BFL

Nors premjeras Andrius Kubilius nėra linkęs viešai kritikuoti savo Ministrų kabineto narių ir netgi reguliariai užstoja juos prieš prezidentę, vis dėlto dalies ministrų darbu jis nėra patenkintas, tačiau negali pakeisti dėl koalicinių įsipareigojimų.

Praėjusią savaitę duodamas interviu “Veidui” A.Kubilius netiesiogiai pripažino, kad jo Vyriausybei nepavyko pradėti esminių švietimo, sveikatos apsaugos ir teisėsaugos reformų, ypač – sumažinti šiose srityse dirbančių ir iš biudžeto išlaikomų darbuotojų bei pareigūnų skaičiaus. “Esamomis politinėmis aplinkybėmis, neturėdami netgi aritmetinės daugumos Seime, vienu metu visose srityse reformų negalime padaryti. Kai ką paliekame vėlesniam laikui”, – sakė premjeras, klausiamas, kada ir šiose, per pastaruosius du dešimtmečius mažiausiai reformuotose, srityse prasidės esminės permainos. Apie daugiabučių namų renovavimo programą, 2008-aisiais buvusia viena iš konservatorių rinkimų mėgstamiausių temų, pastaruoju metu premjero jau net klausti nebeįdomu, nes atsakymas būtų akivaizdus – A.Kubilius jau antrus metus vis “tikisi, kad programa pagaliau įsibėgės”.

Vienur reformos juda, kitur – stovi vietoj

Taip pat akivaizdu, kad “vėlesnis laikas”, apie kurį šneka premjeras, šios Seimo kadencijos metu taip ir neateis, nes niekas nepradeda reformų likus metams iki rinkimų. Natūraliai kyla klausimas – o kodėl tada ne mažiau jautriose, milijardinių lėšų perskirstymui įtakos turinčiose  srityse, tokiose kaip energetika ar viešieji pirkimai, reformos pajudėjo (nors ne taip toli, kaip norėtųsi), o šiose, apie kurių reformavimą A.Kubilius itin daug kalbėjo būdamas opozicijoje, iš esmės stovi vietoj?

Susidaro įspūdis, kad reformos nejuda, arba juda nepakankamai tose srityse, už kurias Vyriausybėje atsakingi ne Tėvynės sąjungos, o valdančiosios koalicijos partnerių deleguoti ministrai? Juk už būsto renovaciją atsako Aplinkos ministerija, kuriai vadovauja šiuo metu su liberalcentristais besijungiančios Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partijos narys Gediminas Kazlauskas. Už švietimo ir mokslo reformą atsakingas liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius, o už teisėsaugą – liberalcentristas Raimundas Palaitis. Už sveikatos apsaugos reformą – kitas liberalcentristas Raimundas Šukys. Veikiausiai šių ministrų partinė priklausomybė ir yra tos “politinės aplinkybės”, dėl kurių A.Kubilius mielai kalba apie reformas energetikoje, dujų terminalo ar atominės elektrinės statybas, bet pradeda mykti, išgirdęs klausimą apie permainas švietime ar vidaus reikalų sistemoje.

Žinoma, pats A.Kubilius savo ministrų bent viešai nekritikuoja. Tačiau pabendravęs su kitais koalicijos ministrais, Seimo nariais, premjero aplinkos žmonėmis, “Veidas” sudarė pagrindinių reikalavimų, kuriuos premjeras kelia Ministrų kabineto nariams, sąrašą ir įvardija tuos ministrus, kurių veikla mažiausiai tenkina premjerą.

Ministrų kokybės matas

“Kadangi mūsų koalicija nuo pat pradžių pozicionavo save kaip reformų koaliciją, tai gebėjimas vykdyti savo srities reformas ir yra svarbiausias ministrų efektyvumo matas, – sakė “Veidui” įtakingas Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos parlamentaras. – Sakyčiau taip: Geriausias tas ministras, kuris vykdo reformas ir nepakliūva į skandalus. Toliau seka ministrai, kurie į skandalus pakliūva, bet reformas vykdo. Po jų rikiuojasi tie, kurie reformų nevykdo, bet bent jau į skandalus nepakliūva, o galiausiai tie, kurie ir reformų nedaro, ir iš skandalų neišbrenda. Tai pagal šiuos kriterijus ir žiūrėkit, kas yra kas. Sakyčiau, šiuo klausimu mūsų ir prezidentės požiūris sutampa.”

Pagal išvardytus “reikalavimus ministro kokybei” matyti, kad prasčiausiai vertinamas Aplinkos ministras G.Kazlauskas, kurio atstatydinimo prezidentė Dalia Grybauskaitė reikalauja jau nuo 2010-ųjų rugsėjo. A.Kubilius tuomet jį užstojo teigdamas, esą “nėra tobulų ministrų”, o G.Kazlauskas “iš visų pusių sulaukia priekaištų dėl to, kad bando pasiekti kiek galima labiau subalansuotą sprendimą, kuris dėl savo subalansuotumo netinka nei vienai, nei kitai šaliai”. Tačiau niekam nebuvo paslaptis, kad G.Kazlauskas, kuris tuo metu buvo įsivėlęs į konfliktą su vienu iš A.Kubiliaus “atraminių” ministrų Dainiumi Kreiviu ir vėliau buvo aprašytas garsiojoje “Kreivio pažymoje” apie patirtus spaudimus, siekiant išgryninti viešuosius pirkimus, postą išlaikė vien menku Vyriausybę Seime remiančių balsų kiekiu. Būdamas asmeninis koalicijos “enfant terrible” Arūno Valinsko draugas, G.Kazlaukas tapo iš esmės neliečiama persona, nes priešingu atveju “prisikėlėliai” būtų tiesiog trenkę durimis, išėję į opoziciją, ir Vyriausybė su visais savo energetinių reformų planais liktų mažumoje. Todėl daugiabučių namų renovavimas stovi vietoj, atliekų tvarkymui skirti ES paramos pinigai nepanaudojami, o ministras G.Kzlauskas nepajudinamai sėdi savame poste, nors jeigu būtų A.Kubiliaus valia, seniausiai būtų kuo nors pakeistas. Kaip, pavyzdžiui, pakeitus kitą “prisikėlėlių” ministrą Remigijų Vilkaitį į Arūną Gelūną, Kultūros ministerija nustojo būti skandalų generatore ir, kaip “Veidui” sakė premjero aplinkos žmonės, premjeras jo darbu gana patenkintas.

