2011-ieji – pirmieji metai po didžiausias finansines klaidas ir nuodėmes atvėrusios ekonominės recesijos. Tikėtina, kad jie išsiskirs giedresnėmis gyventojų nuotaikomis ir pamažu didėsiančiu vartojimu. Kartu šie metai pateiks nemažai finansinių iššūkių, kuriuos įveikti bus galima tik pasitelkus per pastaruosius dvejus metus išmoktas pamokas.

Viena svarbiausių pamokų – suvokimas, kad santaupos nenumatytoms išlaidoms, kitaip tariant, juodos dienos rezervas, yra būtina ir neatsiejama finansinio gyvenimo dalis. Sunkmetis parodė, kad galime išgyventi ir gerokai susiveržę diržus, o šiemet optimizmo teiks žinios apie pamažu didėjantį vidutinį darbo užmokestį. Taigi kai kuriems Lietuvos gyventojams tai gali tapti puikia galimybe pradėti kaupti.

Tiesa, kaupimas nebus lengva užduotis dėl kelių pagrindinių priežasčių. Pozityvios prognozės apie šiemet stiprėsiančią ekonomiką ir didėsiančius atlyginimus atrodo visai realios, deja, realaus pajamų gausėjimo daugelis gyventojų nepajus dėl sparčiai kylančių kainų. Taigi galimybę išleisti daugiau šiemet turės tik tie namų ūkiai, kurie recesijos laikotarpiu nebuvo priversti radikaliai mažinti savo išlaidų, o taupymo politikos ėmėsi tik todėl, kad “toks buvo metas”.

Beje, daliai gyventojų kaupimas gali nepasirodyti patrauklus dėl gana mažų indėlių palūkanų. Tad atliekamų pinigų turintys gyventojai bus labiau linkę juos išleisti, nei laikyti bankuose. Juo labiau dėl to, kad per pastaruosius dvejus metus, kai smarkiai ribojome nebūtinąsias išlaidas, galėjo susidaryti gana ilgas reikalingų pirkinių sąrašas. Pavyzdžiui, porą metų neatnaujinta apranga, avalynė, buitinė technika ir pan. galėjo tiesiog susidėvėti, tad tokio pobūdžio pirkiniai gali tapti būtinybe 2011-aisiais.

Čia svarbu pabrėžti, kad, prieš leisdamas pinigus, prognozes apie tai, jog gyventojų piniginių turinys šiemet stabilizuosis, kiekvienas namų ūkis turėtų įvertinti pagal savo individualią situaciją. Mat vieniems stabilumo dėl mažų pajamų ar nedarbo dar gali tekti palaukti ir ilgesnį laiką, kitiems jo negarantuos ir po būtinųjų išlaidų liekantis pinigų likutis.

Apie tai, kad skubėti išlaidauti neverta, sufleruoja pasikeitę akcizai ir kylančios daugelio kitų produktų kainos. Būtiniausių prekių brangimas šiemet viršys nominalaus darbo užmokesčio kilimą, taigi nesudarys galimybių gerinti gyvenimo kokybės ir daliai namų ūkių prailgins finansinį sunkmetį. Be to, didelė išliks ir nedarbo problema.

Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje siekia beveik 18 proc. “Swedbank” prognozuoja, kadšiemet bus sukurta apie 40 tūkst. darbo vietų, tad nedarbas sumažės vos dviem procentiniais punktais. Darbo paieškos ir toliau bus komplikuotos žemos kvalifikacijos darbuotojams, mat patyrusių specialistų poreikis buvo didelis net ir ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

Reikia tikėtis, kad tokia situacija nepadidins žmonių finansinių įsipareigojimų ir pradelstų mokėjimų.

Balandį įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymui, garantuosiančiam didesnę paskolą imančio vartotojo apsaugą, sąlygos skolintis pagerės. Nepaisant to, prieš skolindamiesi gyventojai turėtų pasvarstyti, ar verta prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų, nusistatyti tikslus, atskirti poreikius ir norus. Neatsakingas skolinimasis gali sukelti liūdnų padarinių, mat būtinybė padengti per ekonominę recesiją sukauptus pradelstus mokėjimus jau dabar yra gana didelis iššūkis. “Creditinfo” duomenimis, pradelsti namų ūkių mokėjimai 2010 m. lapkričio 1 d. viršijo 1,8 mlrd. Lt.

