sausasis pleuritas
Laiškas
“Draugų sūnui, kuriam dar tik metukai, diagnozavo pleuritą, teko ilgai gydytis ligoninėje. Nieko apie tokią ligą nesame girdėję – ar ji dažna?” – teiraujasi Andželika, vienerių metų dvynių mama.
Pleuritas, senovėje sėjęs mirtį tarp metinukų ir kiek vyresnių mažylių, dažniausiai atsiranda kaip komplikacija po plaučių uždegimo. Šiais laikais jis nebėra toks pavojingas, tačiau tik su sąlyga, kad gydyti vaiką pradedama tinkamai ir laiku.
Kas yra kas
Plaučius iš visų pusių dengia krūtinplėvė, vadinama pleura. Kitas pleuros lapelis iškloja visą krūtinės ląstos sieną iš vidaus. Tarp šių lapelių yra pleuros ertmė. Pleura gamina šiek tiek skysčio, kuris suvilgo jos lapelius ir kvėpuojant leidžia plaučio paviršiui lengvai slankioti krūtinės ląstoje. Dėl įvairių ligų ar traumų į pleuros ertmę gali patekti oro, kraujo, limfos ar pūlių. Jie spaudžia plautį ir sutrikdo kvėpavimą. Tuomet išsivysto pleuritas – pleuros lapelių uždegimas. Pūlinis pleuritas mažyliams dažniausiai prasideda sergant stafilokokiniu plaučių uždegimu, nors pastaruoju metu dažniau pasitaiko mikoplazmos sukelta pleuropneumonija, vis dar dažnas ir tuberkuliozinės kilmės vaikų pleuritas. Šią ligą sukeliantys mikroorganizmai į pleuros ertmę patenka kartu su limfa ir krauju arba tiesiogiai – pažeidus pleuros vientisumą.
Trys pleurito rūšys
- Sausasis pleuritas (skysčio tarp pleuros lapelių nėra). Dažniausiai – tai komplikacija, atsiradusi po plaučių uždegimo. Mažylį vargina sausas skausmingas kosulys, šono skausmas, sustiprėjantis kosint, čiaudint, giliau kvėpuojant ar pasilenkus į sveikąją pusę. Pažeistoji krūtinės ląstos pusė kvėpuojant tarsi “atsilieka”. Vaikas stengiasi gulėti ant nesveikojo šono, kad sumažėtų kvėpavimo judesiai ir kartu skausmas. Kūno temperatūra gali būti ir normali arba nežymiai padidėjusi. Sausasis pleuritas per kelias dienas pereina į šlapiąjį pleuritą, t.y. jame atsiranda skysčio.
- Serozinis pleuritas yra toks, kai tarp pleuros lapelių susidaro iš kraujagyslių išsisunkusio baltymingo skysčio. Kaupiantis skysčiams paprastai šono skausmas išnyksta, o gydytojas nebegirdi pleuros trynimosi ūžesio. Mažasis ligoniukas karščiuoja, prakaituoja, būna vangus, blogai valgo. Kai pleuros ertmėje susikaupia itin daug skysčio, mažylio būklė pablogėja, dusimas sustiprėja, jis stengiasi atsisėsti, gali pradėti mėlynuoti.
- Pūlinis pleuritas – tai sunki mažų vaikų ir kūdikių plaučių uždegimo komplikacija, kai pleuros ertmėje susidaro pūlių. Tuomet mažylio būklė staiga pradeda blogėti, didėja intoksikacija, atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, stiprėja kosulys, kūno temperatūra per parą svyruoja 2–3 laipsniais. Esant itin sunkiai būklei ir laiku nesuteikus pagalbos, ligonis gali net uždusti.
Gydymas
- Pirmiausiai reikia gydyti pleuritą sukėlusią ligą.
- Kitas labai svarbus žingsnis – laiku pašalinti iš pleuros ertmės skysčius, kad išsiplėstų plautis. Todėl tam tikrais atvejais pleuros ertmė drenuojama.
- Pūliniam pleuritui gydyti skiriami antibiotikai. Jų rūšis ir dozė parenkama individualiai, atsižvelgiant į sukėlėją, ligos eigą, ligoniuko amžių, imuninę būklę ir kitas ligas. Jie duodami 3–4 savaites.
- Būtina stiprinti imunitetą. Mažyliui reikalingas visavertis, turintis daug baltymų ir vitaminų (ypač A, B, C) maistas.
- Sergant pleuritu padeda masažas. Masažuoti pradedama trečią ar ketvirtą dieną po to, kai nukrinta temperatūra, atslūgsta skausmas ir nurimsta kosulys.
- Serozinį pleuritą būtina gydyti ligoninėje dėl to, kad jis nesupūliuotų, nes tai pavojinga vaiko gyvybei.