BLF

Trys klausimai Bendrojo pagalbos centro viršininkui pulkininkui Audriui Čiupliui.

– Vasario 11-oji – Europos skubios pagalbos numerio 112 diena. O koks yra Lietuvos Bendrasis pagalbos centras (BPC)? Ar galima jo darbuotojų algas vadinti konkurencingomis?

– BPC darbuotojų algų niekaip nepavadinsi konkurencingomis, galbūt todėl darbuotojų kaita yra tokia didelė. Pradinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 450–470 eurų.

Alga turėtų būti didesnė. Gal tada kitaip žiūrėtume į dalį dabartinių darbuotojų, kurie savo darbą atlieka ne visada kvalifikuotai. BPC darbuotojų atlyginimai gali didėti po kasmečio veiklos vertinimo, bet ir tokiu atveju jie pasikeičia tik 20–30 eurų. Ar tokia suma išgelbės žmogų, dirbantį pagal darbo sutartį už 400 eurų? Tačiau ne mes pasirenkame tokius atlyginimus, jų dydį nustato teisės aktai.

Mūsų centre dirba arba statutiniai pareigūnai, uždirbantys iki 450 eurų, arba pagal darbo sutartis samdomi darbuotojai, kurių atlyginimas yra 400 eurų. Jei ne pastarieji, matyt, pritrūktume galinčiųjų dirbti.

Šiuo metu turime 50 laisvų etatų, dar 45 etatai priklauso motinoms, auginančioms vaikus. Visoje Lietuvoje turime 234 etatus – šie žmonės atsiliepia numeriu 112, jungiančiu policiją, ugniagesių gelbėtojų tarnybą ir greitąją medicinos pagalbą. Jei matome poreikį ar būtinybę, perduodame informaciją ir kitoms tarnyboms, kurios galėtų sureaguoti į pagalbos prašymą.

– Kokių profesijų žmonės po tris mėnesius trunkančių apmokymų papildo BPC kolektyvą? Ar prie pensijų prisidurti bando buvę policininkai ar ugniagesiai?

– Būtų puiku, jei policijoje ar priešgaisrinės apsaugos tarnyboje dirbę asmenys prisijungtų prie mūsų kolektyvo. Jie turėtų reikiamos patirties ir supratimo. Bet žmonės, šiose tarnybose išdirbę daugiau kaip 20 metų, turi teisę gauti didesnę statutinio pareigūno pensiją. Įprastai tokia darbo vieta jie nesižavi, nes būna pavargę nuo įtampos ir atsakomybės aktyvios tarnybos metais.

Taip pat į BPC dirbti ateina vos vienas kitas žmogus, dirbęs policijos ar greitosios medicinos pagalbos dispečerinėje. Mūsų operatorių išsilavinimas įvairus – ir aukštasis, ir aukštesnysis, tačiau visada laukiame žmonių, pasižyminčių greita reakcija, gebančių valdyti savo emocijas.

– Per kiek laiko BPC darbuotojas priima skubų skambutį?

– Gaisro atveju pranešimas turi būti priimtas per minutę. Sužinojęs tikslią gaisro vietą operatorius informaciją perduoda priešgaisrinių pajėgų valdytojui, o šis jau siunčia gelbėtojų pajėgas. Papildomų klausimų skambinančiajam gali būti užduota ir vėliau, svarbu išsiųsti pajėgas dar nespėjus baigti pokalbio. Jei įvykis nėra susijęs su užpuolimais, sumušimais ar nelaimingais atsitikimais kelyje, tarkime, medicininio pobūdžio, jungiame su greitosios pagalbos dispečeriu, ir visa atsakomybė tenka atsiliepusiam žmogui. Jau vasario pabaigoje tą pačią informaciją, kurią mato BPC operatorius, matys ir greitosios pagalbos dispečeris.

Dirbti galėsime greičiau ir operatyviau. Nebereikės dubliuoti klausimų, tačiau šiandien greitosios pagalbos stotys dar nėra iki galo atlikusios namų darbų.

Dauguma Lietuvos gyventojų nežino, kad paskambinę numeriu 112 sulauktų pagalbos visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Bendrąjį ES pagalbos nelaimių atveju numerį gali įvardinti tik penktadalis lietuvių.