Taigi per pastaruosius dvejus metus įgytos finansinės drausmės išlaikymas šiemet galėtų būti vertinamas kaip vienas svarbiausių metų tikslų. Jei nepamiršime per ekonominę recesiją išmoktų pamokų, turėsime galimybę iš naujo pradėti kurti tvarią savo ir artimųjų gerovę. Skirtumas tas, kad dabar turime kur kas daugiau patirties ir žinių, tad vertėtų tuo pasinaudoti.

Sunkmečiu pastebėta lietuviškų holdingų kėlimo į užsienį tendencija šiemet turėtų aprimti, o užsienio investuotojų – padaugėti.

2009–2010 m. didžiosios Lietuvos įmonės, aiškiau supratusios vietinės rinkos ribotumą ir stebėdamos smunkantį vartojimą, ėmė daugiau dėmesio skirti eksporto rinkoms. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. viduryje užsienyje buvo investavę 596 Lietuvos verslininkai – 67 daugiau nei prieš metus. O štai 2008 m. viduryje tokių buvo tik dešimčia daugiau nei 2007-aisiais.
Štai įmones Lietuvoje ir Kazachstane valdantis verslininkas Eligijus Survila šiuo metu taip pat daugiau dėmesio skiria veiklai užsienio rinkoje. “Į Kazachstano rinką įžengiau prieš penkiolika metų, įvertindamas didesnės rinkos potencialą ir palankesnę konkurencinę aplinką. Anksčiau šioje užsienio rinkoje buvau pasyvesnis dalyvis, bet dabar, kai Lietuvoje verslas merdi, aktyviau veikiu Kazachstano rinkoje. Čia mažesni mokesčiai, stiprus verslo palaikymas, tad valstybė greičiau brenda iš krizės”, – pasakoja verslininkas, Lietuvoje valdantis maisto žaliavų gamybos įmonę “SMS Eligita”. 2010 metais E.Survila netgi ėmėsi naujos veiklos – eksportuoti lietuvių mėsos, pieno ir saldumynų gamintojų produktus į Kazachstaną.
Verslininko manymu, 2007–2008 m. stebėtas vartojimo pakilimas į Lietuvą grįš dar labai negreit, todėl lietuviškam verslui reikėtų orientuotis į besivystančias šalis, kur didelės plėtros galimybės. Taip manančiųjų nuolat daugėja – pernai Vakarų medienos grupė pradėjo statyti fabrikų kompleksą Baltarusijoje, šiemet Azerbaidžane veiklą pradės “Alna Group” antrinė įmonė, sieksianti gauti valstybinio ir bankų sektoriaus užsakymų.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas svarsto, kad lietuviškos investicijos į užsienio šalis turėtų stiprėti, nes Lietuvos gamintojus jau pradeda rimtai varginti kvalifikuotos darbo jėgos stoka ir menka vietinės rinkos perkamoji galia.

Kėlė valdymą į Nyderlandus ar Liuksemburgą

Pernai lietuviškos bendrovės ne tik ieškojo daugiau nišų užsienyje ir aktyviau ten kūrė savo atstovybes, kad būdamos arčiau savo klientų galėtų sumažinti išlaidas, bet ir dažniau svarstė galimybę perkelti įmonių valdymą į kitas šalis. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2010 metais valdymą iš Lietuvos iškėlė keturi didieji mokesčių mokėtojai, tarp jų ir “Akropolis”.
Audito ir konsultacijų paslaugas teikiančios bendrovės “PricewaterhouseCoopers” Mokesčių skyriaus partnerė Kristina Kriščiūnaitė patvirtino, kad 2010 m. iš įmonių sulaukė nemažai prašymų konsultuoti tiek dėl valdymo iškėlimo į kitą šalį, tiek dėl veiklos perkėlimo. “Tačiau negalime sakyti, kad tai masinis reiškinys. Tik didelės įmonių grupės tai svarstė ar pasinaudojo šiomis galimybėmis, mat jos galėjo tikėtis naudos – sąnaudos valdymo įmonėms išlaikyti užsienyje paprastai didesnės, tačiau palankesnė mokesčių sistema, todėl naudos pasiekiama per masto efektą. Įmonės, kurios kėlė valdymą, tai darė dažniausiai dėl pastovesnės ir stabilesnės mokesčių sistemos ir mažesnės bendros mokestinės naštos. O veikla buvo keliama svetur, ieškant naujų rinkų, siekiant sumažinti veiklos išlaidas”, – komentavo mokesčių ekspertė.
Ekspertų teigimu, valdymą perkelti dažniausiai buvo renkamasi tarp tradicinių kontroliuojančių bendrovių (holdingų) jurisdikcijų ES – Nyderlandų, Liuksemburgo, Kipro. Kaip rodo statistiniai duomenys, per krizę visose šiose šalyse padaugėjo Lietuvos verslo investicijų – nuo 2008 m. Nyderlanduose lietuvių verslininkų investicijos išaugo beveik septynis kartus – iki 902 mln. Lt, o Kipre – 2,6 karto – iki 414 mln. Lt.
Tokia tendencija rodo, kad plonėja Lietuvos piniginė, nes lietuviškoms įmonėms perkėlus savo veiklą ar verslą, biudžetas netenka verslo ir su juo susijusių mokestinių pajamų. Tačiau nors prieš porą metų įvykusi naktinė mokesčių reforma išgąsdino lietuviškas įmones ir paskatino ieškoti stabilesnių šalių savo holdingo bendrovėms, ekspertai mano, kad ši tendencija jau aprimo ir 2011 m. tokių atvejų nedaugės. K.Kriščiūnaitė pabrėžia, kad sugrąžinus 15 proc. pelno mokesčio tarifą ir holdingų lengvatą, kai kurios valdymą iškėlusios įmonės pernai netgi grįžo į Lietuvą.
Optimizmo, nagrinėjant Lietuvos verslo žemėlapį, įneša ir pernai pastebėtas naujų verslų kūrimo suaktyvėjimas. “Registrų centro” duomenimis, 2009 m. per 10 mėn. įsteigtos 5133 įmonės, o 2010 m. – jau 5791. D.Arlauskas dideles viltis sieja su projektu verslumui skatinti “Verslo laiptai”, – jei šiemet bus pradėta tai įgyvendinti, paprastės įmonių steigimas, atsiras šeimos įmonių su nedideliu kapitalu ir mažais mokesčiais koncepcija.