Sveikatos apsauga – dar viena sritis, kurioje reformos beviltiškai įstrigo. Kai pernai pavasarį, likus vos mėnesiui iki suplanuotos gydymo įstaigų tinklo reformos, buvo priverstas atsistatydinti sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, – kalbėta, kad ministrą išvertė sąmokslas farmacininkų ir gydytojų, kurie, neradę kuo sukompromituoti jį patį, “sudegino” pinigus partijai rinkusį viceministrą. Su A.Čapliką pakeitusiu R.Šukiu premjeras pradžioje siejo nemažai vilčių, kaip didelį pliusą nurodydamas jo nepriklausymą sveikatos apsaugos sistemai, kuri “yra viena iš korumpuočiausių sistemų Lietuvoje, todėl reikia tokio ministro, kuris galėtų ir išvalyti visą sistemą, ir pajėgtų ją reformuoti”. Šiandien tikriausiai jau maža abejojančiųjų, kad sveikatos apsaugos reforma apmirusi. Negana to, R.Šukys įsiutino ir A.Kubilių, ir energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, kai dėl nesuprantamų ambicijų gerokai sulėtino ir taip jau vėluojantį pasirengimą atominės elektrinės statybai. Mat vienu iš dar pernai Vyriausybės planuose numatytų darbų buvo Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) ir Radiacinės saugos centro sujungimas į vieną tarnybą ir pritaikymas dirbti pagal tarptautinius standartus. Tačiau paskutinę minutę, jau balsuojant Seime, VATESI ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldaus RSC sujungimą torpedavo R.Šukys, pareikšdamas, kad “Sveikatos apsaugos sistemai neliks netgi dozimetrų”. Klausimas neišspręstas iki šiol, nes birželį įstatymo pataisų, numatančios VATESI ir RSC funkcijų atskyrimą (apie sujungimą, dėl R.Šukio ambicijų, jau nebekalbama) priėmimas Seime vėl atidėtas.

Kliūva ne tik “svetimi”, bet ir “savi”

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ne tik premjero, bet ir visos Tėvynės sąjungos frakcijos nemeilę užsitraukė vos pradėjęs savo veiklą. “Manome, kad R.Palaitis turėjo atsistatydinti iš VRM ministrų dar sausio 16-ąją, kai nepaisant turėtos informacijos apie galimus neramumus valstybėje, išvyko į eilinę komandiruotę, kai dėl netinkamų VRM vadovybės veiksmų buvo sudarytos sąlygos chuliganiškiems veiksmas prie parlamento, padaryta didelė finansinė ir moralinė žala valstybei”, – 2009-ųjų vasarą rašė grupė tradiciškai viskuo nepatenkintų Seimo konservatorių. A.Kubilius tuomet “talibų” kreipimąsi praleido pro ausis, nors niekam nebuvo paslaptis, kad po sausio 16-osios riaušių, kai nesant vidaus reikalų ministro, atsakomybę prisiimti turėjo ir įsakymus davė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, tarp R.Palaičio ir Vyriausybės konservatorių atsirado šaltukas. Dar labiau santykiai atšalo, kai pernai vasarą R.Palaitis kone atvirai boikotavo Vyriausybės siekį reformuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovybę ir pavaldumą. Dėl to R.Palaitis tapo, regis, vieninteliu ministru, pelniusiu tegu netiesiogią, bet viešą kritiką iš premjero lūpų. “Tai čia gal jo asmeninis požiūris, – metė žurnalistams A.Kubilius, paprašytas įvertinti R.Palaičio pareiškimą, kad FNTT pavaldumo pakeitimas tarnybos efektyviam darbui įtakos neturės, tad jį galima nukelti į 2012-uosius metus. – Tokius klausimus kaip FNTT perspektyva ir reorganizacija sprendžia ne vienas individualus ministras, o visa Vyriausybė.” Premjeras, “Veido” žiniomis, taip pat liko nepatenkintas tuo, kaip Vidaus reikalų ministerija įvykdė Apskričių reformą. Konservatoriai kone atvirai liūdėjo, kad po savivaldybių tarybų rinkimų R.Palaitis taip ir negrįžo į Palangos mero postą, apie ką iki rinkimų buvo nemažai kalbų.

Bet ne vien koalicijos partnerių deleguotų ministrų veikla verčia A.Kubilių tyliai raukytis. Juoba kai kurie jų, kaip, tarkime, Liberalų sąjūdžio lyderis ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, paprasčiausiai objektyviai nepajėgūs susitvarkyti su tokiais socialdemokratų viešpatavimo laikais sukurtais monstrais kaip “Lietuvos geležinkeliai”. Tokiais atvejais į pagalbą koalicijos partneriui, ypač tokiu strategiškai svarbiu klausimu, kaip santykiai su “Orlen Lietuva” ir, atitinkamai, Lenkijos vyriausybe, patyliukais siunčiami konservatorių žmonės.

Bet, pavyzdžiui, gryniausias konservatorius Kazys Starkevičius kone atvirai sabotuoja A.Kubilaus nuostatą nenaudoti ministerijų biudžetų pinigų žiniasklaidos palankumui pirkti. Didžiulius ES pinigus, skirtus ES fondų paramai Lietuvos žemės ūkiui viešinti valdanti K.Starkevičiaus vadovaujama Žemės ūkio ministerija kartu yra ir viena geriausių žiniasklaidos draugių.

