"Veido" archyvas

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad pritartų sienos su Baltarusija ir Rusija kirtimo taisyklių griežtinimui, pagal kurį akcizo mokesčiu būtų apmokestinamas dažnai į šias šalis vykstančių automobilių bake vežamas kuras.

“Aš tikrai paremčiau (griežtinimą – BNS), kadangi tikrai nelegali prekyba nemokant mokesčių, ar tai būtų prekyba degalais, ar kontrabandinėmis cigaretėmis, ar kokiais kitais produktais, yra labai kenksminga mūsų ekonomikai ir visiems mūsų finansiniams ir socialiniams įsipareigojimams”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Naujienų portalas delfi.lt pranešė, jog Muitinės departamentas planuoja taikyti ypač griežtas sienų su Baltarusija ir Rusija kirtimo taisykles – ketinama leisti nemokamai kurą lengvojo automobilio bake vežti penkis kartus per mėnesį, o nuo šešto karto tektų mokėti akcizą, muitą ir pridėtinės vertės mokestį. Muitinė tikisi, kad šie pakeitimai įsigalios netrukus ir naujas taisykles bus galima taikyti jau gegužę.

Apie tokius ketinimus Seimo narius trečiadienio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje informavo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Rimkevičius.

Labai panašų siūlymą valdžios institucijoms teikė Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacija. Ji ragino drausti sieną kirsti daugiau nei penkis kartus per mėnesį.

Planuojama, kad sieną kertančių automobilių numeriai bus nuskaitomi automatine sistema, o muitininkas papildomai pažymės, kiek kuro yra pravažiuojančio automobilio bake. Kol kas tvarką griežtinantis teisės aktas dar nėra parengtas.

Premjero Andriaus Kubiliaus politinėje komandoje per dvejus veiklos metus vyko patarėjų kaita. Vyriausybės vadovas tai vertina kaip “kiekvienam gyvam organizmui būdingą sveiką apykaitą”.

Iš dešimties Vyriausybės vadovo politinių patarėjų būrio, drauge su A.Kubiliumi kibusių į darbus 2009 metų pradžioje, šeši pasuko kitais keliais. Premjeras netrukus gali netekti ir septintojo patarėjo. Kai kurių pasitraukusiųjų vietas užėmė nauji pagalbininkai, kelios kėdės taip ir liko tuščios, rašo “Lietuvos žinios”.

Pastaruoju metu pasitraukė Vilniaus meru tapęs Raimundas Alekna pasitraukimas. Ar patarinėti A.Kubiliui atsisakys užsienio politikos klausimus kuruojantis Rytis Martikonis, prieš Kalėdas paskirtas į aukštą postą Europos Komisijoje, dar nežinoma. A.Kubilius teigė kol kas jokio prašymo iš R.Martikonio negavęs.

Šiuo metu ministras pirmininkas turi aštuonis patarėjus.

Po metų bendro darbo pirmasis premjero komandą paliko patarėjas ryšiams su visuomene aktorius ir žurnalistas Ridas Jasiulionis. Tuo pat metu iš žiniasklaidos patarinėti A.Kubiliui politikos klausimais atėjo Virgis Valentinavičius.

2010-ųjų sausį pasitraukė A.Kubiliaus patarėja socialiniais klausimais Amerikos lietuvė Skirma Kondrotas. Moteris buvo paskirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministre. Balandį apie savo pasitraukimą pranešė kitas premjero patarėjas, Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis.

Baigiantis vasarai patarėjo aplinkosaugos ir žemės ūkio klausimais pareigų atsisakė Arvydas Basiulis. Jis pasirinko darbą Valstybinės augalininkystės tarnyboje. Spalį A.Kubiliaus patarėja užsienio politikos klausimais Loreta Zakarevičienė buvo paskirta Lietuvos ambasadore Lenkijoje. Ją pakeitė R.Martikonis.

V.Valentinavičius A.Kubiliaus komandą papildė lygiai prieš metus.

“Čia nenuobodu, intriga išlieka visą laiką ir net stiprėja”, – savo veiklą keliais žodžiais apibūdino V.Valentinavičius.

Jis sako, kad per šiuos metus įgyta patirtis pravers ir ateityje.