Tikimasi 50 užsienio investuotojų

Lietuva ekonomikos augimo viltis sieja ne tik su lietuviškojo verslo plėtra ir eksporto didinimu, bet ir su užsienio investicijomis. 2010 m. prisiviliojome tris pasaulinio lygio korporacijas – tokių vardų kaip “Barclays”, “Western Union” ir IBM Lietuvoje tarp užsienio investuotojų jau senokai nebuvo girdėti. Vis dėlto skambūs vardai užsienio investicijų srauto statistikos nepagerino – tarptautines investicijas analizuojančios bendrovės “FDI Markes” duomenimis, iš viso pernai per 10 mėn. Lietuvoje pradėti 26 užsienio investuotojų projektai, o per visus 2009 m. pritraukti 36.
Ūkio ministras Dainius Kreivys žada, kad 2011 metai užsienio investuotojų skaičiumi bus derlingesni – planuojama prisivilioti apie pusšimtį įvairaus dydžio investuotojų, tarp jų ir keletą tokių garsių vardų kaip 2010-aisiais. Ekspertai tokius lūkesčius laiko pagrįstais ir giria premjero bei ūkio ministro aktyvumą, kviečiant į Lietuvą investuotojus. Jei šiemet Vyriausybė rodys tokias pat pastangas kaip ir pernai, keleto didelių vardų iš tiesų galime tikėtis. Juo labiau kad ūkio ministras D.Kreivys pernai lapkričio viduryje lankėsi Vokietijoje ir vienai didžiausių pasaulyje korporacijų “Bosch” pasiūlė kurti Lietuvoje paslaugų centrą, o “Schott Solar AG Mainz” kompanijai – steigti fotoelementų gamybos arba mokslinių tyrimų padalinį. Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu vieną didžiausių pasaulyje Kinijos telekomunikacijų bendrovę “Huawei” pakvietė kurti Lietuvoje inovacinių technologijų centrą.
“Manome, kad tokia investuotojų pritraukimo tendencija išsilaikys, ypač jei į Lietuvą jau atėjusios įmonės ir toliau čia sėkmingai plėtos verslą. Tokiu būdu vienas investuotojas pritrauks kitą. Tikimės, kad Lietuvoje šiais metais įsisteigs daugiau verslo paslaugų centrų, kadangi turime kvalifikuotos darbo jėgos, kuri moka užsienio kalbų ir palyginti yra nebrangi. O tai vienas iš reikšmingesnių investuotojus į Lietuvą pritraukiančių aspektų”, – prognozuoja K.Kriščiūnaitė.
Prie Lietuvos konkurencinių pranašumų galima priskirti ir aukščiausio lygio Lietuvos vadovų dėmesį investuotojams. “Pozityvi Lietuvos valdžios pozicija pasireiškia ir praktine pagalba. Pavyzdžiui, vieną penktadienio popietę bendrovei “Western Union” kilo techninių problemų, – įmonės vadovai paskambino ūkio ministrui, ir nesklandumai buvo pašalinti per 45 min. To investuotojai kitose šalyse negauna”, – užtikrino “Investuok Lietuvoje” direktorius Mantas Nocius.
Jis minėjo, kad į Lietuvą šiemet gali įžengti ir vienas iš didesnių Europos prekybos tinklų. “Matau tikimybę, kad gali ateiti į mažmeninės prekybos sektorių didelis žaidėjas, nes dabar toks laikas, kai kompanijos su dideliais resursais gali atsikovoti neblogą rinkos dalį iš dabartinių jos dalyvių. Vienas Europos tinklas jau domisi Lietuva”, – atskleidė M.Nocius.
Beje, ekspertų nuomone, norint šiemet pritraukti didelius investuotojus, kaip ir pernai, Vyriausybė neapsieis be dotacijų. Lietuvos verslininkai ir dalis ekspertų kritikuoja Vyriausybę, kad remiami ne savi, o svetimi verslininkai, tačiau ši atkerta, kad Lietuvos verslininkams iš ES paramos investicijoms skirta 2 mlrd. Lt, o užsienio investuotojams – tik 68 mln. Lt.
Advokatas L.Skibarka pabrėžia, kad didieji investuotojai renkasi iš kelių panašių valstybių – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, todėl pasiūlyti jiems dotaciją labai svarbu. M.Nocius įsitikinęs, kad be dotacijų Lietuvai nebūtų pavykę prisitraukti nei “Barclays”, nei “Western Union”. “Štai Lenkija iš europinių pinigų skyrė 15 mln. dolerių, kad britų arbatos gamintoja “Twinings” pas juos perkeltų gamyklą. Tai rodo, kad konkurencija dėl investicijų didelė. Mes tokių pinigų neskiriame, bet didieji investuotojai įpratę gauti dovanų – jei negaus čia, pasuks kitur”, – tvirtino “Investuok Lietuvoje” vadovas. Jis pridūrė, kad didieji investuotojai ne tik sukuria daug darbo vietų, bet moka gerus atlyginimus, todėl per mokesčius į biudžetą patenka daugiau pinigų nei iš lietuviškų įmonių.