Tačiau K.Starkevičius yra bene populiariausias šios Vyriausybės ministras, turi didžiulę žemdirbių paramą, per Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimus ryžtingai parėmė A.Kubiliaus kandidatūrą, tad pastarasis nori nenori užmerkia akis į smulkias ministro nuodėmes.

AFP

Premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kuriai pavedė ištirti Lietuvos universitetų tinklą ir pateikti siūlymus dėl jo optimizavimo būdų.

“Šios peržiūros tikslas – pasiūlyti tokį Lietuvos universitetų plėtros institucinį modelį, kuris padėtų Lietuvos mokslui ir studijoms konkuruoti tarptautinėje erdvėje”, – teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pranešime spaudai.

Naujas modelis turėtų padėti sustiprinti dėstytojų ir mokslininkų potencialą, tikslingiau naudoti biudžeto lėšas, pagerinti studijų kokybę, plėtoti aukšto lygio mokslinius tyrimus.

Darbo grupei pavesta įvertinti Vilniuje ir Kaune esančią valstybinių universitetų, jų filialų koncentraciją ir specializaciją, studijų krypčių aprėptį ir turimą mokslinių tyrimų bei studijų infrastruktūros bazę ir objektyvias galimybes ją plėtoti.

Pasiūlymai dėl universitetų tinklo optimizavimo premjerui turi būti pateikti iki šių metų rugsėjo 30 dienos.

Šiuo metu iš 13 valstybinių universitetų, veikiančių keturiuose miestuose, šeši įsikūrę Vilniuje, penki – Kaune. Kai kurie universitetai turi filialus kituose miestuose.

“Neretai jų studijų programos konkuruoja dėl studentų su pagrindinėmis aukštosiomis mokyklomis. Dalis jų yra siaurai specializuoti ir neturi galimybių teikti kokybiškų universalių ar tarpdisciplininių studijų, suformuoti stiprių mokslo tyrimų grupių, organizuoti kokybiškų magistro studijų”, – teigiama ŠMM pranešime.

Jame pabrėžiama, kad Lietuva neturi tiek resursų, kad būtų galima sukurti kelias kokybiškas studijų ir tyrimų bazes viename mieste, nes investicijos į mokslinius tyrimus ir net studijas yra labai brangios.

“Tikimasi, kad susijungę universitetai, turėdami stipresnes dėstytojų grupes ir mokslinių tyrimų bazę, studentams galės siūlyti platesnį ir kokybiškesnį spektrą pasirenkamųjų dalykų, gretutinių studijų ar specializacijų. Mažiau lėšų reikės bendriesiems dalykams organizuoti, administracijai išlaikyti”, – tvirtina ŠMM.

Ministerijos teigimu, universitetų integracijos keliu jau eina panašaus dydžio kaip Lietuva šalys Danija ir Suomija.

Premjero sudarytai darbo grupei vadovauja Investuotojų forumo Lietuvoje valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas. Jai priklauso asociacijos “Žinių ekonomikos forumas” tarybos narys Aleksandras Abišala, Lietuvos projektų vadybos asociacijos prezidentas Alfredas Chmieliauskas, Twente universiteto (Olandija) vyriausia mokslo darbuotoja Liudvika Leišytė, Viešosios politikos ir vadybos instituto vyresnysis analitikas Žilvinas Martinaitis, bendrovės “Alna” valdybos narys Valentinas Milaknis, visuomenės veikėjas, poetas Kornelijus Platelis, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė,  ”Lietuvos Junior Achievement” valdybos pirmininkas Šarūnas Skyrius, Europos humanitarinio universiteto prorektorė plėtrai Irena Vaišvilaitė, Fizinių ir technologijos mokslų centro Funkcinių nanomedžiagų skyriaus vedėjas Ramūnas Valiokas.

AFP

Su Rusijos energetikų interesais susiję asmenys nebeturi įtakos, formuojant Lietuvos Vyriausybę, pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

“Noriu priminti, kad prieš penkerius metus tie patys energetikai arba kompanijos, tiesiogiai susietos su Rusijos energetiniais interesais Lietuvoje, dalyvaudavo formuojant Lietuvos Vyriausybę. To Lietuvoje jau nebėra. Ir tokių galimybių, ir tokių perspektyvų Lietuvoje nėra ir nebus. Tam reikėjo nuosekliai ir pakankami giliai, dramatiškai pertvarkyti energetikos sektorių”, – interviu Lietuvos radijui sakė premjeras.

Jo teigimu, Latvija, kurios prezidentas nusprendė kreiptis į tautą, prašydamas paleisti postų prekyba kaltinamą Seimą, galėtų pasimokyti iš Lietuvos.

“Latvijos pamoka yra vertinga. Aš tikiu, kad ir mūsų veiksmai gali būti analizuojami ir vertinami mūsų kaimynų pertvarkant energetiką ir ją lygiai taip pat išvaduojant nuo nemažų oligarchinių įtakų”, – tvirtino A. Kubilius.

Pasak jo, Lietuvos Vyriausybė nuosekliai siekia mažinti oligarchų įtaką Lietuvoje.

“Todėl ir pertvarkome energetiką, ir visą eilę kitų sektorių. Todėl ta oligarchų įtaka yra žymiai sumažėjusi. Tenka apgailestauti, kad Seimas laikas nuo laiko suklumpa ant tokių dalykų, kurie tikrai nepadidina Seimo autoriteto ir neatrodo garbingai. Kaip Seimo narių, daugiau ar mažiau pažeidusių galiojančias teisės ar moralines normas, atsisakymas atiduoti tirti teisėsaugos pareigūnams taip, kaip tai daroma su eiliniais piliečiais. Tai ir Evaldo Lementausko, ir Aleksandro Sacharuko, ir kitos istorijos, kai vadinamasis imunitetas buvo Seimo narių palaikytas. Be abejo, jos yra gėdingos istorijos, bet galima spėti, kad kiek kitokio pobūdžio nei Latvijoje”, – teigė premjeras.