Tai vienas mažesnių rodiklių tarp ES šalių, nes vidutinis šio numerio žinomumas tarp europiečių siekia 27 proc. Tačiau didžioji dalis lietuvių žino, jog savo šalyje šiuo numeriu galėtų kreiptis pagalbos. Tai parodė vienos didžiausių Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas „Flash Eurobarometro“ tyrimas.

Lietuva pagal bendrojo pagalbos numerio 112, kaip veikiančio visoje Europos Sąjungoje, žinomumą yra viena paskutinių valstybių ES. Žinojimas, jog pagalbos numeris 112 veikia visoje ES, tarp šalių svyruoja nuo 5 proc. Graikijoje iki 57 proc. Lenkijoje. Tyrimas parodė, jog keliaujantys Europos Sąjungoje dažniau pasidomi, koks pagalbos numeris veikia šiose šalyse. Pavyzdžiui, 39 proc. bent du kartus per pastaruosius metus besilankiusių ES šalyse lietuvių žino bendrąjį Europos pagalbos numerį. Tuo metu tarp nekeliavusių šis rodiklis siekia 23 proc.

Lietuvoje bendruoju pagalbos numeriu 112 nelaimės atveju skambintų aštuoni iš dešimties mūsų šalies gyventojų. Per paskutinius 5 metus šio pagalbos numerio žinomumas Lietuvoje gerokai išaugo – nuo 53 proc. 2008 m. iki 79 proc. 2013-aisiais. Beje, Lietuva kartu su Estija yra pirmaujančios ES šalys, kurių gyventojams per praėjusius metus yra tekę šiuo numeriu kviestis pagalbos tarnybas. Pagalbą šiuo numeriu kvietė 27 proc. Lietuvos ir 29 proc. Estijos gyventojų, tuo tarpu ES vidurkis – 18 proc.

Tyrimas atskleidė, jog beveik kas antras, arba 48 proc. mūsų šalies gyventojų yra girdėję arba matę informaciją apie pagalbos numerį 112. Respondentus mūsų šalyje ši informacija dažniausiai pasiekia per televiziją – 71 proc., radiją – 24 proc. arba spaudą ir internetą – po 19 proc. Lietuvoje bendrasis pagalbos telefono numeris 112 veikia nuo 2004 metų.

Visuomenės nuomonės „Flash Eurobarometro“ tyrimas vykdomas Europos Komisijos iniciatyva. Pastarojo „Flash Eurobarometro“ tyrimo metu 27-iose Europos Sąjungos šalyse apklausta 26 624 respondentų, Lietuvoje – 1000 asmenų. Apklausa buvo vykdoma 2013 m. sausio 7-9 dienomis.

TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių  Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.

Pavojingai virš praeivių tabaluojantį didžiulį skardos lakštą ant vieno Senamiesčio stogo pastebėję vilniečiai turėjo progos įsitikinti, kaip neefektyviai Lietuvoje veikia gelbėjimo tarnybos. Tokiai menkutei problemai išspręsti prireikė valandos pokalbių telefonu, septynių skambučių ir vienos paros.

Sostinės Pilies gatvėje dirbanti Rūta E., pro savo biuro langą pamačiusi stipraus vėjo nuplėštą aštrų skardos gabalą, besilaikantį vos ant vienos vinies ir galintį bet kuriuo metu nukristi ant judrios pėsčiųjų gatvės praeivių galvų, iš karto puolė ieškoti pagalbos. Visų pirma ji paskambino į Vilniaus savivaldybę. Čia jai pasiūlė kreiptis į bendrovę “Senamiesčio ūkis”, kurio darbuotojai jai liepė skambinti pagalbos telefonu 112.

Susukusi šį numerį, išgirdo nurodymą rinkti ugniagesių telefoną, bet šie vėl liepė skambinti į 112 tarnybą, kol ši galų gale užregistravo neabejingos moters pranešimą. Vėliau jai dar atskambino, norėdami pasitikslinti detales, ir paglabos tarnybos 112, ir “Senamiesčio ūkio” darbuotojai, bet jokios pagalbos niekas taip ir neatsiuntė. Ji atvyko tik praėjus parai po taip ilgai trukusio problemos užregistravimo.

“Pirmasis pavojų pastebėjęs ir jį pašalinti paraginęs mano darbdavys švedas buvo apstulbęs, kaip Lietuvoje nevertinama žmonių sveikata ir net gyvybė”, – “Veidui” pasakojo Rūta E.