“Būdamas žurnalistu pakankamai žinojau apie politiką ir jos užkulisius, tačiau kai kurie dalykai nustebino. Pavyzdžiui, kai kurių interesų grupių nuožmumas ginant savo interesus ir kokias formas tai įgauna pačiame Seime”, – sakė V.Valentinavičius.

“Tiek eidamas ministro, tiek patarėjo pareigas buvau labai įsitempęs ir jaučiau didelę atsakomybę”, – teigė V.Milaknis. Pirmojoje A.Kubiliaus Vyriausybėje jis buvo ūkio ministru. V.Milaknis sakė, kad tuo metu, kai buvo kalbinamas būti patarėju, valstybė išgyveno sudėtingą laikotarpį. Tačiau, V.Milaknio nuomone, geriau, kai premjero politinis patarėjas yra partinis žmogus. Tai esą atveria platesnes galimybes daryti įtaką priimamiems sprendimams.

Premjeras šešių patarėjų pasitraukimo “intensyvia kadrų kaita” teigė negalintis vadinti.

“Tai natūrali apykaita, labai sveika kiekvienam gyvam organizmui”, – sakė A.Kubilius. Vyriausybės vadovas pasidžiaugė, kad beveik visi savo noru pasitraukę jo patarėjai eina naujas atsakingas pareigas ir sėkmingai dirba krašto labui.

Premjeras nesutiko, kad sumažėjęs pagalbininkų būrys gali turėti įtakos darbų kokybei.

“Jei skubiai prireikia kokio nors eksperto ar siauro profilio specialisto žinių, visada galima pasikliauti Ministro pirmininko tarnybos ir ministerijų specialistais”, – sakė A.Kubilius.

Premjero teigimu, šiandienė jo komanda yra “universali, gerai sustyguota, energinga, turi pakankamai potencialo”. Kai kurie bendraminčiai ir bendražygiai drauge nuo pirmosios jo, kaip ministro pirmininko, kadencijos ir neketina niekur trauktis.

Nuo liepos panaikinus apskritis Vyriausybėje, atsirado dar septyni patarėjai. Šios kėdės daugiausia atiteko buvusiems apskričių viršininkams. A.Kubiliaus teigimu, tai ne patarėjai, o Vyriausybės atstovai regioninei politikai vykdyti.

Premjero kolega Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma paragino šiuos etatus naikinti ir taip per metus sutaupyti milijoną litų.

Konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius parlamentinį tyrimą dėl buvusios socialdemokratų valdžios veiksmų šalies finansų sektoriuje sako siūlantis dėl jų “populistinio neatsakingumo torpeduojant šalies finansų stabilumą”.

“Pasiūliau tai daryti, nes matau dabar opozicijoje esančių, taip pat ir tų pačių socialdemokratų, visišką populistinį neatsakingumą teikiant pasiūlymus, kuriais per šį krizės laikotarpį nuosekliai siekiama torpeduoti šalies finansų stabilumą”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Premjero žodžiais, jei kas parašytų pastarųjų dvejų metų Lietuvos kovos su viena didžiausių krizių istoriją, būtų aišku, kad Vyriausybei stengiantis padėti šaliai su mažiausiais nuostoliais pergyventi krizę, “socialdemokratai nuosekliai užsiiminėjo tuo, kad gynė tokias priemones, kuriomis iš esmės labai paprastai būtų sugriautas visas šalies stabilumas”.

“Matyt, iš tikrųjų reikia tokio parlamentinio tyrimo, kad labai aiškiai suvoktume, kokios klaidos atvedė į tai, kad Lietuva sutiko krizę visiškai neapsirengusi, visiškai skirtingai nei kaimynė Estija”, – sakė A.Kubilius.

Apie parlamentinį tyrimą dėl buvusios valdžios veiksmų premjeras užsiminė parlamentui svarstant kitų metų biudžetą, kuriuo siekiama nuo 8 iki 5,8 proc. BVP apkarpyti fiskalinį deficitą – skirtumą tarp išlaidų ir pajamų.

A.Kubilius kolegoms parlamentarams tuomet sakė, kad jį stebina “pastarųjų kelių savaičių nevaldomos populizmo bangos opozicijoje”.