Lietuvos parlamentas gegužės pradžioje neleido E.Lementausko patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir baigti teismui nagrinėti jo baudžiamosios bylos. Parlamente pernai lapkritį taip pat neužteko balsų per apkaltą panaikinti A.Sacharuko Seimo nario mandatą, nors Konstitucinis Teismas nusprendė, kad politikas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

A. Kubiliaus įsitikinimu, kovoti su oligarchinėmis tendencijomis reikia ryžtingai.

Dabartinės valdančiosios koalicijos valdymo metu Lietuvoje pakeista daug energetikos įmonių vadovų, jų rotacija vyksta iki šiol. Vyriausybė sulaukė kritikos, kad į postus energetikos bendrovėse skiriami konservatoriams prijaučiantys asmenys.

Būsima dujų ūko pertvarka, atskiriant magistralinių bei skirstomųjų vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą, piktina Rusijos “Gazprom”.

AFP

Sankcijos priesaiką sulaužiusiems asmenims turi būti adekvačios jų nusižengimui, sako premjeras Andrius Kubilius.

“Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs tik, kad draudimas kandidatuoti bet kokiuose parlamento rinkimuose visą laiką būtų neadekvatus. Šiuo atžvilgiu, manau, (šio termino – BNS) sutrumpinimas taip pat turėtų būti adekvatus”, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Kubilius.

Plačiau komentuoti “tvarkiečių” siūlymą iš Seimo rinkimų įstatymo išvis išbraukti nuostatą, kad parlamentaru negali būti priesaiką sulaužęs asmuo, Vyriausybės vadovas atsisakė.

“Nesiimu dabar vertinti kokių nors pasiūlymų, tik noriu priminti, kad kalbame apie priesaikos sulaužymą, konstatuotą ir Konstitucinio Teismo, ir Seimo”, – teigė jis.

A. Kubilius teigė dar negavęs darbo grupės, turinčios pateikti siūlymus kaip įvykti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nutarimą dėl R. Pakso, išvadų.

R. Paksas pirmadienį pranešė, kad norėtų dalyvauti 2012 metų Semo rinkimuose.

Konstitucinis Teismas 2004 metais tuojau po apkaltos paskelbė nutarimą, kuriuo konstatuota, kad asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų ar jam buvo panaikintas Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Tuo remdamasis Seimas papildė Seimo rinkimų įstatymą.

R. Paksas nustatytus apribojimus apskundė EŽTT, šis konstatavo, kad 2004 metais įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.

EŽTT paskelbus savo sprendimą, premjeras sudarė darbo grupę, kuri iki antradienio turi pateikti Vyriausybei siūlymus, kaip minėtą teismo sprendimą įgyvendinti.

Strasbūro teismas sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

Pernai Konstitucinis Teismas ir Seimas sulaužius priesaiką pripažino ir parlamentarą Liną Karalių. Per apkaltą jis neteko Seimo nario mandato.

Scanpix

Premjeras Andrius Kubilius žada, kad Europos moterų šachmatų čempionato aukso medalį iškovojusi Viktorija Čmilytė bus įvertinta tinkamai.

Premjeras tvirtino, jog žiniasklaidos paskelbta šachmatininkei teksiančios premijos suma – 2 tūkst. litų – apskaičiuota remiantis paveldėta apdovanojimų sistema.

“Tikrai nuoširdžiai džiaugiausi gerbiamos V. Čmilytės pergale, ir pasveikinau iškart po pergalės. Kita vertus, esame paveldėję tokią apdovanojimų ir premijų sistemą, kurioje numatyta, kad tokioje šakoje premijos yra būtent tokio dydžio, paprasčiausiai iš egzistuojančių dokumentų ir paskelbta tokia suma”, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė premjeras.

“Kaip pagerbsime ir kaip įvertinsime jos nuopelnus, dar pamatysime, tikrai stengsimės, kad Vyriausybė tinkamai šį darbą padarytų”, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Žiniasklaidoje skelbta, kad pagal prieš dešimtmetį Lietuvos Vyriausybės priimto nutarimo “Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo” nuostatas, šachmatininkei už pergalę būtų skirta 4 tūkst. litų, tačiau per sunkmetį premijas sumažinus perpus, V. Čmilytei teks 2 tūkst. litų.

V. Čmilytė Gruzijoje vykusiose Europos moterų šachmatų pirmenybėse gegužę iškovojo pirmąjį Europos čempionės medalį savo karjeroje. 2003, 2008 ir 2010 metais ji buvo tapusi Europos vicečempione.

Scanpix

Seimo svarstomomis “Sodros” reformos gairėmis siekiama brėžti ilgalaikę ir patikimą pensijų sistemos perspektyvą, teigia Premjeras. Anot jo, pertvarkyta “Sodra” turėtų būti pajėgi spręsti ne tik artimiausio laikotarpio uždavinius.

“Mes darėm įvairius skaičiavimus, kėlėme klausimą, kaip padaryti, kad pensijų sistema ne tik dabar būtų pajėgi vykdyti tuos uždavinius, kuriuos norime įvykdyti, pavyzdžiui, nuo 2012 metų sausio 1 dienos grąžinti sumažintas pensijas, vėliau kompensuoti tuos sumažinimus, grąžinti paskolas, gautas iš valstybės biudžeto, iš deficito išlipti į subalansuotą biudžetą. Tai čia yra artimiausio laikotarpio uždaviniai, ir turime matyti, kaip jie bus sprendžiami.

Bet lygiai taip pat mes aiškiai siekiame apibrėžti ilgalaikę patikimą pensijų sistemos perspektyvą, kad dabartiniai dirbantieji, 30-mečiai, 40-mečiai taip pat turėtų labai aiškų matymą, kad ateityje jų pensijos yra garantuotos, kad jie nepultų ieškoti, kur rasti ramesnę senatvės vietą, ar britanijose ar airijose, o galėtų drąsiai likti ir dirbti Lietuvoje ir žinotų, kad jų pensija bus garantuota”, – antradienį Lietuvos radijui sakė Premjeras.

