Scanpix

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad gynybos finansavimas taps prioritetu sumažinus per didelį valstybės biudžeto deficitą.

Vis dėlto Vyriausybės vadovas interviu Estijos dienraščiui “Postimees” pabrėžė, jog kol kas sunku prognozuoti, kada Lietuvos išlaidos gynybai pasieks NATO rekomenduojamą 2 proc. bendrojo vidaus produkto ribą.

“Artimiausiu metu mes negalime pagerinti valstybės gynybos finansavimo, nes biudžeto deficitas vis dar lieka labai didelis, maždaug 5 procentai nuo BVP. Visų pirma mes turime įveikti per didelį biudžeto deficitą ir tuomet, žinoma, prioritetine sritimi taps gynybos finansavimas”, – sakė A.Kubilius interviu, kurį  trečiadienį paskelbė premjero tarnyba.

Prognozuojamas 2011 metų šalies biudžeto deficitas siekia 5,1 proc. nuo BVP, 2012 metais tikimasi deficitą sumažinti iki 2,8 proc. nuo BVP.

Premjeras, komentuodamas krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės pareiškimus apie gynybos finansavimą ir paklaustas, ar Lietuvos kariuomenė dar nebadauja, atsakė: “Kariuomenė susitvarko, tačiau kiekvienas ministras turi reikalauti papildomų lėšų, o ministro pirmininko pareiga – atsisakyti jas duoti”.

A.Kubilius sakė pavydintis Estijai, nes šios šalies Vyriausybė “turi galimybę finansuoti valstybės gynybą platesniu mastu”. Estijos valdžia yra iškėlusi tikslą 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą pasiekti 2012 metais.

“Krizė privertė mus sumažinti išlaidas gynybai, tačiau aš tikiuosi, kad mūsų dalyvavimas NATO ir ES suteikia principinę saugumo garantiją, kuri, be jokios abejonės, yra svarbi ir Baltijos šalims. Nes pažvelgus į istoriją ir geografiją, tampa aišku, kad mūsų šalys, o ypač Lietuva, visada atsidurdavo kieno nors, judančio iš Vakarų į Rytus ar iš Rytų į Vakarus, kelyje”, – kalbėjo premjeras.

Jis taip pat pažymėjo, kad jo atstovaujama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija nepalaikė privalomosios karo tarnybos atsisakymo.

“Lietuvoje per daug liberalų, Estijoje jų mažiau. Mes nepalaikėme siūlymo atsisakyti privalomosios tarnybos – pagrindą tam padėjo ankstesnė socialistų vyriausybė. Tačiau strateginiu požiūriu mūsų šalių gynybos politika ir patys modeliai iš tiesų yra labai panašūs”, – teigė A.Kubilius.

Privalomasis šaukimas į Lietuvos kariuomenę buvo sustabdytas 2008 metų rudenį, tačiau dabartinė Karšto apsaugos ministerijos vadovybė teigia, jog dėl to reikia spręsti galvosūkį, kaip parengti pakankamą šalį ginti pasirengusių piliečių skaičių.

BFL

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas reikalautų iš valstybės papildomų išlaidų, tai valstybei kainuotų daugiau nei 100 mln. litų, o Premjeras Andrius Kubilius sako nenorintis, kad tektų rinktis tarp pensijų atkūrimo ir algų didinimo.

“Ir viešajam sektoriui MMA didinimas yra svarstomas, ir jo didinimas reikalautų iš valstybės papildomų išlaidų. Nesinorėtų, kad tektų rinktis tarp sumažintų pensijų atstatymo, ką mes esame numatę, ir tam reikia papildomų 600 mln. litų, ir atlyginimų didinimo, ko lyg ir reikalauja tam tikri projektai Seime. Yra Finansų ministerijos skaičiavimai, tai (išlaidos dėl MMA didinimo – ELTA) būtų daugiau nei 100 mln. litų, tai nėra juokingai maži pinigai, kiekvienas litas, kiekviena dešimtis milijono yra dideli pinigai, kai skaičiuojama, kiek jie didina valstybės skolą, kiek reikia mokėti papildomų palūkanų skolinantis tokius pinigus”, – sakė A. Kubilius ketvirtadienį interviu “Žinių radijui”.

Vyriausybės vadovas teigia, kad yra svarbu įsiklausyti į visus argumentus – ne tik stambaus verslo ir profesinių sąjungų, kurios teigia, kad reikia didinti MMA, bet ir į smulkaus ir vidutinio verslo pareiškimus, kad šiuo metu tai jam būtų kenksminga.

Ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti kelis dokumentų projektus, susijusius su minimalios mėnesinės algos didinimu.

Rezoliucijos projektą “Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo” turėtų pateikti Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Jame Vyriausybei siūloma nuo šių metų liepos 1 d. didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 900 litų, o nuo 2012 m. sausio 1 d. – iki 1000 litų.

Dokumento projekte siūloma taip pat laipsniškai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, kuris galėtų užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla.