“Opozicija yra taip pat atsakinga už šalies finansus ir už tai, kad finansuose nekiltų kokių nors griūčių”, – sakė premjeras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat griežtai sukritikavo opozicijos iniciatyvą jau nuo kitų metų vėl padidinti pensijas, kurios buvo sumažintos dėl krizės. Šis pasiūlymas kelių balsų persvara buvo atmestas.

Pernai Lietuvos ekonomika smuko beveik 15 proc. – tai buvo vienas iš prasčiausių rodiklių pasaulyje.

Seimui ketinant nuo kitų metų vėl didinti sumažintas pensijas, premjeras pareiškė, jog ekonomikos sunkmetis tęsiasi ir šaltinių didinti pensijas bei atlyginimus biudžetininkams nėra.

“Remiantis ta pačia Konstitucinio teismo suformuota doktrina, mes traktuojame, kad biudžetine prasme sunkmetis ir toliau tęsiasi ir toliau išlaidos planuojamos labai labai atsakingai”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius.

Jis pripažino, jog Seimas kol kas negalės balsuoti dėl pensijų grąžinimo į prieškrizinį lygį, nes “nenurodo, jokių šaltinių, iš ko tai galėtų būti padengta”.

Vyriausybė trečiadienį patikslino kitų metų valstybės biudžeto projektą, kuriame planuojamos valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos iš esmės nesikeičia, o pinigų padidintoms pensijoms nenumatoma.

“Papildėme biudžeto įstatymą preambule, kurioje labai aiškiai įvardijome, kad pagal Konstitucinio teismo suformuotą doktriną mes negalime traktuoti, kad ekonominis sunkmetis būtų pasibaigęs, taip pat išdėstyti pagrindiniai argumentai, kodėl biudžete negalime didinti deficito, didinti skolos”, – kalbėjo A.Kubilius.

Patikslintame projekte apie 50 mln. litų skirta papildomai kai kurioms programoms ir projektams finansuoti, tačiau pinigai skiriami mažinant arba perskirstant kitų programų lėšas, pranešė Ministro pirmininko spaudos tarnyba.

Vyriausybė pažymi, kad vėl padidinus atlyginimus biudžetininkams bei pensijas, kitų metų išlaidos didėtų daugiau nei 1,6 mlrd. litų.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė yra pareiškusi, kad pensijų didinimas nuo kitų metų keltų grėsmę Lietuvos socialinei sistemai.

Tačiau Seime liko vienas balsavimas priimti įstatymą, pagal kurį nuo kitų metų į 2009 metų lygį būtų atstatytos dėl krizės sumažintos įvairios pensijos, nors to nenumato Vyriausybės parengti kitų metų valstybės ir “Sodros” biudžetai.

Iki šiol valdantiesiems pritrūkdavo balsų atmesti įstatymą – Seimas po svarstymo vieno balso persvara pritarė parlamentaro Vidmanto Žiemelio siūlymui vieneriais metais sutrumpinti sumažintų pensijų mokėjimą.

2009 metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos dvejus metus – iki 2011-ųjų pabaigos.

Ekonominės krizės duobė jau už mūsų, tačiau reikia laiko, kad gerėjančią padėtį pajustų visi Lietuvos žmonės, šeštadienį per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavimą Vilniuje sakė partijos lyderis premjeras Andrius Kubilius.

“Šiandien ekonomika jau atsigauna (…) Akivaizdu, jog dar reikia laiko, kad ekonomikos atsigavimas ir tai, kad krizės duobė jau tikrai yra už mūsų, pajustų sudėtingą laikmetį išgyvenantys Lietuvos žmonės”, – teigė A.Kubilius.

Jo duomenimis, ekonomikoje ne tik deficito reikalai gerėja, eksportas jau šiais metais viršys 2008 metų piką.

“Per krizę padėta daugiau nei 11 tūkst. įmonių, vis daugiau pasaulinio garso kompanijų kuriasi Lietuvoje”, – vardijo A.Kubilius.

Pasak jo, 2008 metų pabaigoje laimėję Seimo rinkimus konservatoriai paveldėjo “pasaulinės krizės ir ankstesnės valdžios aplaidumo ir neveiklumo skaudžiai paliestą Lietuvą”.

