BFL

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Prancūzijos užsienio reikalų ir Europos ministras Alenas Žiupė (Alain Juppe) Paryžiuje pasirašė strateginės partnerystės veiksmų planą, kuriame numatytos 2009 metais įtvirtintos Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės įgyvendinimo priemonės.

“Tikiu, kad draugyste ir pasitikėjimu paremta mūsų valstybių partnerystė padės Lietuvai ir Prancūzijai kartu kurti bendrą ateitį Europoje. Svarbu, kad žodžiai, kuriuos šiandien surašėme ant popieriaus, netrukus virstų konkrečiais veiksmais ir rezultatais”, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas ir akcentavo, kad veiksmų plane numatytos abiem valstybėms ypač vertingos veiklos.

“Išskirčiau net kelias: pirma, veiksmų plane numatyta rengti kur kas daugiau aukšto lygio susitikimų, kalbėtis ir konsultuotis kur kas plačiau nei iki šiol; antra, veiksmų plane įtvirtinta Prancūzijos parama atominės elektrinės statybai Lietuvoje; trečia, užsitikrinome paramą oro policijos misijos pratęsimui, taip pat nubrėžėme plataus ekonominio bendradarbiavimo gaires – nuo žemės ūkio iki informacinių technologijų plėtros”, – sakė A. Ažubalis.

Veiksmų plane taip pat įtvirtintas konsulinės pagalbos trečiosiose šalyse stiprinimas, bendradarbiavimas kovoje su nusikalstamumu ir bendradarbiavimas mokymų srityje – nuo stažuočių žemės ūkio specialistams, iki jungtinių magistro studijų skatinimo.

Lietuvos ir Prancūzijos strateginė partnerystė užmegzta 2009 m. rugsėjo 4 dieną abiejų valstybių prezidentams pasirašius politinę deklaraciją.

A. Ažubalis Paryžiuje taip pat susitiko su Prancūzijos Senato Užsienio ir gynybos reikalų komisijos pirmininku ir dalyvavo Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos Užsienio reikalų komisijos posėdyje.

BFL

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pasveikino slovėnų diplomatą Janezą Lenarčičių su paskyrimu ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) vadovu naujai trejų metų kadencijai.

Šiam paskyrimui pritarė visų 56 ESBO valstybių narių užsienio reikalų ministrai.

“Padėdamas ESBO šalims narėms įgyvendinti prisiimtus plačius įsipareigojimus žmogiškajame saugumo matmenyje, Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras atlieka labai svarbų darbą. J. Lenarčičiaus vadovavimas šiai institucijai ją tik sustiprino”, – teigia A. Ažubalis.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, ši ESBO institucija atlieka svarbų vaidmenį ne tik institucijų kūrimo ir rinkimų stebėjimo srityje, bet ir atsakant į terorizmo, netolerancijos bei prekybos žmonėmis keliamus iššūkius.

J. Lenarčičius ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui vadovauja nuo 2008 m. liepos. 2003-2006 metais jis buvo Slovėnijos ambasadorius ESBO. Per Slovėnijos pirmininkavimą ESBO 2005 metais vadovavo organizacijos sprendimus priimančiai institucijai – Nuolatinei tarybai.

BFL

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis gegužės 27 dieną Lietuvos ambasados Pekine surengtame seminare kvietė kinus pasinaudoti turizmo galimybėmis Lietuvoje.

Į šį renginį ambasada sukvietė už Kinijos turizmo sektorių atsakingus valstybės pareigūnus, turizmo operatorius, žurnalistus, tai pat dalyvavo ES Komercijos rūmų Kinijoje atstovai.

„Lietuvą ir Kiniją skiria didelis atstumas, atvykę pas mus nerasite jums įprastos kultūros, maisto, tačiau čia jūsų laukia unikali, civilizacijos, nepaliesta švari gamta, turtinga istorija, architektūra bei įvairios poilsio galimybės“, – seminaro atidaryme kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Seminare pranešimus skaitė ir plačiau Lietuvos turizmo sektorių pristatė Lietuvos ūkio viceministras Daumantas Lapinskas, Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė Raimonda Balnienė, Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento Turizmo skyriaus vedėja Nijolė Beliukevičienė bei Lietuvos atvykstamojo turizmo operatorių atstovai.