Jo teigimu, pensijų sistema turėtų atsižvelgti į tai, kad mažėja šalies gyventojų bei dirbančių žmonių skaičius.

“Esminiai yra du dalykai. Kokios pertvarkos yra reikalingos, kad žmonės tikrai būtų garantuoti, kad jie ir ateityje, žiūrint ne tik į artimiausius 5 ar 10 metų, bet ir į dvidešimtmečius, gaus iš “Sodros” pensinės sistemos savo užsidirbtą pensiją. Visų pirma tai yra dirbančių žmonių ir pensininkų skaičiaus klausimas. Gyventojų skaičius mažėja, dirbančių skaičius mažėja, ir tai reiškia, kad mažesniam skaičiui dirbančių žmonių reikia mokėti didesniam skaičiui pensininkų pensijas. To santykio klausimą turime išspręsti”, – Premjerą cituoja lrt.lt.

A. Kubilius pabrėžė privataus pensijų kaupimo svarbą. Anot jo, tai leidžia geriau pasirūpinti būsima pensija, nepriklausomai nuo to, ar ji bus kaupiama privačiuose, ar valstybės planuojamame kurti fonde.

“Antra dalis klausimo – vadinamojo privataus kaupimo pensinėje sistemoje sutvarkymas, nes privatus kaupimas leidžia kiekvienam pasirūpinti savo geresne pensija. Dėl antros pakopos valstybinio fondo, kaip vieno iš alternatyvų privačiam kaupimui, tai jau yra labiau technikos ir įgyvendinimo, o ne esminiai dalykai”, – dėstė Vyriausybės vadovas.

Kai parlamentarai priims socialinės sistemos gaires, Vyriausybė žada rengti konkrečias įstatymų pataisas.

BFL

Šeštadienį valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku perrinktas premjeras Andrius Kubilius sako suprantąs, kad partija yra gyvybinga, kai įsiklausoma į įvairias nuomones, tačiau jis pabrėžė, jog kitaminčiai turi pripažinti daugumos sprendimą.

“Kaip partijos pirmininkas, puikiai suprantu, kad demokratinė organizacija yra gyvybinga tada, kai įsiklausoma į įvairias nuomones, tačiau yra svarbu, kad tie, kurie galvoja kitaip, pripažintų daugumos priimtą sprendimą, kaip visos partijos sprendimą”, – pirmadienį dėkodamas už paramą per partijos lyderio rinkimus teigė A. Kubilius.

Šeštadienio vakarą paaiškėjo, kad konservatorių lyderiu perrinktas A. Kubilius gavo 5,5 tūkst balsų, už Seimo pirmininkę Ireną Degutienę balsavo 4,6 tūkst. partijos narių.

“Dabar yra daug svarbiau susitelkti bendram darbui, naujų tikslų siekimui, nei skaidytis į grupes ar kryptis”, – pirmadienį viešoje padėkoje sakė A. Kubilius.

Jis pakartojo partijos narių balsavimą vertinąs kaip labai svarbų mandatą jo kaip premjero ir Vyriausybės darbų tęstinumui.

“Dirbsime visi drauge tam, kad Lietuvoje būtų daugiau teisingumo ir teisybės, daugiau pagarbos savo Tėvynei, mažiau korupcijos ir oligarchinių grupuočių įtakos, – tvirtino konservatorių lyderis. – (…) Sėkmingai įgyvendindami šiuos darbus mes, kaip partija, labai sėkmingai ateisime į kitų metų Seimo rinkimus. Dar daugiau. Mes vėl turime susitelkti bendram tikslui – laimėti Seimo rinkimus.”

A. Kubiliaus varžovė į TS-LKD pirmininko postą I. Degutienė savo ruožtu dėkodama partijos nariams pirmadienį sakė, jog per šiuos rinkimus išryškėjo du vertybiniai partijos sparnai - liberalesnis ir konservatyvesnis.

Ji taip pat išreiškė viltį, kad “partijos pirmininkas, priimdamas sprendimus įsiklausys ir už jį nebalsavusių per 4 tūkst. partiečių nuomonę, kad apskritai svarbiausi sprendimai bus priimami pirmiausia pasitarus su partiečiais”.

TS-LKD yra didžiausia valdančioji partija. Ji deklaruoja turinti apie 16,5 tūkst. narių.

BFL

Šeštadienį vykusius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko rinkimus laimėjo dabartinis jos vadovas – Andrius Kubilius.

„Vilniaus diena“ skelbia: „Premjeras Andrius Kubilius perrinktas valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku.

A. Kubilius praėjusį šeštadienį vykusiuose rinkimuose, kuriuose dalyvavo partijos nariai, surinko 5546 balsus, tai yra apie 54 proc. visų balsų. Vienintelė jo konkurentė partijos pirmininko rinkimuose Seimo vadovė Irena Degutienė surinko 4628 balsus, tai yra apie 46 proc. visų balsų.
Iš viso rinkimuose dalyvavo apie 10,2 tūkst. TS-LKD narių. Rinkimai pripažinti įvykusiais, nes juose dalyvavo daugiau kaip pusė iš maždaug 16,5 tūkst. partijos narių.“

„Lietuvos žinios“ teigia, kad „Lyderio rinkimuose jam oponavusi parlamento pirmininkė neliejo apmaudo ir savo kandidatavimą aiškino tik kaip demokratinį procesą partijos viduje. “Esu laiminga ir džiaugiuosi. Nesijaučiu labai pralaimėjusi, nes maniau, kad pralaimėsiu didesne balsų persvara”, – paskelbus rinkimų rezultatus tikino I. Degutienė.

Tačiau perrinktam TS-LKD vedliui ji priminė, kad šis turės atsižvelgti ir į ją palaikiusiųjų poziciją. “Reikia įsiklausyti ir į kitų, už mane balsavusių partijos narių nuomonę, nes nuo to partijai bus tik geriau”, – tvirtino I. Degutienė. Seimo pirmininkė pridūrė, kad į 2012-aisiais vyksiančius Seimo rinkimus žengianti partija turės “daugiau šansų” nugalėti, jei prie jos vairo stovės A. Kubilius.”