“Tokios padėties mes nepabūgome, ėmėmės atsakomybės. Įrodėme, kad mokame ir galime suvaldyti krizę. Praėjusiais metais mus daug kas kritikavo, šiemet daug kas kopijuoja”, – sakė Vyriausybės vadovas.

Anot jo, skausmingi sprendimai stabilizavo finansų sistemą, išsaugojo stabilų litą, sumažino deficitą.

“Šiandien skirtingai nei kurios Europos Sąjungos šalys, mes jau galime optimistiškai žiūrėti į savo šalies ilgalaikę ekonominę ateitį”, – tikino A.Kubilius.

Į savo klausimą, ar per dvejus metus priimti sprendimai buvo teisingi, premjeras atsakė: “Iš esmės – taip”.

Jo teigimu, nors sprendimai buvo skausmingi, juos stengtasi įgyvendinti laikantis esminių solidarumo, proporcingumo ir sutarimo principų.

Kita vertus, A.Kubilius pripažino, kad nepopuliarūs sprendimai skaudžiai “kirto” TS-LKD reitingams.

“Politinio populiarumo išsaugojimas nebuvo mūsų prioritetas, atsakomybė buvo prioritetas. Deficito mažėjimas ir reitingų mažėja yra tarpusavyje susiję dydžiai”, – kalbėjo konservatorių lyderis ir ragino nebijoti rinkėjų vertinimo.

“Tikiu, kad politikų atsakomybė, o ne reitingai, iškovoti šokių aikštelėse, ateityje lems rinkėjų simpatijas”, – sakė jis.

A.Kubiliaus teigimu, jų partijai būnant valdžioje šalyje atsiranda vis daugiau tvarkos ir padorumo. Viešieji pirkimai esą tapo viešesni ir skaidresni, išardytas “Leo LT” gigantas, energetikai nebevaldo valstybės ir pan. Anot jo, net smulkmenos pasikeitė, tai yra parlamentarai priversti atsiskaityti už parlamentinei veiklas skirtas lėšas.

“Seimo narys turi raudonuoti ir aiškintis, jeigu keliasdešimt litų išleido servizui”, – priminė A.Kubilius.

Pasak jo, ypač didelės permainos vyksta energetikoje.

“Per kelerius metus padaryta tiek, kiek nebuvo padaryta per visus 20 metų”, – pabrėžė TS-LKD pirmininkas. Tuos procesus jis sulygino su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje ir NATO.

Į Kongresų rūmuose Vilniuje vykstantį TS-LKD suvažiavimą šeštadienį susirinko 640 delegatų.

Pagrindinis suvažiavimui pateiktas dokumentas pavadintas “TS-LKD veikla: iššūkiai, problemos ir perspektyvos”, jame analizuojamas pastarųjų dvejų metų partijos nueitas kelias vertybiniu požiūriu, nagrinėjamos padarytos klaidos, atsikertama į viešoje erdvėje reiškiamus priekaištus ir kalbama apie būsimus iššūkius.

TS-LKD yra viena didžiausių šalies partijų. Nuo 2008 metų pabaigos ji su Liberalų sąjūdžių, Liberalų ir centro sąjunga ir Tautos prisikėlimo partija priklauso valdančiajai koalicijai.

“alfa.lt” rašo:

„Yra dalykai, konkretūs darbai, kurie kalba patys už save. Neturime pasiruošę kokių nors propagandinių akcijų, kuriomis mielai naudotųsi socialdemokratai, – teigė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius. – Jei ta organizuojama interpeliacija bus ne iš lubų nurašyta, tai bus labai įdomu pasižiūrėti į jos tekstą. Gal socialdemokratai priekaištaus Vyriausybei dėl didėjančio bendrojo vidaus produkto (BVP)?“

Vyriausybės atstovų teigimu, „dalykai, kalbantys patys už save“, yra keli – pajudėję darbai, siekiant energetinės nepriklausomybės, valstybės turto valdymo pertvarka, milijardo litų ištraukimas iš šešėlinės ekonomikos gniaužtų, kova su kontrabanda bei korupcija.

