Lietuvos artimiausi kaimynai šiemet balsuodami parodys, nori ar ne permainų, ir kokių.

Šiemet Europoje – kaip niekad gausu svarbių ir net lemiamų rinkimų. Rinkimai gali atnešti svarių pokyčių tiek politiniame, tiek ekonominiame ne tik tų šalių, bet ir Europos gyvenime. Parlamentus šiemet rinks Estija, Lenkija, Rusija, Airija, Danija, Suomija, Graikija, Turkija, Šveicarija, o Prezidentus – Latvija ir Bulgarija.
Naują ar perrinktą valdžią šiemet turės visos Lietuvos šalys kaimynės: Baltarusijoje ką tik prezidento rinkimus vėl laimėjo Aleksandras Lukašenka. Estijoje, Lenkijoje ir Rusijoje bus renkami nauji parlamentai, o Latvijoje vyks prezidento rinkimai.

Du Estijos scenarijai

Kovą naują parlamentą rinks estai. Beje, tai vieni daugiausia pasaulio dėmesio sulauksiantys rinkimai šiais metais, mat pirmą kartą pasaulio istorijoje balsuoti už kandidatus į parlamentą bus galima ir mobiliaisiais telefonais. Beje, 2007-aisiais šalyje buvo galima balsuoti ir internetu.
Vis dėlto ne taip svarbu, kokiu būdu bus išrinktas parlamentas – svarbiau, kas bus naujoji Estijos politinė jėga, nuo kurios priklausys šalies gyvenimas ateinančius ketverius metus.
Dabartinis premjeras, Reformų partijos vadovas Andrusas Ansipas, jau antrą kadenciją iš eilės vadovaujantis vyriausybei, liaupsinamas už tai, kad Estija tiesiog didvyriškai išgyveno krizę, kad turi mažiausią valstybės skolą Europos Sąjungoje, kad, nepaisant ekonomikos turbulencijų, Estija nenukrypo nuo tikslo ir šiemet nuo sausio 1 d. jau įsivedė eurą.
Beje, patys estai linkę manyti, kad visa tai ne tiek A.Ansipo, kiek apskritai puikaus valdančiųjų sudėties ir derinio su opozicija nuopelnas. Visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad A.Ansipo Reformos partiją palaiko 21 proc. estų, o A.Ansipo vyriausybę – net 53 proc. (Eurobarometro duomenimis, tai ketvirtas didžiausias vyriausybės palaikymas Europoje).
Priminsime, kad po 2007 m. rinkimų į valdančiąją koaliciją susibūrė Reformų partija, partijų “Pro Patria” ir “Res Publica” sąjunga bei anksčiau opozicijoje buvusi Socialdemokratų partija. Tiesa, 2009-aisiais pastaroji pasitraukė iš valdančiosios koalicijos, bet mažumos vyriausybei vadovauti ir toliau liko A.Ansipas. Opoziciją sudarė: Centro partija, Liaudies sąjunga, pirmą kartą nuo 1992-ųjų į parlamentą patekusi Žaliųjų partija.
Ką gi estai rinksis šį kartą? Apklausos liudija, kad simpatijų daugiausia ir vėl turi A.Ansipo Reformų partija, tačiau jai ant kulnų lipa dabar opozicijoje esanti ir Reformų partijai priešiška Centro partija. Naujausių apklausų duomenimis, jei rinkimai vyktų šiandien, abi partijos gautų po 21 proc. balsų. Tačiau 30 proc. estų dar neapsisprendė.
Taigi Estijos laukia du scenarijai. Vienas – Reformų partija vėl laimės rinkimus ir taps valdančiosios koalicijos dalimi, o premjero postą dar sykį gaus tas pats A.Ansipas. Tokiu atveju, kaip žada pats A.Ansipas, Estijoje nebūtų jokios revoliucijos – tęstume pradėtą kryptį, vykdytume duotus pažadus.
Tačiau jei labiau pasiseks Centro partijai, Estijos gali laukti staigus politinio ir ekonominio gyvenimo manevras. Šiai partijai vadovauja prieštaringai vertinamas Talino meras Edgaras Saavisaras, o partiją stipriai remia Estijoje gyvenantys rusakalbiai. Dar labiau juos įkvepia žinios, kad pastaruoju metu Centro partija yra užmezgusi itin draugiškus ryšius su valdančiąja Rusijos partija “Vieningoji Rusija”.
Beje, pernai spalį vykusiuose savivaldos rinkimuose Centro partija gavo daugiausia balsų sostinėje Taline, o tai rimtas signalas, kad jai gali pasisektis ir per nacionalinius rinkimus.
Tokiu atveju veikiausiai ši partija sudarytų koaliciją su kairiosios pakraipos partijomis, o A.Ansipas ir jo Reformų partija atsidurtų už borto.
Kas tuomet laukia Estijos? Viena vertus, E.Saavisaras ir jo partija pasmerktų Estiją būti negerbiama kitų ES šalių. Mat E.Saavisaras įtariamas ne tik korupcija ir ryšiais su KGB. Ne taip seniai jis buvo nubaustas ir pinigine bauda už tai, kad neatskleidė detalių, kaip gavo lengvatinę banko paskolą, tačiau ir po to jokiu būdu nesutiko atsistatydinti iš Talino mero pareigų.
Be to, analitikai prognozuoja, kad Centro partija, siekdama dar didesnio populiarumo, imtųsi socialinės politikos: mažėtų dėmesys verslui, gerėtų socialinės garantijos, o Estijos valstybės skola padidėtų.