„Lietuvos rytas“ rašo: „Atrodo, toks geras I. Degutienės pasirodymas ir jai pačiai, ir jos aplinkai įkvėpė dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
Kai kurie dešinieji spėja – artėjant Seimo rinkimams įtampa partijos viršūnėse gali didėti.
Partijos pirmininko rinkimų pabaiga buvo kiek chaotiška – nors visuotinio balsavimo pabaiga buvo numatyta šeštadienį 19 val., daugelis skyrių balsadėžes uždarė daug anksčiau.
Taigi rezultatai į centrinę partijos būstinę ėmė plaukti, kol kitur dar vyko balsavimas.
Rinkimuose nestigo intrigos. Iš pradžių A. Kubilius buvo atsilikęs keliais šimtais balsų, bet I. Degutienės rinkimų štabo nariai neskubėjo švęsti, nes nebuvo rezultatų iš didžiųjų miestų.
Situacija iš tiesų iš esmės pasikeitė, kai dešiniųjų viršūnes pasiekė balsavimo rezultatai iš Kauno. Čia premjeras prieš Seimo vadovę laimėjo įtikinamai ir įsiveržė į priekį. A. Kubilius laimėjo ir Vilniuje, bet I. Degutienė atsirevanšavo Klaipėdoje, kai kuriuose kituose mažesniuose skyriuose.
Abu varžovai savo kovą lygino su įtemptomis krepšinio rungtynėmis. „Aš – kaip „Lietuvos rytas”, o tu – kaip „Žalgiris”, – šmaikštavo I. Degutienė, prisiminusi sostinės klubui nesėkmingą Lietuvos krepšinio lygos finalą.”

BFL

Valstybės pažangos tarybai penktadienį iš esmės sutarus dėl valstybės pažangos strategijos “Lietuva 2030″, premjeras Andrius Kubilius ragina nepamiršti, kad jog šviesiai vizijai įgyvendinti reikalingi ir nepopuliarūs sprendimai.

“Kas be ko, mums labai svarbu pasiekti, kad ir viešojoje erdvėje mes nepasiklystume šių dienų aktualijose, kuriose visko būna – ir gerų dalykų ir blogesnių, bet kad matytume ir šių dienų aktualijose, jog kartais ir kurie nors nepopuliarūs sprendimai, nukreipti į ilgalaikės ateities kūrimą, yra reikalingi šiandien”, – penktadienį po tarybos posėdžio žurnalistams sakė premjeras.

Jo teigimu, nuo ankstesnių strategijų ši skiriasi tuo, kad be tradicinių modernios ekonomikos, modernaus valstybes valdymo tikslų didelį dėmesį kreipia į visuomenės tapatumo problemas.

“Pirmuoju tikslu yra įvardinamas sumanios visuomenės kūrimo tikslas. Čia visuomenės vertybėms, visuomenės tapatybės problemoms, iššūkiams, su kuriais susiduria mūsų visuomenė, kurioje, kaip sakiau, viena iš didesnių problemų yra jos pačios nepasitikėjimas savimi,  - štai šiems dalykams yra skiriamas tikrai labai didelis dėmesys ir tuo ši strategija galbūt ir skiriasi nuo visų kitų ankstesnių strategijų”, – dėstė A. Kubilius.

Anot Vyriausybės vadovo, strategija reikalinga ne politikams, bet visiems žmonėms.

“Lietuva gyvena, bet neturint tikėjimo ateitimi, labai lengva patikėti, kad kitur bus žymiai geriau. Užtat ir esu įsitikinęs, kad norint spręsti tokius šių dienų skaudulius kaip emigracija, kaip netikėjimas savo ateitimi, tokia strategija yra reikalinga ir reikalinga ne premjerui, ne Vyriausybei, jinai reikalinga mūsų visai visuomenei”, – teigė ministras pirmininkas.

Strategija, anot premjero, projektuoja, kad po 20 metų visi Lietuvos gyventojai ras šalyje “sau tinkamą vietą”.

“Strategijos pagrindinis tikslas yra siekis nubrėžti, ką turime daryti, kaip turime keistis, kokių tikslų turime siekti, kad Lietuva, per praėjusius 20 metų tikrai pasiekusi nemažai, per ateinančius 20 metų pajėgtų tapti ambicinga, atvira, dinamiška, nebijančia globalios konkurencijos šalimi, kurioje kiekvienas Lietuvos žmogus rastų sau tinkamą vietą gyvenimui ir darbui, konkurencinga ekonomika būtų pajėgi tokias darbo vietas kurti ir Lietuvos žmonės įgytų žymiai daugiau tikėjimo ir pasitikėjimo savo šalies sėkminga ateitimi bei pasitikėjimo savo jėgomis ir tarpusavio pasitikėjimo”, – pasakojo premjeras.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė sakė, kad strategija gali padėti žmonėms atsikratyti nerimo.

“Žmonėms labai svarbus prasmingumo poreikis. Jeigu palyginčiau šalį su laivu, o žmones – su to laivo keleiviais, tai keleiviai nori jausti, kur plaukia laivas. Negali šiaip sau džiaugtis tuo, kad galbūt laive labai gera, galbūt ten duoda skaniai valgyti, vakarais rengiami šokiai ir smagu. Jeigu tu nežinai, kur plaukia tas laivas, tai tave ima tikrai tokia nerimo būsena. Jeigu mes prisimintume save, pavyzdžiui, kokiais 1989 metais, tai gyvenimas tikrai nebuvo geresnis, bet mes buvome laimingesni todėl, kad mes žinojome, kad einame. Žmonėms labai reikia tokio pojūčio”, – žurnalistams kalbėjo ji.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas sakė manantis, jog strategija visų prima yra galimybė rinkėjams įvertinti Vyriausybės ir kitų institucijų veiklos kryptingumą.

