AFP

Šeštadienį Latvijoje vyko referendumas, per kurį rinkėjai turėjo pasisakyti už arba prieš parlamento paleidimą. Už Saeimos paleidimą balsavo 94,3 proc., prieš – 5,48 proc. referendumo dalyvių.

“Lietuvos rytas” rašo, kad buvęs Latvijos vadovas V. Zatleras nutarė rizikuoti savo postu ir jo neteko, kai gegužę nusprendė pradėti parlamento paleidimo procedūrą.

Dienraštis priduria, kad “tokių veiksmų tuometis šalies vadovas ėmėsi, kai parlamentarai blokavo antikorupcinį tyrimą dėl deputato Ainaro Šleserio, laikomo vienu iš trijų įtakingiausių šalies oligarchų.

Po savaitės parlamentarai smogė atgal – birželio 2-ąją jie neperrinko V. Zatlero. Vietoj jo į prezidento postą išrinktas su kitu oligarchu Aivaru Lembergu siejamos Žaliųjų ir valstiečių sąjungos iškeltas Andris Berzinis.

Tačiau dabar V. Zatleras vėl gali pasiekti revanšą. Ir ne vien todėl, kad oligarchams pataikaujanti Saeima turės užleisti vietą naują rinkėjų pasitikėjimą gavusiems parlamentarams.”

“Lietuvos žinios” priduria, kad “Paleidus Saeimą nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Manoma, jie bus rengiami rugsėjo 17 dieną. Iki to laiko dirbs senasis parlamentas, jo posėdžius šauks ir darbotvarkę nustatys Latvijos prezidentas Andris Berzinis. Jis sakė, kad žmonių aktyvumas rodo, jog jie neabejingi šalies politinei ateičiai, bet neatskleidė, kaip pats balsavo per referendumą.”

REUTERS

Latvijos prezidentas Valdis Zatleris pirmadienį susitiks su ką tik išrinktu prezidentu Andriu Bėrziniu, pranešė agentūrai BNS prezidento spaudos tarnyba.

Pareigūnai apsvarstys prezidento institucijos darbą, prezidento įgaliojimų perdavimą ir aktualius šalies klausimus.

Susitikimas vyks 15 val. ir truks vieną valandą. Po pokalbio V. Zatleris ir A. Bėrzinis atsakys į žurnalistų klausimus klausimus.

Kaip jau pranešta, praėjusį ketvirtadienį, birželio 2 dieną, slaptu balsavimu Seimas antrajame rate išrinko prezidentu Latvijos Seimo deputatą, Žaliųjų ir valstiečių partijos narį A. Bėrzinį.

V. Zatleris tapo pirmuoju Latvijos istorijoje prezidentu, kuris nebuvo perrinktas antrajam laikotarpiui.Vieną prezidento įgaliojimų laikotarpį (nuo 1927 metų iki 1930 metų) dirbo ir Gustavas Zemgalas, bet jis pats atsisakė balotiruotis antrajam laikotarpiui.

V. Zatlerio įgaliojimai baigiasi liepos 7 dieną.

BFL

Latvijos išrinktasis prezidentas Andris Bėrzinis neatmeta galimybės atšaukti prezidento Valdžio Zatlerio inicijuotą Seimo paleidimą.

Ketvirtadienį parlamente išrinktas buvęs bankininkas A. Bėrzinis interviu Latvijos radijui į klausimą, ar jis atšauks Seimo paleidimą, netiesiai atsakė, kad nusprendė šį klausimą atiduoti spręsti žmonėms.

Tačiau pagal A. Bėrzinio duotus atsakymus išėjo, kad jis gali nutraukti V. Zatlerio pradėtą Seimo paleidimo procedūrą: “Šį klausimą galima apsvarstyti, jeigu atsiras tam tikrų aspektų”.

A. Bėrzinis taip pat pridūrė, jog šiaip ar taip, to negalima daryti paskutinę akimirką – “šeštadienio vakarą”.

Prezidento sprendimą gegužės 28 dieną inicijuoti Seimo paleidimą A. Bėrzinis vis dar vertina kaip netikėtą.

Jokiai partijai nepriklausantis V. Zatleris, vadovaujantis šaliai nuo 2007 metų, ragino įstatymų leidėjus siekti, kad visuomenė vėl imtų pasitikėti politikais.