Kitą dokumentą – nutarimo projektą “Dėl minimalios mėnesinės algos dydžio” numato pateikti Seimo narys Gintaras Songaila.

Jame siūloma Vyriausybei įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių, kad ne vėliau kaip iki 2011m. liepos 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis būtų padidintas ne mažiau kaip 200 litų ir siektų ne mažiau kaip 1000 litų.

Dar vieną rezoliucijos projektą “Dėl minimalios mėnesinės algos” yra įregistravęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Jame siūloma Vyriausybei “remiantis objektyviais ekonominės socialinės padėties vertinimais neatidėliojant suformuoti poziciją savo atstovams Trišalėje taryboje dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, o gavus Trišalės tarybos teikimą – priimti Vyriausybės nutarimą dėl minimalios mėnesinės algos didinimo”.

Dokumento projekte siūloma Trišalei tarybai ir Vyriausybei apsvarstyti diferencijuotos minimalios mėnesinės algos nustatymą atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų grupėms.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo didinant minimalų atlygį iki 1 tūkst. litų, tuo pačiu 5-10 proc. mažinti valdžios sektoriaus mokos fondą bei susijusias išlaidas.

Frakcija siūlo, kad Vyriausybė naujos tvarkos priėmimą inicijuotų nuo 2012 m. sausio 1 dienos.

Šiuo metu MMA yra 800 litų.

BFL

Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus ragina suvokti, kad šiandieniniai svarstymai apie “Sodros” ir socialinio draudimo pertvarką lems Lietuvos ilgalaikę ateitį ir šalies patikimumą tarptautinėse finansų rinkose.

“Jeigu šiandien nedarome tokių reformų, tai pensijų sistema po 2023-2024 metų patirs gilius ir ilgalaikius deficitus ir negebėjimą išsaugoti savo finansinio tvarumo”, – Seimo nariams, antradienį pradėjusiems svarstyti “Sodros” ir socialinio draudimo reformos gaires, teigė premjeras

Pasak A. Kubiliaus, šie sprendimai  labai svarbūs ir dabartiniams pensininkams: ”Nes jeigu mes priimam šiuos sprendimus ir pradedam įgyvendinti, akivaizdu, kad  mūsų finansų sistemos tarptautinėse finansų rinkose patikimumas didėja. O tai reiškia, kad skolintis galime pigiau. Tai reiškia, kad turėsime daugiau pinigų ir pensijoms šiandien mokėti”, – sakė A. Kubilius.

Jis pabrėžė, kad įgyvendinus permainas socialinio draudimo sistemoje, iki 2020 metų šalies pensijų sistema sugebės ir “išeiti” iš deficito, ir sugrąžinti skolas, ir kompensuoti sumažintas pensijas, ir iki 2012 metų jas atstatyti.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas priekaištavo, kad Vyriausybė iki šiol nepateikė konkrečių įstatymų: ”Tai dokumentas apie viską ir apie nieką. Reikia ne gairių, o labai konkrečių įstatymų, nes bedarbystė nemažėja, emigracija auga, algos įšaldytos, tad “Sodros” pajamoms didėti mažai šansų”, – kalbėjo parlamentaras.

Pagal Seime patvirtintas “Sodros” reformos, kuri numato nedidinti “Sodros” įmokų, gaires, bus parengti konkretūs įstatymai, kurių daugelio įsigaliojimas planuojamas nuo kitų metų. Be to, siūloma didinti ir suvienodinti vyrų ir moterų pensijos amžių, skatinti asmenis, auginančius vaikus.

Seimas 2010 metų pabaigoje nerado politinio sutarimo dėl pensijos amžiaus didinimo – Vyriausybė tada siūlė tvarką, pagal kurį moterų išėjimas į pensiją būtų kasmet atidedamas po 4 mėnesius, o vyrų – po 2 mėnesius, kol pasieks 65 metų ribą.

Pensijos amžius paskutinį kartą keistas 1994 metais, kai jis buvo pamažu didinami nuo 55 metų iki 60 metų moterims ir nuo 60 iki 62,5 metų vyrams.

Pavyzdžiui, siūloma ateityje papildomai remti pensijas kaupiančius šalies gyventojus, kurie augins vaikus, taip pat ir įvaikintus, ir į antros pakopos pensijų fondus savarankiškai mokės 2 proc. pajamų įmokas – tokioms šeimoms į antros pakopos pensijų fondus iš valstybės biudžeto siūloma mokėti vadinamąsias skatinamąsias įmokas – pavyzdžiui, 0,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) įmokas. Kol kas neapsispręsta, ar papildoma įmoka būtų priskaičiuojama abiem tėvams, ar tik vienam. Taip pat plačiau nediskutuojama apie “vaiko auginimo formą”.

Taip pat svarstomi ir kiti skatinimo būdai – vaiko auginimo laiką įtraukti į darbo stažą arba padaryti kitas lengvatas tokiems asmenims (pavyzdžiui, pridėti taškų) apskaičiuojant pensiją pagal naują ateityje galiosiančią sistemą.