“Jei visgi blaškomasi reaguojant į atskiras problemas ir nežiūrima į tolimesnę ateitį, yra rizika, kad mes ir toliau kapanosimės nepasiekdami to proveržio, apie kurį jau seniai kalbame”, – pastebėjo R. Vilpišauskas.

Jo teigimu, svarbiausia yra spręsti šiuo metu aktualiausias problemas, tačiau tai daryti reikia kryptingai. Paklaustas, ar po rinkimų pasikeitus valdžiai nesugriūtų strategija, jis pripažino, jog rinkimų ciklai iki 2030 metų strategijos įgyvendinimą gali smarkiai pakeisti.

“Bet šiuo atveju svarbus ir opozicijos vaidmuo – opozicija taip pat turėtų arba pasakyti, kam jinai nepritaria, bet kartu, jeigu ji yra konstruktyvi, turėtų pasiūlyti, ką įsivaizduoja kitaip ir kaip siektų tų tikslų konkrečiais sprendimais”, – sakė R. Vilpišauskas.

Strategijoje įvardyta dešimtys rodiklių, kuriuos Lietuva norėtų pasiekti iki 2020 ir 2030 metų. Pavyzdžiui, pagal Laimės, Konkurencingumo, Demokratijos, Korupcijos suvokimo indeksus Lietuva turėtų būti ne žemesnėje nei dešimta vieta Europos Sąjungoje, nors vienas Lietuvos universitetas iki 2030 metų turėtų būti tarp geriausių 300 pasaulio universitetų, 60 proc. gyventojų turėtų didžiuotis savo tapatybe.

Scanpix

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad siūlymas didinti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) darbuotojų skaičių bus svarstomas, bet siektina tendencija yra mažinti valdininkų.

“Aš visada labai atsargiai žiūriu į bet kokius siūlymus didinti valdininkų kiekį. Šiaip jau pagal visas tendencijas turėtume žiūrėti ir dėl to, kad mažėja gyventojų skaičius, kaip mažinti valdininkų skaičių. Dėl Viešųjų prikimų tarnybos ir dėl viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimo naujų iššūkių mes tikrai dar diskutuosime, yra prezidentės pateikti siūlymai Seimui dėl kai kurios pertvarkos Viešųjų pirkimų tarnyboje ir jos veikloje. Tik turėdami aiškius atsakymus – dėl to yra daug diskutuojama – mes galėtume po to jau kalbėti apie konkretiką”, – žurnalistams penktadienį sakė premjeras.

Jis taip reagavo į VPT vadovo Žydrūno Plytniko pareiškimus, kad siekiant užtikrinti, jog viešiesiems pirkimams išleidžiami biudžeto pinigai būtų naudojami skaidriai, taupiai ir racionaliai, tarnybos darbuotojų skaičių reikėtų didinti nuo 72 iki 277.

Pernai VPT įvertino tik 497 pirkimus, tuo tarpu perkančiosios organizacijos iš viso įvykdė 12,5 tūkst. viešųjų pirkimų, kurių bendra vertė siekė daugiau kaip 10,9 mlrd. litų, teigiama VPT pranešime.

“Visi suprantame, kad vienas žmogus nepajėgus patikrinti, ar skaidriai išleidžiama pinigų suma, prilygstanti visam Kauno miesto biudžetui. Todėl, turėdami tiek specialistų, kiek dabar, sugebame patikrinti tik 4 proc. visų viešųjų pirkimų. Likusių 96 proc. skaidrumas priklauso nuo perkančiosios organizacijos vadovybės sąžinės”, – pranešime sakė VPT direktorius Ž. Plytnikas.

Šiuo metu iš 69 VPT darbuotojų viešųjų pirkimų kontrolę vykdo 16, todėl vienam kontrolę vykdančiam specialistui per metus tenka vidutiniškai 784 pirkimai už bendrą 681 mln. litų sumą.

Ž. Plytniko teigimu, kontroliuoti reikia ne tik mokesčių mokėtojus, bet ir mokesčių naudotojus – biudžetines įstaigas.

“Pastaruoju metu maždaug 70 proc. mūsų patikrintų pirkimų nustatyta pažeidimų. Tai reiškia, kad dauguma tikrinamų atvejų mokesčių mokėtojų lėšos yra naudojamos, švelniai tariant, nepakankamai racionaliai. Siekiant didinti viešųjų pirkimų kontrolę ir taupyti visų mūsų pinigus, būtina efektyviau ir daugiau tikrinti. Ypač, kai randama tiek daug pažeidimų”, – tvirtino Ž. Plytnikas.

Jo teigimu, situacija šiek tiek pagerės, kai bus priimti šiuo metu Seime ir Vyriausybėje svarstomi siūlymai kuo daugiau tipinių prekių ir paslaugų pirkimų vykdyti centralizuotai. Tai gerokai sumažins VPT tenkantį krūvį, nes už pirkimo procedūrų vykdymą atsakomybę prisiims centrinė perkančioji organizacija, o ne pavienės įstaigos.

Šiemet VPT papildomai pavesta kontroliuoti sutarčių priežiūrą ir vykdymą. Prezidentės Dalios Grybauskaitės Seimui pateiktose VPT įstatymo pataisose tarnybai numatoma pavesti ir vidaus sandorių, neskelbiamų derybų priežiūrą bei kontrolę. Priėmus naują Gynybos ir saugumo srities viešųjų pirkimų įstatymą, jų kontrolė taip pat atiteks VPT.

“VPT gauna naujų įpareigojimų, kurie užprogramuojami būti neįvykdyti arba įvykdyti neefektyviai, jei neturėsime pakankamai žmonių. Užuot padidinę viešųjų pirkimų kontrolę, būsime priversti ją mažinti, o neskaidriai dirbančios įstaigos galės nesibaiminti patikrinimų, nes jų paprasčiausiai nebus kam atlikti”, – sakė Ž. Plytnikas.