Investuotojus gąsdina biurokratija

Kita vertus, nors turime ir konkurencinių pranašumų, akis vis dar bado iki šiol taip ir neišspręstos problemos. Didžiuosius užsienio investuotojus konsultuojančios advokatų kontoros “Sorainene” advokatas L.Skibarka pabrėžia, kad investuotojams Lietuvoje labiausiai kliūva biurokratija ir nepaslanki darbo teisė.
“Paties premjero raginamas investuotojas ateina į Lietuvą, jam pažadamos dotacijos. Bet vos procesai nusileidžia į ministerijų lygį, paaiškėja, kad joms gauti prireiks daugybės paraiškų, dokumentacijos. Investuotojams taip pat nepatinka sudėtingas darbo teisės reguliavimas ir nepatogus susisiekimas iš Vilniaus su Europos šalimis”, – į iki šiol dar neatliktus Lietuvos namų darbus dėmesį atkreipė advokatas.

Įkirta: Sugrąžinus 15 proc. pelno mokesčio tarifą ir holdingų lengvatą, kai kurios valdymą į užsienį iškėlusios įmonės grįžta į Lietuvą.

Lentelė

Kiek didieji investuotojai sukurs darbo vietų

“Barclays”
2010 m. – 500
2011 m. – 700

“Western Union”
2010 m. – 192
2011 m. – 200

Niujorko Taimso aikštėje apie milijonas žmonių, prižiūrimų modernia įranga apsiginklavusios policijos, pasitiko Naujuosius metus, tradiciškai stebėdami, kaip nusileidžia didžiulis šviečiantis rutulys.

Ši 2011 metų sutikimo šventė buvo viena iš didžiausių pasaulyje, kai vidurnaktį daugumos dalyvių žvilgsniai buvo nukreipti į lėtai besileidžiantį šešias tonas sveriantį rutulį, ant kurio žibėjo 32 256 LED lempelės ir žėrėjo 2 688 “Waterford” krištolo detalės.

Niujorko savivaldybės tarnybos vos spėjo išvalyti aikštėje didžiules pusnis, likusias aikštėje po pirmadienį siautusios pūgos, tačiau Naujųjų metų naktį orai buvo itin palankūs.