Ministerijos parengtame socialinio draudimo sistemos reformos plane numatyta, kad norintieji kaupti senatvei didesnes sumas, į antros pakopos pensijų fondus galės savanoriškai pervesti dar 2 proc. savo ikimokestinių pajamų. Pavyzdžiui, jeigu žmogaus atlyginimas siektų 800 litų, jo savanoriška įmoka į fondą būtų 16 litų (per metus apie 200 litų), jeigu uždarbis būtų 2 tūkst. litų, įmoka būtų 40 litų (apie 500 litų), o jeigu 3 tūkst. – 60 litų (apie 720 litų).

Savanoriškai apsisprendusiems mokėti įmokas valstybė svarsto galimybę teikti subsidiją, kuri sudarytų 2 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Valstybės indėlis nebūtų toks pat, kaip savanoriška įmoka, nes ji būtų vienoda visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų pajamų dydžio.

Tikintis valstybės paramos, patiems prisidėti prie pensijų kaupimo sistemos naudingiausia būtų tiems šalies gyventojams, kurie gautų mažesnes negu VDU uždarbius.

Vidutinis darbo užmokestis 2010 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 2121 lito, todėl jeigu šiuo metu galiotų pensijų kaupimo sistema 2+2+2, valstybė per mėnesį prisidėtų 42 litais – maždaug 500 litų per metus.

Seimo aptariamose gairėse numatytas senatvės pensijų apskaičiavimas arba pagal virtualių sąskaitų sistemą, arba pagal taškus, o kuri sistema bus pasirinkta vėliau spręs Vyriausybė ir teiks svarstyti Seimui.

Gairės numato, kad dėl to paties draudiminio įvykio negalės būti mokamos kelios socialinio draudimo išmokos. Siekiama nustatyti, kad visos išmokos daugiau priklausytų nuo gyventojų sumokėtų įmokų.

Bazinę pensiją (vietoj socialinio draudimo bazinės pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos ir šalpos pensijos) siūloma mokėti iš valstybės biudžeto.

Socialinio draudimo reformos kūrėjai siūlo ateityje socialinės pašalpos dydį nustatyti, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių – pirmam šeimos nariui būtų mokama 100 proc. valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa – 350 litų, antram – 70 proc. o trečiam ir likusiems – po 80 proc..

Dabar socialinė pašalpa siekia 90 proc. valstybės remiamų pajamų – neturintys jokių pajamų gyventojai gauna 315 litų, nepriklausomai nuo to, kiek šeimoje yra narių.

BFL

Svarstymus didinti minimalią algą reikėtų atidėti iki kitų metų sausio, kai paaiškės 2012 metų finansinė padėtis. Premjeras Andrius Kubiliaus sako, kad jau dabar numatyta daug papildomų išlaidų iš 2012-ųjų valstybės biudžeto.

“Kol neturime aiškių suskaičiavimų, kaip atrodys 2012 metai, kur numatoma ir taip jau nemažai labai svarbių išlaidų padidinimo – vien tiktai sumažintų pensijų atstatymas pareikalaus 600 mln. litų papildomų išlaidų. Galvojimas, kad galima ir kitose srityse ieškoti didelių papildomų išlaidų, būtų šiandien tikrai neatsargus. Trišalė taryba iki šiol, jos partneriai, atskiros organizacijos turėjo skirtingą nuomonę. Jeigu profesinės sąjungos buvo vieningos, tai stambaus verslo asociacijos pasisakė už minimalios algos didinimą, tuo tarpu smulkus verslas nuogąstauja, kad tai gali jiems labai pakenkti”, – antradienį Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.

Anot jo, minimalios algos didinimas viešajame sektoriuje pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Premjero teigimu, apie tai svarstyti būtų galima rudenį, kai galbūt bus aiškesnė 2012 metų finansinė situacija, be to, sprendžiant dėl minimalios algos didinimo, reikia atsižvelgiant ir į skirtingą atskirų verslo segmentų padėtį.

Pasak A. Kubiliaus, įstatymuose numatyta, kad atskiruose verslo sektoriuose gali būti nevienoda minimali alga, todėl ir tai turi būti svarstoma.

“Diskusijos Seime yra vertingos, bet vėlgi aš tikiu, kad ir Seime bus sutariama, kad, pirmas dalykas, neturint sutarimo pačioje Trišalėje taryboje, antras dalykas, neturint aiškių 2012 metų ekonomikos ir finansų perspektyvų, skubėti daryti kokius nors sprendimus būtų tikrai nelabai atsakinga”, – sakė A. Kubilius.

Laikinai einanti Trišalės tarybos sekretorės pareigas Valda Michailinaitė BNS sakė, kad antradienį Trišalė taryba svarstys Vyriausybės poziciją dėl minimalios mėnesio algos didinimo.

