BFL

Lietuvos užsienio kultūros politiką norima nukreipti į artimiausias Baltijos šalis ir Skandinaviją, jau kitąmet skiriant atskirą finansavimą iš valstybės biudžeto. Bendradarbiavimą jau šį rudenį pradės didelio masto projektas – Lietuvos ir Estijos nacionalinių operos teatrų gastrolių mainai, kitąmet tokie mainai numatyti su Rygos operos teatru.

Taline viešėjęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas po pirmojo darbo susitikimo su naujuoju Estijos kultūros ministru Reinu Langu džiaugėsi abipusiu projekto svarbos supratimu.

Pasak kultūros ministro, susitikime su Estijos kolega pasidžiaugta, kad pirmą kartą tokiu mastu Lietuvos ir Estijos nacionaliniai operos teatrai šį rudenį pagaliau pasikeis savo spektakliais – lietuviai į Taliną veš dvi operas (“Otelą” ir “Žydę”) bei du baletus (“Romeo ir Džuljetą” ir “Raudonąją Žizel”), o estai – tris operas ir du baletus. A. Gelūnas po ministrų susitikimo Taline naujienų agentūrai ELTA šį projektą įvardijo kaip “didingą įvykį kultūroje, nes operų pastatymai – stambaus kalibro”.

Pasak ministro, didžiausiam abiejų šalių – Lietuvos ir Estijos kultūrinio bendradarbiavimo projektui – operos mainų gastrolėms Kultūros ministerija skiria 130 tūkst. Lt paramą.

“Laimingas sutapimas, kad mes turėjom sutaupytų lėšų likučių, bet norėdamas, kad tai nebūtų grįsta likučiais, o sąmoningu politiniu apsisprendimu, pabandysiu derėdamasis su Premjeru ir finansų ministre dėl biudžeto įtikinti, kad užsienio kultūros politikos prioritetas turėtų būti Baltijos ir Šiaurės šalys ir tam koncentruoti lėšas bei skirti papildomo dėmesio”, – Eltos korespondentei sakė kultūros ministras A. Gelūnas.

Tęsdamas finansavimo temą, ministras dalijosi planais dėl tolesnių Lietuvos užsienio kultūros politikos orientyrų. “Planuodami kitų metų biudžetą mes nusimatėme eilutę Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo fondui. Manau, kad ateityje tai turėtų būti stiprinama. Tikrai Estija, Latvija, Suomija, Švedija, Norvegija, be abejo, kaimyninė Lenkija – šitas Baltijos ir Šiaurės regionas yra ta vieta, kur tikrai turėtume žymiai geriau vieni apie kitus žinoti, negu mes žinom šiandien”, – pabrėžė A. Gelūnas.

Ministras realistiškai vertina Lietuvos kultūros sklaidos rėmimo galimybes. “Turim mažus resursus, turim mąstymą, ką reikia daryti – reikia subręsti ir apsispręsti, ar mes taškomės po “prancūzijas”, “čiles”, visur kitur su tais keliais litais, ar iš tiesų norim kažką padaryti su tuo kultūros eksportu. Taigi aš savo ranka įrašiau Baltijos ir Šiaurės regionus, turint omenyje ir Lenkiją, Kaliningradą, Sankt Peterburgą, bet visų pirma – Baltijos šalis. Jeigu man kas nors pasako, kad veža (meno projektus. – ELTA) į Latviją ar Estiją, tai man, kaip ministrui, tikrai nekyla abejonių, kad reikia remti, ypač jeigu tai yra tokie kokybiški projektai kaip opera”, – neabejojo ministras.

A. Gelūnas apgailestavo, kad, jo žiniomis, lietuvių menininkų nesimato šių metų Talino – Europos kultūros sostinės renginiuose: “Dar latviai Estijoje sudalyvauja, o lietuviai – lyg ne čia (Baltijos regione. – ELTA) gyventų…”.