Turistų pritraukimas iš Kinijos yra viena iš prioritetinių Lietuvos atvykstamojo turizmo skatinimo sričių. Pagal Kinijos turizmo akademijos prognozes, po pasaulį 2011 m. keliaus apie 65 mln. turistų iš Kinijos (2010 m. – 57,39 mln.). Jie išleis užsienyje 55 mlrd. JAV dolerių (2010 m. – 48 mlrd. JAV dolerių).

BFL

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis antradienį pradeda darbo vizitą Kinijoje, kur ketina aptarti dvišalius santykius ir ekonominį bei prekybinį bendradarbiavimą, ypač turizmo srityje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Ministrą lydi verslo delegacija, susidedanti iš Lietuvos turizmo sektoriaus atstovų.

Gegužės 24-27 dienomis vykstančio vizito metu numatyti A. Ažubalio susitikimai su prekybos ministru Chen Demingu (Čen Demingi), užsienio reikalų ministru Yang Jiechi (Jang Dzieči).

“Turistų pritraukimas iš Kinijos yra viena prioritetinių Lietuvos atvykstamojo turizmo skatinimo sričių. Pagal Kinijos turizmo akademijos prognozes, 2011 metais iš Kinijos į įvairius pasaulio kraštus vyks apie 65 mln. turistų. Skaičiuojama, kad jie užsienyje išleis 55 mlrd. JAV dolerių”, – teigiama URM pranešime spaudai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat skaitys paskaitą Pekino užsienio studijų universitete, susitiks su šio universiteto prezidentu Čen Julu (Chen Yulu), dalyvaus Lietuvos ambasados Kinijoje surengtoje Europos Sąjungos atvirų durų dienoje ir seminare, skirtame turizmo Lietuvoje galimybėms pristatyti.

Lietuva turi didelį prekybos su Kinija deficitą, kuris 2010 metais sudarė 1,39 mlrd. litų. 2010 metais į Kiniją buvo eksportuota prekių už 95,9 mln. litų. Pagrindinės eksporto į Kiniją prekės buvo baldai (22 proc. viso eksporto į Kiniją), vaisiai ir riešutai (12 proc.), vario atliekos ir laužas (7 proc.), laivų derikai, kėlimo kranai , kėlimo mašinos (6 proc.), durpės (5 proc.).

Šis vizitas yra pirmasis Lietuvos diplomatijos vadovo apsilankymas Kinijoje. Šios šalies prekybos ministras Chen Demingas Lietuvoje lankėsi 2010 metų gegužės mėnesį.

BFL

Lietuva tikisi Vokietijos paramos svarbiems tarptautiniams infrastruktūros projektams ir pastangoms užtikrinti, kad atominių elektrinių statybos netoli Lietuvos ir visos Europos Sąjungos sienų planai būtų vykdomi laikantis aukščiausių tarptautinių saugumo standartų. Tokius lūkesčius išsakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis per pokalbį su Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės ministre Kornelija Pyper (Cornelia Pieper).

A. Ažubalis teigė, kad Lietuva yra labai susirūpinusi Rusijos ir Baltarusijos planais statyti naujas atomines elektrines šalia sienos su Lietuva, kurie neatitinka tarptautinių atominės saugos standartų.

“Mes už stiprią Europą, kurioje laikomasi taisyklių. Bendrų taisyklių reikia laikytis ir branduolinės saugos srityje, tai padės išvengti nelaimių ir katastrofų”, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai cituojamas A. Ažubalis.

Susitikime paliestos ir pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, santykių su Baltarusija, kultūrinio bendradarbiavimo temos.

Abi šalys skiria ypatingą dėmesį Lietuvos ir Vokietijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmečiui. Šia proga bus surengta paroda, skirta Lietuvos diplomatinės atstovybės Vokietijoje istorijai, vyks kiti renginiai.

Susitikime buvo pabrėžta, kad plėtojant dvišalius santykius ir galvojant apie ES ateitį labai svarbu sudaryti geras sąlygas jaunimo bendravimui, kalbų mokymuisi, svarbu kartu rūpintis Europos vertybių perdavimu jaunajai kartai.