Seimas antradienį turėtų dar kartą svarstyti praėjusią savaitę atidėtus Krikščionių frakcijos atstovo Gedimino Žiemelio siūlomos Seimo rezoliucijos ir konservatorių frakcijos nario Gintaro Songailos Seimo nutarimo projektus dėl minimalios mėnesinės algos didinimo.

G. Žiemelis siūlo Vyriausybei nuo šių metų liepos padidinti MMA iki 900 litų, o nuo 2012 metų – iki 1 tūkst. litų bei palaipsniui didinti neapmokestinamų pajamų dydį, kuris galėtų užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla.

Tuo tarpu G.Songaila siūlo MMA padidinti ne mažiau kaip 200 litų ir ne vėliau kaip nuo liepos 1-osios.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pritaria siūlymui jau nuo liepos didinti minimalią algą, tačiau tuo pačiu reikalauja proporcingai didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Pramonininkai siūlo palikti tą pačią proporciją tarp NPD ir minimalios algos. Jei dėl to būtų sutarta ir tam pritartų Vyriausybė, minimali alga didėtų 100 litų iki 900 litų, o po pusmečio – dar 100 litų iki 1 tūkst. litų, tuo tarpu NDP turėtų išaugti atitinkamai iki 530 ir 580 litų.

Premjeras A. Kubilius mano, kad siūlymai didinti MMA – ankstyvi ir verslui sukels daugiau bėdų nei atneš naudos darbuotojams. Neseniai jis kalbėjo, kad Vyriausybė – už tai, jog atskirose šakose, kur verslininkai mato galimybę susitarti su profesinėmis sąjungomis, minimalus atlyginimas būtų didinamas. Tačiau, anot jo, jei kiti verslininkai mano, jog atlyginimų didinimas gali sukelti problemų ir priversti mažinti darbo vietų.

Šiuo metu minimalus atlyginimas (neatskaičius mokesčių) yra 800 litų, o neapmokestinamas pajamų dydis – 470 litų.

Scanpix

Lietuvai svarbu išlaikyti ryšius su emigrantais, kad jie ateityje rastų galimybių grįžti, sako premjeras Andrius Kubilius.

Ministras pirmininkas pripažino, kad jam kelia susirūpinimą pirmadienį paskelbti preliminarūs gyventojų surašymo rezultatai, kurie parodė, kad dėl emigracijos ir neigiamų demografinių tendencijų Lietuvos gyventojų skaičius per 10 metų sumažėjo daugiau nei 400 tūkstančių.

“Mums ypatingai svarbu, kad tie, kurie išvykę iš Lietuvos, o jų nemaži skaičiai, išlaikytų ryšį su Lietuva ir matytų galimybes grįžti į Lietuvą. Patvirtina Globalios Lietuvos strategija tai ir numato ir jos įgyvendinimas tampa dar aktualesnis”, – žurnalistams Vyriausybėje sakė A. Kubilius.

Premjeras atkreipė dėmesį, kad gyventojų skaičius mažėja ne tik dėl emigracijos, bet ir dėl mažo gimstamumo.

Pasak A. Kubiliaus, Lietuvai pavyzdys galėtų būti Airija, kuri devintajame dešimtmetyje modernizavo ekonomiką ir tai padėjo jai susigrąžinti išvykusius gyventojus.

Statistikos departamentas pirmadienį paskelbė, kad, pirminiais duomenimis, šių metų kovo 1 dieną Lietuvoje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų.

BFL

Premjeras Andrius Kubilius nekomentuoja dar ne galutinių Lietuvos gyventojų surašymo duomenų, tačiau pripažįsta, kad neigiamą įtaką demografinei statistikai daro mažas gimstamumas ir emigracija.
“Vakar mačiau Statistikos departamento pranešimą, kad reikia laukti gegužės 16 dienos, kai jie oficialiai paskelbs preliminarius duomenis, o dabar svarstyti kažką, kas nėra dar paskelbta, kažin, ar yra labai vertinga. Mes Vyriausybėje pradėsime diskutuoti tada, kai gausime bent šiek tiek labiau pagrįstus oficialesnius duomenis”, – ketvirtadienį “Žinių radijuje” kalbėjo A. Kubilius.

Pasiteiravus, ar nemano, jog Lietuva yra nykstanti šalis, Ministras Pirmininkas teigė, kad yra nerimą keliančių reiškinių – didelė emigracija, mažas gimstamumas.

“Nėra labai paprastų ir lengvų priemonių, kaip galima tokias ilgalaikes problemas spręsti, bet jas reikia spręsti, todėl daugelis darbų – ir Lietuvos ekonomikos ilgalaikės perspektyvos stiprinimas, modernios, konkurencingos ekonomikos kūrimas, socialinė, pensijų sistemos pertvarka, nukreipta į ilgalaikę ateitį ir ilgalaikį saugumą, yra tie darbai, kurie būtini norint pasiekti, kad tokia statistika mūsų negąsdintų”, – sakė Premjeras.

