Kitų metų biudžetas yra taupus, teigia premjeras Andrius Kubilius ir šalies gyventojams siūlo neatsipalaiduoti ir negalvoti, kad gyvenimas 2011-aisiais bus geresnis.

“Nėra pinigų dosnumui ir gerumui”, – antradienį, Seimui pirmąjį kartą svarstant 2011-ųjų biudžeto projektą, pareiškė premjeras.

Po diskusijos Seimas projektą perdavė Vyriausybei patikslinti. Antrasis jo svarstymas Seime numatytas gruodžio 7-ąją, o priėmimas – gruodžio 9 dieną.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas informavo, kad Vyriausybei kitais metais biudžeto išlaidas siūloma padidinti 30,25 mln. litų – daugiausia papildomų lėšų būtų numatyta pasiruošti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui.

Įvairiems kitiems reikalams finansuoti komitetas pasiūlė Vyriausybei rasti 159,6 mln. litų, tačiau lėšų šaltinių nenurodė.

“Mes sakome, kad tie klausimai, kuriems prašoma lėšų, svarbūs, tačiau šaltinių, iš kur paimti pinigų, nematome, neturime ir problemos išmatavimo. Jeigu Vyriausybė ras lėšų, tegu numato”, – BNS sakė K.Glaveckas.

Biudžeto ir finansų komiteto narys “tvarkietis” Remigijus Ačas piktinosi, kad pats svarbiausias dokumentas – valstybės biudžetas Seime tampa formaliu dokumentu, kuris labai formaliai ir svarstomas.

Pasak jo, anksčiau (R.Ačas Seimo narys nuo 2004 metų – BNS) iš pateiktų biudžeto projektų buvo galima daug ką pamatyti, o dabar jį supranta tik specialistai.

“Pakeitus biudžeto formavimo principus – perėjus prie programinio jo formavimo, Seimo nariai, žiūrėdami į biudžetą nelabai ką ir suprantame -pagrindiniai skaičiai pakišti po tam tikromis programomis, o tam tikras programas žino tik tam tikri specialistai…”, – kalbėjo R.Ačas.

Kaimo reikalų komiteto narys “tvarkietis” Jonas Ramonas biudžeto projekte pasigedo “gairių, iš ko bus sukuriama pridėtinė vertė”.

2011 metų biudžetą jis pavadino “diskriminaciniu žemdirbių atžvilgiu”.

Ekonomikos komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė aiškino, kad kitų metų biudžete nėra atsakymų į šalies gyventojų dažniausiai iškeliamus klausimus – dėl sumažintų pensijų ir nedarbo mažinimo.

“Tvarkietis” Valentinas Mazuronis priekaištavo, kad 2011 metų biudžetas nėra realiai taupantis.

“Tai biudžetas, kuriame apstu perteklinio išlaidavimo ir jis įdėtas į biudžeto išlaidas ten, kur to išlaidavimo nereikia – Valdovų rūmai, premjero rezidencija, ministerijų turto įsigijimas, ministerijų lėšos teisinėms paslaugoms”, – kalbėjo V.Mazuronis.

“Darbietis” Vytautas Gapšys stebėjosi, kad šiais metais svarstant biudžetą daugiau kalbama ne apie išlaidas, o apie pajamas. Jis pasigedo prognozuojamų makroekonominių rodiklių, pavyzdžiui, infliacijos, bendrojo vidaus produkto (BVP).

“Taip pat neaišku, kiek BVP sudaro šešėlinė ekonomika. O juk šešėliui dedamas didelis akcentas”, – kalbėjo V.Gapšys.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Vitas Matuzas opozicijos kritiką pavadino nieko verta: “Kritikuojama viskas iš eilės, nebesigilinant į esmę”.

Jis pažadėjo, kad valdžia netoleruos “verslo už įstatymo ribų”: “Kontrabandininkus guldysime į purvą, o jų stogus teisėsauga nukrapštys. Nelaikyčiau normalia situacijos turguose, kai nemokami mokesčiai už ten parduodamą iš užsienio atvežtą maisto produkciją”, – kalbėjo V.Matuzas.

Seimo Mišrios Seimo narių grupės narys Žilvinas Šilgalis tvirtino, kad daug pajamų į biudžetą būtų galima surinkti užkirtus nelegalias lažybas.

“Per lažybas, per nelegalias kompanijas, kurios veikia mūsų erdvėje, išplaukia šimtai milijonų”, – sakė Ž.Šilgalis.

Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė pasigedo būdų, kaip bus surenkamos papildomos pajamos į biudžetą iš šešėlinės ekonomikos.

Parlamentarė akcentavo, kad biudžeto projekte numatytas “nepakankamas taupymas”: “Šie metai parodė, kad yra taupoma ir nuo plano daug sutaupoma. Vadinasi, ministerijos užsideda ženkliai didesnius skaičius”, – sakė L.Graužinienė.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys siūlė numatyti daugiau lėšų socialinių darbuotojų darbo užmokesčiui.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas prašė papildomai lėšų skirti už valstybės draudžiamus asmenis, kad įmokų skirtumas, kurias moka dirbantieji ir valstybės, mažėtų.

2010 metais skirtumas tarp privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kurios mokamos už dirbančius ir valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, buvo 2,9 karto, o kitais metais jis dar augs ir, planuojama, bus 3 kartai.

Skirtumo augimą lems tai, kad 11,5 lito – nuo 744,7 lito iki 733,2 lito – mažėja valstybės biudžeto įmokos dydis už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.