Nei Lenkijoje, nei Rusijoje pokyčių neprognozuojama

Daug mažiau dviprasmybių – kalbant apie rinkimus Lenkijoje. Praėjusių metų pabaigoje savivaldos rinkimai parodė, kad greičiausiai ir šiemet po parlamento rinkimų jokių didesnių naujovių nebus. Savivaldos rinkimuose praėjusių metų pabaigoje vyriausybė jau išlaikė išbandymą: partija “Piliečių platforma”, kuriai vadovauja premjeras Donaldas Tuskas, ir jos koalicijos partnerė Lenkijos liaudininkų sąjunga laimėjo daugiausia balsų beveik visoje Lenkijoje, nors ir mažiau nei buvo prognozuota iš anksto.
Panašiai nutiko ir Latvijoje – šiemet šalis metus pradeda su ta pačia valdžia, kurią parlamento rinkimuose perrinko gyventojai. Nors tai gali kelti nuostabą, tačiau didžiąją savo balsų dalį – 58 proc. – jie atidavė už valdančiąją koaliciją sudariusias partijas.
Galima spėti, kad niekas nesikeis ir Rusijoje. Tai yra rinkimai nebus nei laisvi, nei demokratiški, juose triuškinamai vėl laimės “Vieningoji Rusija”. Tiesa, opozicinės partijos šį kartą buriasi į sąjungą ir ketina rinkimuose dalyvauti kaip viena politinė jėga. Tačiau “Carnegie” centro analitikė Maša Lipman tokias pastangas vadina bergždžiomis. “Rusijoje viską nusprendžia Kremlius. Tad ne rinkėjai, o Kremlius spręs, ar šiam politiniam dariniui bus atstovaujama po rinkimų”, – aiškina analitikė. Ji primena, kad jokių požymių, jog rinkimai bus demokratiškesni nei visuomet, nėra, ir tai buvo matyti per pernai vykusius savivaldos rinkimus. “Rinkėjai buvo išbraukiami ar kaip tik dubliuojami rinkėjų sąrašuose, o balsai buvo skaičiuojami nesąžiningai”, – apibendrina M.Lipman.