ELTA primena, kad pirmieji išankstiniai gyventojų surašymo duomenys bus skelbiami gegužės 16 dieną.

Trečiadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino nesibaiminti dėl kol kas dar ne galutinių Lietuvos gyventojų skaičiaus duomenų.

“Negąsdinkite nei savęs, nei kitų. Pirmiausia, kiek žinau, mes dar tiksliai nežinome duomenų. Labai tikiuosi, kad dar mūsų daugiau nei 3 mln. Turime gi dainą “Trys milijonai”, tiek turime turėti”, – dėstė D. Grybauskaitė.

BFL

KGB veiklos dokumentų viešinimas padės Rusijai suprasti, kaip Lietuva gyveno 50 okupacijos metų, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Tai Vyriausybės vadovas sakė renginyje Vilniuje, kai buvo atidaryta speciali interneto svetainė, kurioje pradedami viešai skelbti originalūs okupacijos laikotarpio KGB padalinių, veikusių Baltijos valstybėse, dokumentai.

“Tiesa apie tai, kaip žmonių likimai buvo triuškinami, yra labai svarbi. Svarbi ir tam, kad tokia tiesa, mūsų archyvuose saugoma tiesa padėtų ir mūsų kaimynams, turiu omeny kaimyninę Rusiją, jos žmones, taip pat suvokti, kuo ir kaip mes turėjome čia gyventi visus 50 okupacijos metų” , – dalyvaudamas renginyje sakė premjeras.

Pasak A.Kubiliaus, informacija apie KGB veiklą bus svarbi ir nuo KGB ir kitų struktūrų sovietmečiu nukentėjusiems žmonėms.

“Ši tiesa, drįsčiau pasakyti, yra ir pagarbos ženklas tiems, kurie labai skaudžiai kentėjo savo gyvenime, galbūt ir žuvo, nuo tos organizacijos, nuo KGB ir kitų panašių okupacinės jėgos struktūrų, kurios taip negailestingai laužė ir triuškino daugelio žmonių likimus”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

“Tai yra svarbu tai visuomenės daliai, didelei visuomenės daliai, kuri patyrė persekiojimus, ir jiems visai ne tas pats, ar įvardinti tie žmonės viešai, kurie stovėjo už nugarų tų agentų, tų įvairiais būdais palaužiamų žmonių, ar nebus jie įvardinti”, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas.

Interneto svetainė yra pasiekiama adresu www.kgbveikla.lt . Šiuo metu joje yra pateikta apie 150 įvairių dokumentų. Šis skaičius, anot rengėjų, yra labai mažas, lyginant su tuo, kas turima archyvuose. A.Anušausko teigimu, Lietuvoje galėtų būti apie 10-15 mln. lapų KGB dokumentų, o iš jų apie 100 tūkst. lapų būtų svarbūs, nes atskleistų institucijos veiklą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė Birutė Burauskaitė sakė, kad interneto svetainėje nebus pateikiama privataus gyvenimo informacija, ypač apie tokius asmenis, kurie buvo sekami, bei tų asmenų, kurie prisipažino, kad dirbo KGB. Tai pat nebus viešinama informacija, kuri tuo metu buvo skirta diskredituodavo disidentus

“Svarbiausia yra eliminuoti tą informaciją, kuri yra susijusi su atėjusiais prisipažinti, kad negalima būtų ne tik pavardžių matyti, bet ir identifikuoti pagal kokiu nors šalutinius požymius. Čia mes labai griežtai žiūrėsime“, – sakė B.Burauskaitė,

“Mes neskelbiame agentų nei sąrašų, nei jų veiklos. Mes skelbiame KGB kaip institucijos veikalą, ir jeigu tuose dokumentuose figūruos vienas kitas asmuo, kuris neturi jokios įstatymu apibrėžtos apsaugos, tai jis ir matysis svetainėje”, – sakė Centro vadove.

B.Burauskaitė tvirtino, kad pirmiausia bus viešinami dokumentai, susiję su 1960-1980-aisiais KGB vykdyta veikla.

"Veido" archyvas

Renovuoti energiją švaistančius pastatus ir užbaigti pradėtas statybas – ūkiškas požiūris, sako ministras pirmininkas Andrius Kubilius, komentuodamas premjero ir prezidentės rezidencijų renovaciją.

“Ir pastatus renovuoti, jei jie energetiškai netaupūs, ir pastatus užbaigti, jeigu jų statybos pradėtos ir nepabaigtos – tai yra ūkiškas požiūris. Lygiai taip kaip viešuosius pastatus, pavyzdžiui, mokyklas, mes renovuojame, ir tam išleidžiami šimtai milijonų litų – tam, kad nebūtų švaistoma šilumos energija ir kad taupytume būtent tokiu būdu ir kituose pastatuose”, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė Vyriausybės vadovas.