Viešnios iš Vokietijos programoje taip pat numatytas apsilankymas Žydų kultūros ir informacijos centre, Švietimo ir mokslo ministerijoje, dalyvavimas oficialiame Tarptautinių Hanzos dienų atidaryme Kaune ir susitikimas su Kauno miesto savivaldybės atstovais.

Lietuva ir Vokietija diplomatinius santykius atkūrė 1991 metų rugpjūčio 28 dieną.

BFL

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis lankysis Tadžikistane, kur aptars, kaip organizacija galėtų geriausiai padėti šaliai.

A. Ažubalis susitiks su Tadžikistano prezidentu Emomaliu Rachmonu, užsienio reikalų ministru Chamrochonu Zarifiu ir žemųjų parlamento rūmų pirmininku Šukurkdžonu Zuchurovu.

Gegužės 16-17 dienomis vyksiančio vizito darbotvarkėje taip pat numatyti susitikimai su politinių partijų ir pilietinės visuomenės atstovais.

BFL

Vilniuje gegužės 12 dieną pasibaigęs tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“, kuriame koncertavo užsienyje gyvenantys ir dirbantys lietuvių muzikantai, yra geras pavyzdys, kad kiekvienas pasaulio lietuvis savo sukauptą patirtį ir talentą gali skirti savo tėvynei, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

„Didžiuojuosi, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija visus 13 metų ištikimai globoja Lietuvos muzikų rėmimo fondo organizuojamą festivalį. Šis mūsų bendradarbiavimas tampa kaip niekad būtinas dabar, siekiant stiprinti suvokimą, kad kur begyventume, esame viena tauta, kad kiekvienas pasaulio lietuvis savo sukauptą patirtį ir talentą gali skirti savo tėvynei, kad kiekvienas mūsų esame Globalios Lietuvos dalis“,  – festivalio uždarymo koncerte kalbėjo ministras.

13-asis Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamas festivalis „Sugrįžimai“ vyko kovo 24-gegužės 12 dienomis. Iš viso buvo surengta 16 koncertų Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Juose pasirodė atlikėjai iš Vokietijos, Tailando, JAV, Šveicarijos, Pietų Afrikos Respublikos ir kitų šalių. Festivalį finansiškai parėmė Užsienio reikalų ministerija.

BFL

Užsienio reikalų ministras, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas Audronius Ažubalis pasveikino įkūrimo 35-metį švenčiančią Maskvos Helsinkio grupę.

“Esu įsitikinęs, kad moraliniai principai, pagarba pagrindinėms vertybėms ir laisvėms, kurias nuo pat įkūrimo dienos aktyviai propagavo Helsinkio grupių, įsisteigusių visame pasaulyje, nariai, paskatino Europos tautų ir žmonių kelią saugios ir laisvos Europos link”, – teigia A. Ažubalis.

Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad 1976 m. įsisteigusi Maskvos Helsinkio grupė paskatino analogiškų grupių atsiradimą Lietuvoje, Ukrainoje, Armėnijoje ir Gruzijoje.

“Visuomet žavėjausi Maskvos Helsinkio grupės narių drąsa ir pasišventimu demokratijos ir žmogaus teisių idealams, jų tarnyste tiesai ir laisvei”, – teigia A. Ažubalis.

Ministras pabrėžė besididžiuojąs, kad nors ir kukliai, likimas jam leido prisidėti prie Lietuvos Helsinkio grupės veiklos aštuntąjį dešimtmetį.

Sveikinime ministras pareiškė, kad šiemet savo dvidešimtmetį švenčia ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, skatinęs ir skatinantis demokratinių institucijų plėtrą ir nevyriausybinių organizacijų kūrimąsi.

Gegužės 12-ąją Maskvoje Helsinkio grupės 35-mečiui skirtoje konferencijoje Lietuvai atstovaujantis ambasadorius Alfonsas Eidintas perskaitė pranešimą “Aktualiausi žmogaus teisių klausimai Lietuvos pirmininkavimo ESBO metu”.

Idėja steigti Helsinkio grupes kilo įžymiam Rusijos disidentui Andrejui Sacharovui. Šios grupės turėjo tirti 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Helsinkyje, nutarimų pažeidimus ir informuoti apie juos pasaulio visuomenę, taip pat šį dokumentą pasirašiusių šalių vyriausybes.