Kas keisis krizės prispaustose Airijoje ir Graikijoje

Užtat Airijoje šiemet vyksiantys parlamento rinkimai tikrai atneš permainų. Beje, jie vyks ne spalį, kaip turėjo, bet bus sušaukti anksčiau, xxx. Šią datą 2010 m. gruodžio xx dieną paskelbė kol kas dar dabartinis Airijos premjeras Brianas Cowenas. Jis sulaukė, kol bus galutinai suderintas šių metų biudžetas ir patvirtintos paskolos iš tarptautinių kreditorių sąlygos, ir tesėjo duotą pažadą – paskelbė apie savo pasitraukimą ir priešlaikinių rinkimų sušaukimą.
Airių nepasitenkinimas juo ir koalicine vyriausybe didėja. B.Coweno vadovaujama centristų partija “Fianna Fail” pasitiki vos 13 proc. airių, nors 2007-aisiais už partiją balsavo 42 proc. rinkėjų. Apklausos liudija, kad “Fianna Fail” po rinkimų neteks 50 iš turėtų 78 vietų parlamente ir turės tenkintis ketvirta vieta. Pergalė prognozuojama opozicinėms partijoms ir pagrindinėms valdančiųjų kritikėms – kairiosios pakraipos Darbo partijai, kurią šiandien remia 24 proc. airių, ir dešinės priskiriamai “Fine Gael”, kurios populiarumas siekia 32 proc.
Įdomu, kad nors partijos laikosi ideologiškai skirtinguose poliuose, jos daugelį metų dirba išvien ir kelia mažai abejonių, kad laimėjusios rinkimus sudarytų daugumos koaliciją. O partijos “Fine Gael” lyderis Enda Kenny yra populiariausias Airijos politikas ir jau tituluojamas būsimu Airijos premjeru.
Tiesa, tai reiškia, kad į valdžią Airijoje ateis populistai: E.Kenny yra vadinamas prisitaikėliu ir veidmainiu, kurio pagrindinis tikslas – ne Airijos gerovė, o tiesiog valdžia. Pavyzdžiui, žinodamas, kaip airiai nerimauja dėl to, kad šiemet bus gerokai padidinti mokesčiai ir apkarpytos išlaidos, E.Kenny 2010 m. gruodžio pradžioje paskelbė alternatyvų   biudžeto projektą, kuris esą būtų įgyvendintas, jei tuo metu jo partija vyriausybėje būtų turėjusi daugumą. Jame aiškinama, kad mokesčiai šiemet būtų pakelti tik trečdaliu tiek, ką vyriausybė numatė penkerių metų laikotarpiui. Be to, E.Kenny pareiškė, kad šiemet būtų nedidinamas pajamų mokestis.
Tačiau kaip tokiu atveju Airijai pavyktų įveikti krizę, E.Kenny nepaaiškino, tad sulaukė priekaištų, kad Airijos vyriausybei šiemet vadovauti gali apie valstybės finansus nieko nenutuokiantis populistas, pastumsiantis Airiją į dar didesnes valstybės skolas ir nedarbą.
Graikijos gyventojai prieš pat Naujuosius metus antrajame vietos rinkimų ture valdžią patikėjo, kaip ir latviai, dabartiniams valdantiesiems – Georgaso A. Papandreou vadovaujamiems socialistams, nors būtent jų vadovaujamą Graikiją ištiko skolų krizė. Veikiausiai neramumų apimtoje šalyje už socialistus graikai balsuos ir per šiemet vyksiančius nacionalinius rinkimus.

BOX: Svarbesni 2011 m. rinkimai

Kur     Kokie     Kada
Estija     Parlamento     Kovas
Latvija     Prezidento     Gegužė
Airija     Parlamento     Nuo kovo iki spalio
Graikija     Parlamento     Rugsėjis
Lenkija     Parlamento     Spalis
Danija     Parlamento     Lapkritis
Rusija     Parlamento     Gruodis