“Aš ūkiškai svarstau, o kad žmonėms kartais atrodo kitaip, tai ką padarysi, bet ūkiškas požiūris reikalauja taupyti. Tai ar mokesčių mokėtojams geriau, jei pro kiaurus langus būtų šilumos energija švaistoma – ar mokyklose, ar kultūros namuose, kokiose nors valstybės įstaigose – viską reikia tvarkyti”, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar premjero rezidencija, kurios renovacija šiuo metu sustabdyta, vis dėlto bus atnaujinta, A. Kubilius teigė, kad taip atsitiks, jei bus lėšų.

“Tai nėra mano rezidencija, ji pradėta renovuoti prie Gedimino Kirkilo, parengtas projektas, išleisti ar 4 mln. litų, ir nėra baigta. Užbaigti kaip ir kitas statybas, jei turėsime pinigų, reikia užbaigti, nes kitu atveju tai irgi yra neūkiška”, – kalbėjo premjeras.

Žiniasklaidoje skelbta, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės rezidencijos Turniškėse rekonstrukcija sudomino Seimo Audito komiteto narius – komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė įtaria, kad būsto statybos darbų pirkimas galėjo būti vykdomas neskaidriai. Pasak Prezidentūros, rezidencija remontuojama iš kanceliarijai šiemet numatytų biudžeto lėšų einamajam remontui.

Tuo metu premjero rezidencijos Turniškėse renovacija, kurios atveju taip pat suabejota skaidrumu, – sustabdyta.

Ketverius metus trunkantis šios rezidencijos atnaujinimas jau pareikalavo beveik 4 mln. litų biudžeto lėšų. 2009 metais pinigų statyboms iš viso neskirta, todėl sutartis su darbus atliekančia bendrove “Senovė” buvo sustabdyta. Veikla atnaujinta 2010-ųjų vasarį, sulaukus 0,5 mln. litų finansinės injekcijos. Daugiau kaip 400 tūkst. litų iš šios sumos jau išleista.

Balandžio pabaigoje Turniškių statybą aplankę Seimo Audito komiteto nariai suabejojo rezidencijos rekonstrukcijai skirtų pinigų naudojimo efektyvumu ir skaidrumu. Seimo nariams įsikišus, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atliko tyrimą ir konstatavo, kad rezidencijos atnaujinimo darbų pirkimo sandoris yra negaliojantis, o sutartis su “Senove” prieš metus turėjo būti ne sustabdyta, o nutraukta.

"Veido" archyvas

Liberalų sąjūdžio deleguotas teisingumo ministras Remigijus Šimašius sukritikavo premjero Andriaus Kubiliaus mintis apie Laisvės nuo mokesčių dienos minėjimą.

A. Kubilius Žinių radijui ketvirtadienį pareiškė, jog “galvojimas, kad mokesčius mokame valdžiai, o po to jau gyvename sau, yra kažkoks didelis absurdas, nes mokesčius mokame ne valdžiai, o tam, kad mūsų vaikai galėtų eiti į mokyklą, mūsų tėvai galėtų eiti į ligoninę, mūsų seneliai galėtų gauti pensijas”.

Pasak R. Šimašiaus, premjero vartojama “socdemiška retorika” kelia diskusijų.

“Gerbiamas kolega, Premjere. Suprantu, kad prieš rinkimus daugiau kalbama apie žmogų, o laimėjus juos kyla pagunda daugiau šnekėti apie solidarumą, tačiau tai neatleidžia nuo nuoseklumo reikalavimo. Daugelis dalykų, kurie finansuojami iš valdžios, yra naudingi ir geri. Tačiau negi tai atleidžia nuo natūralaus piliečio noro už mažesnę kainą gauti geresnę kokybę?”, – klausia ministras.

“Niekas gi netrukdo Lietuvoje švęsti puikaus išsilavinimo, nuostabios sveikatos apsaugos ir garantuotų saugių pensijų dienų, jei tik tokias gėrybes mes tikrai turėtume ir rastume būdą kaip švęsti. Tačiau parduotuvėje apsipirkęs žmogus gali džiaugtis ne tik gera pirkinių kokybe. Jis gali galvoti ir apie kainą – nusivilti, kai kaina pakyla ar apsidžiaugti jai nukritus”, – savo tinklaraštyje svarsto R. Šimašius.

Jo teigimu, premjeras solidarumą supranta per siaurai.

“Gaila, kai konservatoriai perima socdemišką retoriką, kad solidarumas galimas tik su valdžios pagalba. O kaip savitarpio pagalba bendruomenėje, šeimoje? Galiausiai netgi savanoriški ekonominiai mainai – argi tai nėra solidarumo išraiška? Padėti savo artimui savanoriškuose santykiuose yra gerokai solidariau, nei nuolat kalbėti apie poreikį didinti mokesčius, kurie bus paimami tik todėl, kad kažkas valdžioje sumanė, jog už juos mokesčių mokėtojams reikia apipirkti daugiau ar geresnių viešųjų gėrybių. Todėl laisvės nuo mokesčių dienos šventimas nėra “didelis absurdas”. Absurdas yra neįvertinti, kad valdžios paslaugos turi savo kainą, arba manyti, kad niekas neturi kreipti dėmesio į šią kainą”, – dėsto ministras.

