Kol kas daugiau rūpesčių kėlęs, nei naudos teikęs prieš pusantrų metų Elektrėnuose pradėjęs veikti galingas kombinuoto (dujų ir garo) ciklo blokas šįmet žada dirbti ilgiau.

„Litgrid“ duomenimis, vidutinė elektros kaina biržoje Lietuvos prekybos zonoje 2013 m. dėl importo trukdžių buvo didžiausia visame Skandinavijos-Baltijos regione ir siekė 16,9 ct/kWh. Paros vidutinių kainų amplitudės svyravo nuo 8,4 ct/kWh (balandžio 23 d.) iki 43,6 ct/kWh (spalio 1 d.). Ypatinga diena „Nord Pool Spot“ biržai buvo gruodžio 25-oji, kai pirmą kartą Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos prekybos zonose nusistovėjo vienoda elektros kaina.
Ir taip pigiausią elektros energiją iš trijų Baltijos šalių pernai turėjusi Estija šįmet, pradėjus eksploatuoti antrąją elektros perdavimo jungtį su Suomija „EstLink 2“, tikisi pigesnės elektros. Tačiau jokių esminių perdavimo sistemos naujovių iki 2015 m. pabaigos nenumačiusi Lietuva pagrindo panašiam optimizmui neturi. Perdavimo pralaidumo tarp Estijos ir Latvijos sistemų stygius, padalijęs minėtą regioną į pigesnės ir brangesnės elektros zonas, bus panaikintas vėliau, nei pradės veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link1“ jungtys, taigi reikšmingesnės įtakos situacijai mūsų šalyje nebeturės.
Todėl, įvertinus praėjusių metų biržos kainų tango pamokas, verta pasistengti, kad nebūtų daroma dirbtinių kliūčių elektros importuotojams. Nors tarptautinės derybos su Latvijos ir Estijos sistemų operatoriais dėl palankesnių „brangesniajai“ zonai jungčių pralaidumo nustatymo principų rezultatų kol kas nedavė, nuo šių metų pradžios įsigaliojo bent jau atnaujinta elektros perdavimo jungčių tarp Lietuvos ir gretimų šalių galių paskirstymo rinkai nacionalinė metodika. Atnaujinimo esmė – nustatant maksimalius elektros srautus, galinčius patekti į Lietuvos energetikos sistemą, vertinamos ir sistemos rezervinės galios. Tai leis padidinti elektros importo galimybes tais mėnesiais, kai dėl techninių priežasčių (linijų ir generatorių remonto Lietuvos ir kaimyninėse energetikos sistemose) jam būna taikomi didžiausi fiziniai ribojimai.
„Litgrid“ skaičiuoja, kad tinklo pralaidumo atžvilgiu šią žiemą galėtume importuoti daugiausiai 73 proc. vartojimui reikalingos elektros. Tačiau atsižvelgiant į kogeneracijos lemiamą pasiūlą ir rinkos sąlygas tikėtina, kad importuoti tereikės 64 proc., o 36 proc. suvartojamos elektros energijos bus pagaminta Lietuvoje.
Planuota iš atsinaujinančio kuro gaminti 10 proc. reikalingos elektros, dar 5 proc. sudarytų hidroenergija. Bet palyginti šilta žiema gali pakoreguoti prognozes. Pavyzdžiui, sausio paskutinę savaitę įsismarkavus vėjuotiems orams, vien vietinių vėjo elektrinių gamyba tenkino 16 proc. šalies elektros poreikio.
Vis dėlto Lietuva išlieka didžiausią dalį suvartojamos elektros importuojanti valstybė Europoje, todėl jai belieka kliautis savimi ir rūpintis, kaip atpiginti vietos gamybą. Bet kuriuo metų laiku šalyje įmanoma pagaminti tris kartus daugiau elektros energijos, nei pajėgiame suvartoti, esminis klausimas – konkurencinga kaina.

Dirbs vasarą ir rudenį

Stambiausias šalies elektros generatorius – 455 MW galios 2012 m. Elektrėnuose baigtas statyti kombinuoto ciklo blokas (KCB), dar vadinamas Lietuvos elektrinės devintuoju bloku, pernai pagamino 630 mln. kWh elektros energijos. O senesni Lietuvos elektrinės blokai, tokiam pačiam elektros kiekiui gaminti suvartojantys trečdaliu daugiau gamtinių dujų, 2013 m. į tinklus patiekė 470 mln. kWh.
Šie skaičiai galėjo būti kitokie, jei KCB daugiau laiko būtų veikęs vasaros ir rudens sezonu, kai energijos kainos biržoje pasiekia aukštumas. Pernai dalį šio sezono KCB nedirbo – buvo remontuojamas. Eksploatacijos metu išryškėjusius statybos defektus rangovas, Ispanijos bendrovė „Iberdrola Ingeneria y Construccion, S.A.U“, šalino savo lėšomis, tačiau 2014-ieji – jau paskutiniai sutartyje numatyti KCB garantinės priežiūros metai. Vėliau bloko remonto sąnaudos guls ant „Lietuvos energijos gamybos“ finansinių pečių.
Planuojama, kad 2014 m. KCB gamins šiek tiek daugiau – 680 MW elektros. Vienai pagamintai kilovatvalandei 12,5 ct bus primokama iš VIAP kišenės. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) KCB kintamoms sąnaudoms dengti šiais metais numatė 85,3 mln. Lt. Efektyviausia juos naudoti ir galingą KCB bloką „įdarbinti“ būtent vasaros ir rudens sezonu, kai vietinė elektros gamyba tiek Lietuvoje, tiek aplinkinėse šalyse būna pati kukliausia ir pasiūla rinkoje atitinkamai susitraukia. Nors dėl atostogų laikotarpio krinta ir elektros suvartojimas, tačiau remontui atjungiamos perdavimo linijos bei stabdomos jėgainės birželio–spalio mėnesiais lemia itin nestabilias kainas elektros biržoje.
Kitu metu, kai Lietuvos elektrinės generatoriams savikaina tampa sudėtinga konkuruoti su kogeneracinėmis jėgainėmis ar importuojama hidroenergija, eksploatuoti KCB netikslinga, nes netgi minimaliu leistinu režimu veikiantis galingas naujasis įrenginys gamtinių dujų sudegina daugiau, nei mažiau efektyvūs, bet mažesnių gamybos apimčių greta Elektrėnuose stovintys generatoriai.