Atmosfera Taimso aikštėje vidurnaktį neabejotinai įkaito nuo masinio bučiavimosi, prie kurio prisidėjo renginio rėmėja – kosmetikos milžinė “Nivea”, išdalinusi 30 tūkst. balzamo lūpoms mėginių. Žiūrovai taip pat susižavėję stebėjo, kaip žiedus sumainė du JAV Jūrų pėstininkų korpuso rezervo kariai, kurie anksčiau laimėjo konkursą “Susituokite Taimso aikštėje” (Get Married in Times Square).

Mieste budėjo sustiprintos policijos pajėgos, kurios ypač rūpinosi, kad neįvyktų teroro išpuolių.

Niujorko policijos komisaras Raymondas Kelly (Reimondas Kelis) sakė, kad “Naujųjų metų išvakarėse nebuvo jokių konkrečių grėsmių, tačiau kiekvieną kartą, kai susiburia daug žmonių, pridedame antiteroristinį aspektą”.

Be uniformuotų policininkų, gatvėse budėjo daug pareigūnų civiliais drabužiais, skraidė policijos sraigtasparniai, ant pastatų buvo įsitaisę snaiperiai. Policininkai prie įėjimo į Taimso aikštę ir minioje tikrino žmones spinduliuotės jutikliais.

“Mūsų pareigūnai turi kelis tūkstančius spinduliuotės detektorių, – R.Kelly sakė spaudos konferencijoje prieš prasidedant šventei. – Turime didelių spinduliuotės aptikimo prietaisų savo automobiliuose. Jie įrengti visuose mūsų uosto patruliavimo laivuose – taigi, mes neabejotinai jautriai vertiname šį klausimą.”

JAV saugumo pajėgos jau kelias savaites yra sustiprinusios parengtį, baiminantis galimų teroro išpuolių per Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių laikotarpį, juk Niujorkas visada laikomas vienu svarbiausių tokių atakų taikinių.

Praeitą gegužę vienas JAV ir Pakistano pilietybę turintis asmuo nesėkmingai mėgino detonuoti sprogmenų prikrautą automobilį Taimso aikštėje. Šis vyras “nebuvo patekęs į niekieno radarų ekranus”, pabrėžė R.Kelly interviu televizijai CBS.

“Tokie dalykai mums kelia nerimą. Darome viską, ką pajėgiame, kad apsaugotume miestą, tačiau esama daugelio nežinomųjų”, – aiškino policijos komisaras.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nuo šiandien smulkieji verslininkai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2011 metams visoje Lietuvoje išskyrus Visaginą (čia savivaldybės tarybą dar nepriėmė sprendimo dėl tarifų dydžio). Sumokėjus fiksuoto dydžio pajamų mokestį, kurį daugelis savivaldybių kitiems metams sumažino, verslo liudijimą galima įsigyti Teritorinėse mokesčių inspekcijose.

Smulkieji verslininkai savivaldybių tarybų sprendimus dėl fiksuoto pajamų mokesčio tarifų gali rasti VMI interneto svetainėje adresu: http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=1083689 .

VMI primena, kad verčiantis individualia veikla įsigijus verslo liudijimą būtina mokėti ir privalomojo sveikatos draudimo bei socialinio draudimo įmokas. Nuo kitų metų įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią gyventojai, užsiimantys verslu įsigijus verslo liudijimą ir kurie patenka į apdraustųjų valstybės lėšomis sąrašą arba (ir) gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (atlyginimą iš darbdavio), PSD įmokas už verslo liudijimą mokės tik už tas dienas, kuriomis turi galiojantį verslo liudijimą. Ši PSD tvarka (lengvata) galioja ir tiems verslininkams, kurie įsigyja verslo liudijimus šiemet 2011 metams. Pažymėtina, kad PSD įmokas už kitus metus šie gyventojai gali pradėti mokėti tik nuo sausio 1 dienos: mokėti galima kiekvieną mėnesį, keletą kartų ar vieną kartą per metus, tačiau visa suma turi būti sumokėta iki 2012 metų gegužės 1 dienos.

Negaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų (atlyginimo iš darbdavio) ar nedrausti valstybės lėšomis gyventojai ir toliau turi mokėti 72 litų per mėnesį PSD įmoką. Įmokos turės būti mokamos kaip ir iki šiol: kad nenutrūktų gyventojo draustumas, ir jis gautų nemokamą gydymą, privaloma mokėti įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Galima vieną kartą sumokėti ir už visus metus “į priekį”. Šie verslininkai taip pat galės pradėti mokėti PSD už kitus metus nuo sausio 1 dienos.

VMI primena, kad visą informaciją apie mokesčius savarankiškai galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt arba paskambinus Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882.