Valstybės biudžeto pajamos planuojamos 23,937 mlrd. litų (su Europos Sąjungos parama), o išlaidos – 26,334 mlrd. litų.

Finansų ministerija (FM) išdidžiai kalba, kad šiemet į nacionalinį biudžetą bus surinkta 1 mlrd. litų daugiau, nei planuota. Nemažam skaičiui žmonių tokia sėkmė visuotinio nuosmukio metu atrodo keista. Iš kur biudžete, klausia jie, atsiranda perviršis, jei ūkis metų pradžioje smuko, o dabar jo augimas yra tiktai sąlyginis? Analitikų nuomone, teigiamą įtaką biudžeto surinkimui padarė ne atsigaunantis ūkis, o įžvalgus jo sudarytojų atsargumas, taip pat – sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės. Ministerijai, ne Lietuvos žmonėms.

„Respublika“ rašo:

Pačios FM tvirtinimu, 2010 m. sausio-spalio mėnesiais biudžetas gavo 850 mln. litų daugiau, nei buvo planuota 2009 m. pabaigoje. Per 10 mėnesių į valstybės biudžetą surinkta 12 mlrd. 111,4 mln. litų, o pagal planą turėjo įplaukti 11 mlrd. 261,5 mln. litų.

Tačiau kaip savo atsakyme “Respublikai” pažymėjo FM atstovas Giedrius Šniukas, 2010-ųjų nacionalinis biudžetas bus deficitinis, o ne perteklinis. “Iki metų pabaigos biudžetas iš viso gaus apie milijardą litų pajamų daugiau, nei buvo planuota 2009 m. pabaigoje. Visos šios pajamos skiriamos viešųjų finansų deficitui mažinti, todėl valstybės biudžeto deficitas šiemet bus ne 5 mlrd. litų, bet apie 4 mlrd. litų, tad ir skolinamasi deficitui finansuoti mažiau, nei buvo planuojama”, – pasigyrė FM atstovas.

Nepaisant to, valdančiajai daugumai tai yra bene vienintelis makroekonominis rodiklis, kuriuo jie dar gali didžiuotis. Juk nepasigirsi vos 0,3 proc. (ES statistikos agentūros “Eurostat” duomenimis) per trečiąjį ketvirtį paaugusiu bendruoju vidaus produktu, kai Latvijoje jis augo 2,7 proc., o Estijoje – net 4,7 proc. Tiktai neigiamas emocijas sukelia ir per 2010 m. devynis mėnesius atsivėrusi 2,3 mlrd. litų dydžio “Sodros” skylė, ir vakar 34,859 mlrd. litų, kaip tvirtina žiniatinklis www.2g.lt, ribą peržengusi valstybės skola.

Tačiau kaip, iš esmės neaugant ekonomikai, pavyko išpešti papildomą milijardą? Pasak finansų analitiko Stasio Jakeliūno, sėkmės receptas gana paprastas.

S.Jakeliūnas sakė, kad pamatai geram biudžeto surinkimui buvo padėti pernai, kai biudžetas buvo planuojamas. “Valdantieji tai darė labai atsargiai. Buvo suplanuotas neigiamas bendrasis vidaus produktas, atitinkamai turėjo smukti ir biudžeto pajamos. Kadangi ekonomika tiek nenusmuko, kaip buvo numatyta plane, o valdžia apdairiai neperžiūrėjo biudžeto pajamų, jame ir atsirado perviršis”, – atskleidė finansų analitikas.

„Respublikos“ tvirtinimu, šito neslepia ir pati FM. “2010 m. biudžetų projektai pernai rudenį buvo rengiami atsižvelgiant į 2009-ųjų rudens makroekonomines projekcijas – pagal tuo metu turėtus duomenis 2010 m. buvo numatytas 4,3 proc. BVP ūkio nuosmukio scenarijus. 2010 m. pradžioje, gavus IV ketvirčio duomenų, patvirtinančių stabilų ir besitęsiantį eksporto atsigavimą bei nuosaikesnį vartojimo smukimą, FM peržiūrėjo centrinį ūkio raidos scenarijų, numatydama 1,6 proc. BVP augimą 2010 m. Dėl palankesnės ūkio raidos atitinkamai numatoma, kad visi biudžetai (valstybės, savivaldybių, socialinių fondų) šiemet gaus daugiau pajamų”, – teigė G.Šniukas.

Tačiau S.Jakeliūnas įžvelgė ir kitą papildomų biudžeto pajamų šaltinį. “Atkreipkite dėmesį į biudžeto pajamų surinkimą pagal jų rūšį. Bent jau 2010-ųjų pirmojo pusmečio duomenimis, valdžia nesugebėjo surinkti nei planuotų akcizo, nei gyventojų pajamų mokesčio, nei daugumos kitų mokesčių. Užtat smarkiai viršijo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo planą”, – tvirtino finansų analitikas.

Jis teigė, kad tiesiog puikus PVM surinkimas yra tiesiogiai susijęs su gerokai, palyginti su 2009-aisiais, šiemet ūgtelėjusiomis prekių ir paslaugų kainomis. “Tiktai pažiūrėkite – 2010 m. elektros energijos tarifas šoktelėjo daugiau nei 20 procentų, 2-3 procentais ūgtelėjo maisto produktų, nemažu procentu – degalų kainos. Visa tai būtiniausios prekės, be kurių civilizuotoje visuomenėje neįmanoma egzistuoti. Ir nuo kiekvieno į viršų pasistiebusio procento valdžiai kapsėjo papildomi milijonai, o gal net ir dešimtys milijonų PVM”, – sakė S.Jakeliūnas.