Prezidentas nusprendė paleisti parlamentą, kai Seimas atsisakė panaikinti Ainaro Šleserio, kuris tapo V. Zatlerio vajaus prieš oligarchų įtaką parlamentui taikiniu, teisinę neliečiamybę.

Latvijos kovos su korupcija biuras šiuo metu tiria šio įtakingo įstatymų leidėjo, vadovaujančio valdančiosios koalicijos partnerei – Žaliųjų ir valstiečių sąjungai (ŽVS), veiklą.

BFL

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pasveikino išrinktąjį Latvijos vadovą Andrį Bėrzinį, laimėjusį prezidento rinkimus, ir vylėsi, kad dvišalis bendradarbiavimas bus tęsiamas.

“Latvija – Lietuvos kaimynė ir viena svarbiausių partnerių ne tik regione, bet ir Europos Sąjungoje bei NATO. Tikiuosi, kad abipusėmis pastangomis tęsime jau daugelį metų vykstantį aktyvų ir tarpusavio supratimu grįstą dialogą ir bendradarbiavimą visais mūsų šalims svarbiausiais klausimais”, – rašoma valstybės vadovės sveikinime.

Latvijos Saeima ketvirtadienį slaptu balsavimu šalies prezidentu išrinko parlamento narį, buvusį bankininką A.Bėrzinį. Už jį per pakartotinį balsavimą balsavo 53 Saeimos nariai, o už dabartinį prezidentą Valdį Zatlerą buvo 41 parlamentaras.

V.Zatlero prezidentinė kadencija baigiasi šiemet liepos 7 dieną.

BFL

Premjeras Andrius Kubilius, sveikindamas Andrį Bėrzinį tapus Latvijos prezidentu, tuo pačiu kaimyninei valstybei linki išsivalyti nuo oligarchinių tendencijų.

“Noriu palinkėti sėkmės ir prezidentui, ir visai Latvijos visuomenei, kad Latvija kiek galima greičiau grįžtų į politiškai stabilų ir efektyvų valdymą”, – penktadienį interviu radijo stočiai “Znad Wilii” sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Anot jo, greičiausiai Latvijoje bus nauji parlamento rinkimai, todėl šios šalies Vyriausybės veikla “gerus keturis mėnesius nebus labai efektyvi dėl politinių aplinkybių”.

“Bet labai tikėčiausi, kad ta nuostata, kurios siekė dabartinis prezidentas Valdis Zatleras ir dabartinė Vyriausybė, vadovaujama gerai pažįstamo Valdžio Dombrovskio, – ne tik išeiti iš ekonominės krizės kuo greičiau, bet ir išeiti iš tam tikros politinės krizės, išsivalyti nuo oligarchinių tendencijų, – kad tai iš tikrųjų bus realizuota”, – teigė A. Kubilius.

Jis prisipažino asmeniškai A. Bėrzinio nepažįstąs, nebendravęs su juo.

Premjeras tvirtino, kad Lietuva suinteresuota, jog “Latvijos politinis gyvenimas, Latvijos Vyriausybės gebėjimas efektyviai dirbti, spręsti mums svarbias problemas kuo greičiau būtų užtikrintas”.

Latvijos Saeima ketvirtadienį slaptu balsavimu šalies prezidentu išrinko parlamento narį, buvusį bankininką A.Bėrzinį. Už jį per pakartotinį balsavimą balsavo 53 Seimo Saeimos nariai, o už dabartinį prezidentą V. Zatlerą buvo 41.

V. Zatlero prezidentinė kadencija baigiasi šiemet liepos 7 dieną.

Liepos 23 dieną Latvijoje vyks referendumas dėl 10-ojo šaukimo parlamento paleidimo. Paleisti Saeimą pasiūlė V. Zatleras po to, kai įstatymų leidėjai neleido teisėsaugos pareigūnams atšaukti parlamentinio imuniteto opozicijos atstovui Ainarui Šleseriui, kuris yra laikomas vienu iš trijų Latvijos oligarchų.

Latvijos kovos su korupcija biuras siekia ištirti, ar A. Šleseris, kuris yra centro dešinės pakraipos susivienijimo “Už geresnę Latviją” lyderis, nėra įsivėlęs į neva nešvarius jam priklausančios bendrovės sandėrius.