Helsinkio baigiamąjį aktą 1975 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė 35 valstybių vadovai, dalyvavę Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje Helsinkyje.

1976 m. įsisteigusiai Maskvos Helsinkio grupei ėmėsi vadovauti fizikos mokslų daktaras Jurijus Orlovas. Nuo 1996 m. jai vadovaujanti Liudmila Aleksejeva yra apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

1976 m. lapkričio 25 dieną susikūrė Lietuvos Helsinkio grupė. Jos nariais ir steigėjais tapo kunigas Karolis Garuckas, fizikos mokslų daktaras Eitanas Finkelšteinas, poetė, pedagogė ir buvusi politinė kalinė Ona Lukauskaitė-Poškienė, buvęs politinis kalinys Viktoras Petkus, poetas ir vertėjas Tomas Venclova.

BFL

Lietuva remia Europos Tarybos (ET) generalinio sekretoriaus vykdomas šios organizacijos reformas, skirtas ją modernizuoti ir padidinti jos efektyvumą diegiant demokratijos, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės standartus visose Europos šalyse, teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ET Ministrų komiteto sesijoje Stambule gegužės 11 dieną.

„Sparčiai besikeičiančioje tarptautinėje aplinkoje ET turi išlikti pirmaujančia paneuropine institucija, kuri vienija šalis nares teisiškai susaistančiomis taisyklėmis ir standartais bei padeda joms įveikti iššūkius demokratijos, įstatymo viršenybės ir žmogaus teisių srityse“, – sakė A. Ažubalis.

Kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas, A. Ažubalis susitikime pasveikino ET veiklą prisidedant prie įšaldytų konfliktų sureguliavimo, įskaitant ET Venecijos komisijos vaidmenį konsultuojant teisės klausimais Moldovos Vyriausybę bei ET Žmogaus teisių komisaro rekomendacijas po konflikto Gruzijoje2008 m. rugpjūčio mėnesį.

Ministras pažymėjo, kad ET ir ESBO turi glaudžiai koordinuoti savo veiklą prisidėdamos prie pastangų sureguliuoti užsitęsusius konfliktus ir teikdamos pagalbą demokratinėms permainoms Šiaurės Afrikoje.

Gegužės 10-11 dienomis vykusioje Europos Tarybos ministrų komiteto 121-ojoje sesijoje Lietuvos užsienio reikalų ministras kartu su kitų 46 valstybių atstovais ir ET institucijų vadovais aptarė šiuo metu vykdomos visos organizacijos ir Europos žmogaus teisių teismo atskirai reformų aktualijas, išminčių grupės ataskaitą dėl daugiakultūrinėms Europos šalių visuomenėms kylančių iššūkių bei ET generalinio sekretoriaus Thorbjorno Jaglando iniciatyvą dėl ET bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis stiprinimo.

ET įkurta 1949 m. Tai seniausia Europos regioninė organizacija, skirta skatinti įstatymo viršenybės ir demokratijos plėtrą, padėti užtikrinti žmogaus teises.

BFL

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis trečiadienį pasmerkė išpuolius, kuriais siekiama supriešinti Lietuvos visuomenę, ir paragino teisėsaugos institucijas surasti bei nubausti nesantaikos kurstytojus.

A. Ažubalio pareiškimą Užsienio reikalų ministerija paskelbė po pirmadienio vakarą Vilniuje įvykdyto išpuolio prieš paskaitos apie antifašizmą dalyvius.

“Kaip provokaciją vertinu tokius veiksmus, kai minime Holokausto aukų atminimo dieną. Tai įžūlus iššūkis ne tik patyrusiems šią tragediją, Lietuvos žydų bendruomenei, visame pasaulyje pasklidusiems litvakams, bet ir kiekvienam padoriam mūsų visuomenės nariui”, – URM pranešime cituojamas ministras.

Jis teigė tikintis Lietuvos visuomenės ir valstybės bei teisėsaugos institucijų branda.