Šiemet Laisvės nuo mokesčių diena minima gegužės 5 dieną. Tai simbolinė diena, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Jei pirmąją metų dalį žmonės dirbtų tik mokesčiams, kiekvienas per pirmąsias 124 dienas uždirbtas litas patektų į biudžetą, pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas, kuriam anksčiau yra vadovavęs R. Šimašius.

"Veido" archyvas

Premjeras Andrius Kubilius dar kartą pakartojo, kad kitais metais pensijos bus grąžintos į ikikrizinį lygį.

“Jau praėjusiais metais Vyriausybėje esame parengę koncepciją, kaip bus kompensuojamos pensijos, pagal Konstitucinio teismo išdėstytas nuostatas, ir iki šių metų spalio mėnesio bus priimtas tam reikalingas įstatymas. Tai, ko žmonės negavo per tuos dvejus metus, kol pensijos buvo sumažintos, jiems tai bus kompensuota”, – BTV laidoje “Karštas vakaras” antradienį teigė premjeras, rašo delfi.lt.

Tačiau jis pripažino, kad pensijų kompensavimas priklauso ir nuo valstybės finansinių galimybių.

“Svarstydami ir pensijų sistemos pertvarkos reikalus, mes matome, kad mūsų labai aiškiai deklaruotas įsipareigojimas per artimiausią laikotarpį bus realizuotas nepakenkiant ir finansų sistemai”, – kalbėjo A.Kubilius.

Pasak Vyriausybės vadovo, pensijų kompensavimas priklausys nuo ekonomikos atsigavimo ir nuo to, kokias pajamas valstybė gaus į biudžetą: “Bet mūsų nuostata labai aiški, dėl to neturime nuogąstauti”.

“Ne šiandien, ne rytoj, bet ateityje matysime galimybes pasirūpinti, ypač tais, kuriems yra sunkiausia. Mes labai aiškiai esame deklaravę, kad nuo 2012 metų pensijų sumažinimas, kuris buvo reikalingas tam, kad nesubyrėtų finansų sistema, kad išsaugotume stabilų litą, jis pasibaigs – pensijų lygis bus atstatytas toks, koks buvo sumažintas”, – patvirtino Vyriausybės vadovas.

BFL

Lietuva nori pažinti ir susigrąžinti turtingą žydų bendruomenės kultūrinį paveldą, penktadienį sakė premjeras Andrius Kubilius, Vyriausybės rūmuose priėmęs į Lietuvą atvykusius holokaustą išgyvenusius žydus ir jų vaikus.

“Mums, gyvenantiems Lietuvoje, labai svarbu, ką Jūs darote, kadangi mes norime pažinti ir susigrąžinti turtingą žydų bendruomenės kultūrinį paveldą. Litvakų paveldas yra unikalus, todėl mūsų bendros pastangos jį išsaugoti ateities kartoms yra vienas pagrindinių mūsų tikslų”, – sakė premjeras.

A.Kubilius sakė tikintis, kad šiais metais, kurie paskirti Holokausto aukų Lietuvoje atminimui, bus pradėtas Didžiosios sinagogos Vilniuje įamžinimas, taip pat priimtas įstatymas kompensuoti už totalitarinių režimų nusavintą žydų bendruomenių turtą.

“Aš tikrai tikiu, kad šie metais bus ypatingi. Aš tikrai tikiu, kad šiais metais šalia visos eilės tikrai svarbių įvykių mes pradėsime tuos darbus, apie kuriuos aš kalbėjau ir praeitais metais – kad ta mūsų bendra svajonė įamžinti Vilniaus Didžiąją sinagogą bus pradėti (…). Aš tikiu, kad Seimas artimiausiu metu baigs diskusijas ir priims Vyriausybės pateiktą įstatymą dėl kompensacijų už žydų bendruomenės nekilnojamąjį turtą”, – dėstė A.Kubilius.

Jis taip pat sakė, kad pastangų įvertinti žydų tragediją niekada nebus gana.

“Iš Lietuvos istorijos puslapių mes negalime išbraukti to skaudaus visiems mums atsiminimo, kad tokia turtinga savo kultūriniu paveldu žydų bendruomenė holokausto metu buvo praktiškai visiškai išnaikinta. Ir, be abejo, mums visada skaudu patiems prisipažinti, kad ir lietuvių kolaborantai toje Lietuvos tragedijoje taip pat dalyvavo. Todėl niekada nebus pakankamai mūsų pastangų įvertinti tą tragediją, kuri ištiko žydų bendruomenę ir visą Lietuvą holokausto laiku”, – kalbėjo premjeras.