Pasak ministro, jam, kaip lietuviui, labai gėda, kad estų menas mažai žinomas Lietuvoje, ir atvirkščiai. “Kodėl nepadarius estų animacijos pristatymo Lietuvoje? Kodėl nepadarius nuostabiosios lietuvių dramos plataus masto pristatymo Estijoje? Kodėl neatsivežus naujų estų spektaklių ar naujausių meno kūrinių? Pavienės organizacijos tą daro, pavyzdžiui, “Vartų” galerija pristato estų vaizduojamąjį meną, “Sirenų” teatro festivalis atsiveža estų pastatymų. Manau, kaip kaimynai galėtume artikuliuoti, kad tai yra mūsų programa, mūsų kultūros politikos dalis”, – teigė A. Gelūnas.

Jo manymu, jautrūs, išsilavinę ir kultūrai imlūs žmonės supranta kaimyninių šalių meno kokybę. “Štai turiu estų lankstinuką su scenos meno pristatymu, ir jame su ditirambais pristatomas Oskaro Koršunovo teatro spektaklis “Dugne” pagal Maksimą Gorkį – gražiau, negu čia pristatomas Koršunovas, turbūt neįmanoma parašyti apie režisierių. Manau, kad žinojimas yra, bet intensyvumas – šiek tiek mažokas. Ir aš galvoju su mažom valstybinėm injekcijom, tokiom sąmoningom, truputį papilstyti alyvos į bendradarbiavimo ugnį”, – metaforiškai kalbėjo A. Gelūnas.

“Mano paties intelektiniai ir kultūriniai ryšiai su Estija yra keliolikos metų senumo – labai gražūs, mieli prisiminimai. Poetas, vertėjas ir intelektualas Reinas Raudas, buvęs Talino universiteto rektorius, yra mano artimas draugas. Manau, kad katalikiškai emocinga Lietuva ir protestantiškai racionali Estija viena kitai turi daug ką pasakyti”, – neabejojo A. Gelūnas.

BFL

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas skyrė lėšų Lietuvos leidėjų asociacijai pristatyti lietuvių literatūrą šiemetinėje tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje.

Pagal ministro įsakymą, tam skirti 35 tūkst. litų.

Rudenį vykstanti Frankfurto knygų mugė yra viena didžiausių tarptautinio lygio knygų mugių pasaulyje. Jos ištakos siekia XVI amžių.

Kasmet į Frankfurtą prie Maino Vokietijoje susirenka per 7 tūkst. dalyvių iš daugiau nei 100 šalių, mugę aplanko apie 280 tūkst. lankytojų.

Mugę organizuoja Vokietijos leidėjų ir knygų prekybos asociacijos.

Šalies valdžia kitąmet turbūt dar nedidins kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų, bet kultūrininkai gali gauti daugiau pajamų rengdami projektus, nes įvairioms programoms numatomas didesnis finansavimas, teigia kultūros ministras.

“Siūlymas dėl atlyginimų didinimo 5-10 proc. susilaukė gana neigiamos reakcijos, preliminariai svarstant su įvairiomis žinybomis, su valdžios institucijomis, įvairių valdžių kontekstuose”, – BNS sakė A.Gelūnas, rugsėjį kalbėjęs apie būtinybę kelti kultūrininkų algas.

“Tai buvo priimta kaip fiskalinio deficito didinimas tuo metu, kai reikia fiskalinės drausmės”, – aiškino ministras.

Rudenį buvo atlikta lyginamoji visų kultūros darbuotojų atlyginimų analizė, kuri, A.Gelūno teigimu, parodė, kad atlyginimai turi būti didinami, nes jie yra “netoleruotinai mažose ribose” .

Ministras pabrėžė, kad vis dar neatmetama galimybė lengvinti kultūros ir meno darbuotojų suteikiant jiems mokestinių lengvatų, tačiau, anot A.Gelūno, vykstančios diskusijos nenuteikia optimistiškai.

“Šiuo metu Seime yra kaip tik diskutuojama dėl mokesčių lengvatų, bet kol kas ženklai rodo, kad dar tam optimizmui yra ankstoka”, – kalbėjo ministras.

A.Gelūnas sakė manantis, kad Kultūros ministerijos biudžetas kitais metais didės, daugiausia – įvairioms programoms, o kultūrininkai galėtų tikėtis gauti didesnį finansavimą rengdami projektus.