VPT skaičiavimais, nauji valstybės tarnautojai metinius biudžeto asignavimus padidintų apie 123 mln. litų, taip pat prireiktų naujų patalpų ir inventoriaus. Tarnybos duomenimis, jeigu Vyriausybė jau artimiausiu metu pritartų papildomų 205 pareigybių steigimui, iš valstybės biudžeto tektų papildomai atseikėti 4,2 mln. litų. Šiemet šiai institucijai jau skirta 5,2 mln. litų.

Dar balandį VPT vadovas kreipėsi į Ūkio ministeriją, prezidentę, Seimo pirmininkę ir premjerą. Tačiau, anot žiniasklaidos, jokios reakcijos į prašymą didinti pareigybių skaičių iki šiol nesulaukta.

BFL

Tautos palankumo visuomenės veikėjams rikiuotėje balandį, kaip ir dažną mėnesį anksčiau, stabilios išliko keturios pirmosios pozicijos ir dvi paskutinės. Palankiausiai vertinama Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nepalankiausiai – Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Kiti visuomenės nuomonės apklausoje vertinami veikėjai išliko savo pozicijose arba tik menkai “persistumdė” vietomis.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos tyrimai” naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio 21-30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Prezidentę D. Grybauskaitę palankiai vertino 82 proc. apklaustųjų.

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs Prezidentas Valdas Adamkus sulaukė 61 proc. piliečių palankumo.

Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę palankiai įvertino 57 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.

Seimo narys Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius pelnė 52 proc. respondentų palankumą.

Šiuos keturis politikus baigiantis balandžiui palankiai įvertino daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų.

Dar tris visuomenės lyderius gyventojai įvertino labiau palankiai nei nepalankiai – europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą ir teisininką Kęstutį Čilinską.

Kitus visuomenės veikėjus gyventojai vertino labiau nepalankiai nei palankiai. Tarp jų nepalankiausiai buvo vertinamas Vyriausybei vadovaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis A. Kubilius. Jo veiklai kritikos nepagailėjo 84 proc. apklaustųjų.

Kiek mažiau nepalankaus vertinimo skirta Seimo nariui Tautos prisikėlimo partijos vadovui Arūnui Valinskui – 78 proc.

Daugiau nei pusė respondentų nepalankiai įvertino ir europarlamentarą Vytautą Landsbergį – 72 proc., Lietuvos liaudies sąjungos vadovę Kazimirą Prunskienę – 71 proc., europarlamentarą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį – 65 proc., Socialistinio liaudies fronto lyderį Algirdą Paleckį – 59 proc., Naujosios sąjungos (socialliberalų) vadovą Artūrą Paulauską – 57 proc., Seimo narį Petrą Gražulį – 56 proc., europarlamentrą Tvarkos ir teisingumo partijos vadovą Rolandą Paksą – 55 proc. ir Vilniaus merą Artūrą Zuoką – 52 proc.

Per mėnesį nuo kovo apklausos labiausiai – 8 procentiniais punktais – pagerėjo A. Zuoko vertinimas.

Šiek tiek savo visuomeninį reitingą pagerino ir V. Adamkus – 4 procentiniais punktais bei A. Valinskas – 3 procentiniais punktais.

Labiausiai – 7 procentiniais punktais – per mėnesį sumažėjo palankiai vertinančių R. Paksą ir taip pat “tvarkietį” Seimo narį Valentiną Mazuronį. 3 procentiniais punktais sumenko A. Paleckio, K. Prunskienės, A. Paulausko bei europarlamentaro Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho vertinimai.

BFL

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad atlyginimų didėjimas priklauso nuo verslo atsigavimo, o Vyriausybė didesnių algų negali paimti “iš oro”.

“Yra ganėtinai, sakyčiau, kažkaip keistai įsivaizduojama, lyg Vyriausybė gali paimti “iš oro” pinigus ir didinti atlyginimus, o dabar Vyriausybė yra tokia bloga ir ore esančių atlyginimų nepaima ir neatiduoda žmonėms. Atlyginimai priklauso nuo bendro ekonomikos lygmens. Ekonomiką visų pirma kuria verslas. Reikia prisiminti, kad paskutinius porą metų pragyvenome tikrai labai gilią recesiją, kai ekonomika susitraukė 15 proc.”, – interviu Žinių radijui sakė A. Kubilius.

Anot jo, verslas krizę atlaikė, tačiau didesnių atlyginimų mokėti dar negali.

“Pirmojo ketvirčio augimas yra 7 proc., ir tai tikrai džiugina. Galime padėkoti verslui, kad jis tą krizę atlaikė, randa eksporto rinkas ir nišas. Visų pirma, nuo verslo ir priklauso, kokius atlyginimus jie sugeba mokėti. Ir negali jie mokėti tokių atlyginimų, kurie verslą vėl varytų į recesiją arba pradėtų bankrutuoti. Atlyginimai turėtų kilti tiek, kiek kyla pačios gamybos produktyvumas. Noriu priminti, kad turime tokių problemų, kaip infliacija, o infliacija priklauso nuo to, ar nėra perteklinio atlyginimų didėjimo, neparemto gamybos produktyvumu. Tos tiesos yra labai gerai žinomos”, – teigė premjeras.

Anot jo, Lietuvai emigracija yra skaudi rykštė, ir ji tikrai galėtų būti mažesnė, jei ekonomika būtų stipresnė, gebanti globaliai konkuruoti.

“Visa tai mes matome kaip didelius ir ambicingus planus, kuriuos stengiamės įgyvendinti ir aš tikiu, kad mums tai pavyks. Ir taip, kaip kokioje Airijoje prieš 30 metų, kur emigracija baigėsi, kai šalis sugebėjo susitarti ir pradėjo labai radikaliai ir neefektyviai įgyvendinti visos šalies modernizavimo programą”, – sakė premjeras.

Anksčiau A. Kubilius yra sakęs, kad minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo galimybę reiktų svarstyti ne anksčiau kaip 2012-aisiais.

Seime užsitęsus svarstymams dėl “Sodros” reformos, parlamentarai antradienį vėl nepradėjo svarstyti MMA, kuri dabar siekia 800 litų, didinimo.