“Tautinės nesantaikos kurstytojai turi būti kuo greičiau rasti ir turi sulaukti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos bausmės. (…) Kraštutinių visuomenės grupių rasistiniai išpuoliai kenkia mūsų valstybės ir visuomenės tarptautiniam autoritetui, todėl raginu teisėsaugos institucijas imtis dar aktyvesnių koordinuotų veiksmų su jais kovojant”, – sakė A. Ažubalis.

Anot URM vadovo, Vyriausybė ir toliau dės pastangas holokausto aukų atminimui įamžinti ir pasitelkiant švietimą didinti visuomenės toleranciją. Pasak jo, kovojant su rasistiniais išpuoliais gali prisidėti kiekvienas šalies pilietis.

Pirmadienio vakarą Vilniuje prieš paskaitos apie antifašizmą dalyvius surengtas išpuolis – į patalpas A. Strazdelio gatvėje, kur tuo metu vyko paskaita apie antifašistus, įbėgo kaukėti asmenys. Jie įmetė du dūminius užtaisus ir pasišalino.

Pasak “Lietuvos ryto” televizijos, išpuolį įvykdę asmenys gali būti susiję su kariuomene, nes, pirminiais duomenimis, išpuolio vietoje rastus dūminiai užtaisus naudoja ir kariškiai.

Vėliau Krašto apsaugos ministerija paskelbė, jog policija neturi duomenų, kad Vilniuje įvykdytame išpuolyje prieš antifašizmo paskaitos dalyvius, būtų dalyvavę su Lietuvos kariuomene susiję asmenys.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigė apgailestaujanti, jog po incidento žiniasklaidoje buvo skubotai išplatinta nepatvirtinta asmeninėmis prielaidomis paremta šešėlį Lietuvos kariuomenei metanti informacija.

“Smerkiame antisemitizmą, bet kokią kitą diskriminaciją dėl rasės, tautybės, lyties ar pažiūrų. Lietuvos kariuomenėje ugdoma pagarba kultūrų įvairovei – tautinėms, religinėms, kalbinėms mažumoms”, – cituojama R. Juknevičienė.

BFL

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis gegužės 3 dieną atidarys kunigo, ilgamečio Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje studijų prefekto, Popiežiaus Jono Pauliaus II lietuvių kalbos mokytojo Stasio Žilio tapybos darbų parodą.

S.Žilys yra nupiešęs ir nutapęs šimtus darbų, kurie dėl kunigo dosnumo yra išdovanoti po visą pasaulį. Parodoje eksponuojamus darbus autorius dovanojo Telšių vyskupijai.

Parodos atidaryme Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje dalyvaus Telšių vyskupas Jonas Boruta.

S. Žilys gimė 1924 metais Dargaliuose, netoli Šilalės. 1943 metais jis įstojo į Telšių kunigų seminariją, 1944-1945 metais dėl sovietų okupacijos mokslus tęsė Eichštete, Vokietijoje, 1946-1949 metais – Grigaliaus universitete Romoje.

1948 metais S. Žilys įšventintas į kunigus. 1951-1957 metais jis dirbo Amos vyskupijoje Kanadoje kurijos sekretoriumi, vicekancleriu. 1959 metais Grigaliaus universitete kunigas apgynė teologijos daktaro disertaciją. Nuo 1962 iki 1992 metų jis dirbo Šventojo Sosto Rytų bažnyčių kongregacijos archyvistu. S. Žilys 1959 m. buvo paskirtas Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje studijų prefektu.

Apaštalinis protonotaras S. Žilys lietuvių kalba yra išspausdinęs teologines knygas „Gyvenimo šaltiniai“ ir „Gyvoji liturgija“, kurios į sovietų okupuotą Lietuvą būdavo gabenamos ir platinamos slaptai. Kunigas rašo eilėraščius, kurie publikuojami išeivijos spaudoje.

S. Žilys taip pat mokė Popiežių Joną Paulių II lietuvių kalbos, vertė jo kalbas bei homilijas į lietuvių kalbą. Prelatas daug prisidėjo prie Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą parengimo 1993 metais.

Piešimą ir tapybą S. Žilys studijavo pas Romos dailės akademijos profesorių Karolį D’Aloisio da Vasto.

Dvasininko paveikslai Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje bus eksponuojami iki gegužės 23 dienos.