BFL

Vakar kaimyninėje Latvijoje vyko prezidento rinkimai. Po dviejų balsavimų šalies prezidentu buvo išrinktas bankininkas A. Berzinis.

„Kauno diena“ skelbia – „Vakar Latvijos parlamentas sprendė prezidento Valdžio Zatlero likimą. Tačiau Saeimą paleidęs prezidentas savo posto neišsaugojo. Parlamentarai nusprendė, kad Latvijai vadovaus multimilijonierius Andris Berzinis.“

„Prireikė dviejų balsavimų“, – praneša „Vilniaus diena“. Dienraštis konstatuoja, kad „Už buvusį bankininką A. Berzinį pakartotinai balsavo 53 Seimo deputatai, prieš jį buvo 44, o už dabartinį prezidentą V. Zatlerą – 41, prieš – 56 deputatai. Trys deputatai balsavo prieš abu kandidatus, du balsalapiai pripažinti negaliojančiais. Kadangi prezidentui išrinkti reikia 51 parlamentaro balso, o pirmuoju balsavimu nei V. Zatleras, nei A. Berzinis reikiamo balsų skaičiaus nesurinko, šalies vadovas buvo renkamas antrame ture. Per jį naujuoju prezidentu buvo išrinktas 66 metų A. Berzinis.“

„Respublika“ primena, kad „Likus dviem dienoms iki rinkimų, įtakingiausia TV politinė laida „Kas vyksta Latvijoje?“ nustatė, kad V. Zatlero populiarumas auga kaip ant mielių: savo konkurentą bankininką Andrį Berzinį jis pranoko tūkstančius kartų: beveik 5000 žiūrovų balsų prieš mažiau nei 100.

Sociologinės apklausos liudijo, kad tą savaitę per 70 proc. rinkėjų pasisakė už V. Zatlerą, o kartu ir už konstitucinę teisę rinkti prezidentą. Parlamento paleidimo procedūrą inicijavęs prezidentas tikrai laiku trenkė durimis: žmonės laukė permainų. Nauja politika beldėsi į Saeimos duris ir regėjosi, kad valdančiųjų laikas baigėsi.“

„Nuo ankstyvo ryto prie Latvijos parlamento rinkosi V. Zatlerą plojimais ir šūkiais palaikančių rėmėjų minia. Tačiau Saeimos rūmuose prezidento laukė visai kitokia atmosfera”, – teigia „Lietuvos rytas“.

Dienraštis pabrėžia, kad „toks parlamentarų sprendimas, regis, gerokai sukrėtė Latvijos visuomenę.

Kadenciją baigusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga pareiškė, kad A. Bėrzinio išrinkimas į šalies vadovo postą reiškia, jog žengti keli žingsniai atgal siekiant politinės nepriklausomybės nuo oligarchų.

„Dabartinis prezidentas Valdis Zatleras savo sprendimu siūlyti paleisti Saeimą norėjo pradėti naują erą ir nutraukti 20 metų oligarchų įtaką politikai, o dabar Latvija atsitraukė keliais žingsniais atgal”, – kalbėjo V. Vykė-Freiberga.

Tiesa, paprašyta patikslinti, ar, jos manymu, A. Bėrzinis yra oligarchų statytinis, buvusi šalies vadovė atsakė: „Aš taip nekalbėjau, tegu apie tai kalba žurnalistai.”

Tačiau atvirai prabilo ne vien žurnalistai ir politologai. Kultūros ministrė Sarmitė Elertė tiesiai pareiškė, kad „A. Bėrzinio išrinkimas – oligarchų pergalė”.

„Lietuvos žinios“ primena, kad „Visuotinis referendumas bus surengtas liepos mėnesį, o liepos 7-ąją baigsis V. Zatlero kadencija ir valstybės vairą perims gana nevienareikšmiškai vertinamas A. Berzinis.”

Nepaisant V. Zatlero pralaimėjimo „Tikimasi, kad po šalies vadovo rinkimų padėtis šalyje stabilizuosis. Mat sprendimas paleisti parlamentą sukėlė tikrą politinę sumaištį Latvijoje, kuri mėgina atsigauti po sunkios ekonominės krizės ir įgyvendinti 7,5 mlrd. eurų paskolą suteikusių Tarptautinio valiutos fondo ir ES reikalavimus“, – teigia „Vilniaus diena“ .