Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam įstatymo projektui, kuriuo siūloma Lietuvoje įteisinti trijų mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus.

Toliau svarstymai dėl įstatymo vyks Seime, kurio sprendimas lems, ar Lietuvoje atsiras nauja rezervo formavimo praktika.

KAM tikisi, kad šiuos mokymus pakankamai piliečių pasirinks savo noru, tačiau palieka galimybę nesusirinkus laukiamam savanorių skaičiui 18-26 metų jaunuolius kviesti privaloma tvarka. Kol kas KAM nežino, kiek jaunuolių ateityje į šiuos mokymus bus šaukiama, ribinius skaičius kasmet turės patvirtinti Seimas.

Įstatymo projekte numatoma ir ilgesnė – devynių mėnesių – privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) alternatyva, tačiau kurį iš dviejų galimų pasirinkimų taikyti, kasmet taip pat spręs Seimas.

Dalyvauti kariniuose mokymuose galės ir moterys, bet tik jei pačios to norės. Mokymuose norintiesiems dalyvauti savanoriškai siūlomas 18-38 metų amžiaus cenzas.

Pasak krašto apsaugos ministrės konservatorės Rasos Juknevičienės, įstatymo projekto dalyje, susijusioje su privalomąja karo tarnyba beveik niekas nėra keičiama, tik sutrumpinamas jos laikas. Pagal dabar galiojantį įstatymą, privalomoji karo tarnyba trunką metus.

Šaukimas į PPKT šiuo metu yra sustabdytas, todėl KAM siekia, kad būtų sukurtas naujas būdas Konstitucijoje numatytai karo prievolei atlikti. Pasak R.Juknevičienės, taikos metu Lietuvai didelės kariuomenės nereikia, o mokymai įvedami tik siekiant formuoti ginti šalį pasirengusi rezervą. Šiemet, anot jos, savanoriškumo principu į karinius mokymus planuojama pakviesti 600 asmenų.

Teigiama, kad baziniai kariniai mokymai iš esmės nesiskirs nuo dabar organizuojamų būtinųjų karinių mokymų, į kuriuos ateina tik savanoriai. Šiuose mokymuose 2010 metais krašto gynybai buvo parengta apie 600 vyrų. Pabrėžiama, kad į naujus bazinius karinius mokymus kviečiamų asmenų skaičius priklausys nuo turimų lėšų, būtent lėšų stygius riboja ir dabar į būtinuosius karinius mokymus priimamų savanorių skaičių.

Privalomajam šaukimui į kariuomenę nepritaria liberalieji valdančiosios koalicijos partneriai, kurie dabartiniame įstatymo projekte mato paliktą galimybę atnaujinti privalomąjį šaukimą ir “neaiškumą, kaip toliau vystysis Lietuvos kariuomenė”, nes politikai gali vienais metais nuspręsti šaukti į privalomąją karo tarnybą, o kitais – ne.

Siekiant, kad asmenys į privalomąją karo tarnybą eitų savo noru, tam numatomos įvairios skatinimo priemonės – pavyzdžiui, darbdavių subsidijavimas, dalies studijų kainos apmokėjimas ar papildomų balų pridėjimas stojant į aukštąsias mokyklas.

Tačiau trečiadienį Vyriausybėje R.Juknevičienės gintam siūlymui dėl papildomų balų stojant pasipriešino liberalai.

“Visų pirma žmonių žinios ir gebėjimai turi lemti, o ne papildomi balai. Ten, kur pridedami papildomi balai, tai yra su pasiekimais susiję dalykai. Karo prievolė pasiekimų ar gebėjimų nedemonstruoja ir tai būtų iškraipantis priėmimo sistemą dalykas”, – svarstant klausimą Vyriausybės posėdyje sakė Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Vis dėlto, balsų dauguma nuspręsta įstatymą į Seimą siųsti neišbraukiant siūlymo, numatančio papildomus balus stojant.

Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai įsigalios dar šiemet.

2009 metais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad būtina numatyti kitokias nei privalomoji pradinė karo tarnyba parengimo ginti valstybę priemones, užtikrinančias, kad piliečiai būtų tinkamai parengti vykdyti savo konstitucinę pareigą – ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.