Vilniaus žydų asociacijos Izraelyje vadovė Miriam Kantor savo ruožtu sakė, jog Lietuvos valdžios rodomas dėmesys “Gyvųjų maršo” dalyviams “iš tiesų yra lyg dalinė paguoda ir nusiraminimas, kad yra įvertinamos kančios ir suteikiama viltis”.

Premjero pažadus jį įvertino kaip “aiškų ženklą saugoti žydų palikimą”.

“Visa tai rodo atvirumą, jautrumą ir supratimą, kad kartu mes priklausome apšviestųjų tautų šeimai ir tai, kokios svarbios yra žmogaus teisės ir kaip yra svarbu saugoti ir gerbti mažumas”, – sakė ji.

Per susitikimą premjeras visiems “Gyvųjų maršo” delegacijos nariams padovanojo po naujausią kultūros geografo Laimono Briedžio knygą “Vilnius – savas ir svetimas”. Vyriausybės rūmuose taip pat vyko operos solisto Rafailo Karpio koncertas.

“Gyvųjų maršas” – tai Izraelio ir Vilnijos žydų bendruomenės narių, išgyvenusių Holokaustą, ir jų vaikų kelionės į Lietuvą programa. “Gyvųjų maršas” vyksta jau trečią kartą, jame dalyvauja 42 asmenų delegacija iš Izraelio.

Anot Vyriausybės pranešimo, tradiciniai “Gyvųjų maršo” renginiai Lietuvoje skatina geresnį lietuvių ir žydų tarpusavio supratimą. Užsimezgantys įvairių kartų atstovų asmeniniai ryšiai atveria kelius dvišaliam bendradarbiavimui.

Lietuvos Seimas šiuos metus yra paskelbęs Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno 220 tūkst. žydų. Tačiau vokiečių okupacijos metais 1941-1944 metais naciai ir vietos kolaborantai 95 proc. iš jų išžudė.

BFL

Seime ketvirtadienį svarstant Vyriausybės veiklos metinę ataskaitą, Seimo opozicija negailėjo kritikos Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamam Ministrų Kabinetui.

Opozicijos lyderis, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys konstatavo, kad 2008 m. rengta Vyriausybės programa nepasiteisino, “neatitinka šiandienos lūkesčių ir realijų ir juo labiau negali būti pagrindas tolesniam Lietuvos tvariam augimui”. Todėl, jo nuomone, turėtų būti kuo skubiau atšaukta ir peržiūrėta.

Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis pasigedo savikritikos ir analizės. “Kas pakels katinui uodegą, jeigu ne jis pats? Gaila, kad vaizdas pakėlus tą uodegą pasirodo nekoks”, – apgailestavo politikas.

Jo nuomone, būtina kompleksiškai peržiūrėti mokesčių sistemą. “Tvarkiečių” vardu žadėjęs pateikti tokius siūlymus V. Mazuronis sakė, kad mokesčiai mažiausias pajamas gaunantiems piliečiams turi būti sumažinti, o labai brangus nekilnojamasis turtas turi būti apmokestintas.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis apgailestavo, kad “Sodra” nereformuota, sužlugdyta būsto renovavimo programa, padidėjo emigracija.

“Lietuvoje greit nebus lietuvių, jeigu taip tęsis toliau. Nedarbas padidėjo, viršijo ES vidurkį, o realių žingsnių jį sumažinti Vyriausybė nepateikė”, – apgailestavo politikas.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius irgi priekaištavo Vyriausybei dėl nedarbo, nepakankamo dėmesio smulkiajam verslui, biurokratizmo.

Atremdamas opozicijos kritiką Premjeras A. Kubilius pasiūlė pasidžiaugti Statistikos departamento paskelbta gera žinia, kad šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, ekonomika augo beveik 7 proc.

“Tai yra gera žinia, kurią sukūrė ne Vyriausybė, ne Seimas, ne opozicija ar valdanti dauguma, o sukūrė Lietuvos žmonės, Lietuvos verslas. Tai gera žinia ir verta ja pasidžiaugti”, – pasiūlė Vyriausybės vadovas.

A. Kubilius sakė esąs įsitikinęs, kad iš tų nelengvų dvejų metų krizės ir recesijos, iš tikrai sudėtingo laiko mes turime visas galimybes išeiti stipresni, išeiti geriau suvokę svarbiausius iššūkius, geriau supratę, ką tikrai turime padaryti.

Kaip numato Seimo statutas, pasibaigus Seimo diskusijai parlamentas gali priimti rezoliuciją.

Popietiniame Seimo plenariniame posėdyje parlamentarai nusprendė atmesti opozicinių frakcijų atstovų parengtą rezoliucijos projektą dėl Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitos, kuria buvo siūloma jai nepritarti. Už siūlymą redaguoti rezoliuciją balsavo 58 Seimo nariai, už siūlymą atmesti – 59 parlamentarai.

Premjeras A. Kubilius Seimui Vyriausybės veiklos ataskaitą pateikė šių metų balandžio 14 d.