“Programoms didės. Turiu omenyje tautinių mažumų kultūrinės raiškos skatinimą, regionų kultūrinės plėtros programą, knygų įsigijimą. Keleto eilučių padėtis tikrai pagerėjo, nors ir nelabai ženkliai (…) Sakykime, šiuo metu yra daugmaž sulygta, kad tautinėms mažumoms lyginant su pernai biudžetas didėja 40 proc., nuo 629 tūkst. litų iki maždaug 1,03 mln. litų”, – pasakojo ministras.

“Regionų kultūros programoms milijonas atsiranda iš apskričių buvusios programos ministerijos biudžeto eilutėje. Knygų įsigijimas didės gal ne taip reikšmingai, bet vistiek didės”, – tvirtino A.Gelūnas.

Ministras pasakojo, kad su kultūrininkų profesinėmis sąjungomis tariamasi, kaip reikėtų padidinti minėtųjų darbuotojų atlyginimų lubas.

“Dabar antradienį vyks susitikimas su profsąjungomis ir mes norime pasirašyti kolektyvinę sutartį su jomis ir pažvelgti giliau, nes aptarėme, kad tas kosmetinis 5 proc. padidinimas būtų labai vienetinis reiškinys ir galbūt neišspręstų įsisenėjusios problemos. Kolektyvinės sutarties pasirašymas reikštų, kad mes tas vadinamas atlyginimo koeficiento žirkles išplėstume”, – tvirtino ministras.

Anot jo, Kultūros ministerija tikisi pasiūlymą dėl algų lubų išplėtimo pateikti kitų metų Seimo pavasario sesijoje.

Slenkančio Gedimino kalno tvarkymo darbus tikimasi pradėti dar šiais metais, pirmadienį po susitikimo su įgaliotomis institucijomis teigė kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Anot ministro, šiais metais kalno tvarkymo darbams ketinama skirti 300-500 tūkst. litų, tačiau, kad jie būtų pradėti, reikia parengti investicinį projektą.

“Galbūt ateičiai galima gauti lėšų ir iš Europos Sąjungos, bet skubiausiems darbams tiesiog mes esame sutaupę iš kito investicinio projekto ir rengiame dabar kalnui atskirą investicinį projektą, kad iš sutaupytų lėšų galėtume pradėti darbus”, – žurnalistams pirmadienį sakė A.Gelūnas.

Pasak jo, šiuo metu labiausiai reikia pašalinti kalno viršuje besikaupiantį lietaus vandenį, kad šis nesisunktų į kalno vidų, tiksliai nustatyti, kokį pavojų kelia kalne esančios ertmės, bei tas ertmes pašalinti.

Anot ministro, kalno tvarkymo darbams 2011-aisiais ir 2010-aisiais reikėtų apie 2,5 mln. litų. Dėl to, pasak A.Gelūno, kalbamasi su Ūkio ir Finansų ministerijomis.

Premjeras Andrius Kubilius, pirmadienį paklaustas, ar šie pinigai bus rasti, tikino, jog Gedimino kalnas bus gelbėjamas.

“Mes visas problemas sprendžiame. Esame labai aiškiai sutarę, kad Gedimino kalnas yra tikrai svarbi problema, ir tikrai neleisime jam sugriūti”, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė A.Kubilius.

Kultūros ministras taip pat pabrėžė tikįs, kad Gedimino kalnas bus priskirtas Nacionalinio muziejaus teritorijai – esą tokių vilčių suteikė ir susitikimas su įgaliotų institucijų atstovais.

“Aš įsivaizduoju, kad per artimiausias kelias savaites būtų tas sklypas identifikuotas kaip Nacionalinio muziejaus teritorija, kur jie galės imtis skubių tvarkymo darbų”, – kalbėjo A.Gelūnas.

Minėtą būtiną darbams pradėti projektą, ministro teigimu, tikimasi parengti per 1-1,5 mėnesio.

“Naujo projekto rengimas yra labai sudėtingas darbas (…) Orai jau vėsta, lietaus daugiau nusimato, taigi, sakykime per mėnesį-pusantro, manau, kad viskas turėtų pradėti veikti”, – kalbėjo pašnekovas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedimino kalno šlaitų apsaugą rugpjūčio pabaigoje yra įvardinusi kaip vieną svarbiausių prioritetų.

Pastarąjį kartą Gedimino kalnas tvirtintas prieš 14 metų, tvarkant Aukštutinę pilį.