Reaguodama į Statistikos departamento paviešintus BVP augimo duomenis, Ministro Pirmininko tarnyba išplatino A. Kubiliaus pastabas, kuriose teigiama, kad pradėjo pasiteisinti Vyriausybės vykdoma politika.

„Šios teigiamos tendencijos – tai dar vienas akivaizdus liudijimas, kad pasiteisina Vyriausybės vykdoma finansinė ir ekonominė politika. Pozityvūs rezultatai suteikia vis stabilesnio optimizmo ateičiai“, – sakė A. Kubilius. Jo teigimu, BVP augimo tendencijos artina tą laiką, kai kiekvienas Lietuvos žmogus konkrečiai pajaus gyvenimo pagerėjimą.

Pasak premjero patarėjų, „nuotaikingai pastebėta“, kad tai ir „dar vienas papildomas argumentas opozicijai skubėti reikšti interpeliaciją premjerui ir visai Vyriausybei“.

Statistikos departamentas pranešė, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas 2010 m. trečiąjį ketvirtį siekė 24974,6 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2009 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 0,6 proc., o palyginti su antruoju 2010 m. ketvirčiu – 6,7 proc.

Ši žinoma patarlė galėtų būti tam tikra paguoda populiarumą vis labiau prarandančiai A. Kubiliaus Vyriausybei. Premjero patarėjai, nematantys prasmės tuščiai ginčytis su abstrakčiais opozicijos kaltinimais, pateikia užsienio spaudos publikacijas. Pavyzdžiui, Suomijos verslo dienraštis „Kauppalehti“ neseniai rašė, kad Lietuvos ekonomika vėl ima augti. Vyriausybė prognozuoja, kad BVP šiemet augs 1,6 proc., eksportas – 35–40 proc. Dėl ekonominio augimo Lietuva privilioja daugiau stambių investicijų.

Rugsėjo mėnesį Lietuva susitarė su informacinių technologijų milžinu IBM dėl bendro tyrimų centro steigimo šalyje. Projekte dalyvauja Vilniaus ir Kauno universitetai bei Santariškių ligoninė. Pagrindiniai šio centro projektai bus susiję su nano technologijomis ir medicinos vystymu. Neseniai „Barclays“ bankas įsteigė savo IT centrą Vilniuje. Tarptautinė finansų milžinė „Western Union“ taip pat nusprendė Lietuvoje atidaryti regiono paslaugų centrą.

Pastaruoju metu Lietuva parengė ambicingą programą, kaip užtikrinti, jog uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuva turės savo energetikos šaltinius. Šiuo metu šalies gamtinių dujų importas yra 100 proc. priklausomas nuo Rusijos. Iš Rusijos taip pat importuojama 50 proc. elektros.

Kitų metų tikslas – sumažinti biudžeto deficitą nuo 8 proc. šiemet iki maždaug 6 proc. Biudžeto deficitą siekiama sumažinti iki 3 proc. 2012 m. Tuomet 2014 m. Lietuva galėtų tapti Pinigų sąjungos nare. A. Kubilius tiki, kad nei kitais metais rengiami savivaldybių tarybų rinkimai, nei Seimo rinkimai 2012 m. nesutrukdys valstybės ūkio stabilizavimo proceso. Nuo išlaidų karpymo programos pereinama prie planavimo, kaip didinti valstybės pajamas

Palankų straipsnį apie A. Kubiliaus Vyriausybės veiklą prieš kelias dienas išspausdino iš Ispanijos dienraštis „El Mundo“, „Bloomberg“ naujienų portalas.

Kažkada A. Kubiliaus mesta bravūriška pranašystė, kad apie dabartinės Vyriausybės veiksmus krizės akivaizdoje bus rašomos knygos, kaip bebūtų keista, pildosi.

Ekonomikos profesorius Andersas Aslundas savo šiemet išleistoje knygoje apie Rytų Europos finansinę krizę (angl. „The last shall be the first: The East European Financial Crisis“) rašo: „Didžiausia staigmena yra tai, kad Latvija, Lietuva, ir Estija – labiausiai krizės paveiktos šalys – išvengė devalvacijos, priešingai nei tvirtino didžiulis Amerikos ekonomistų būrys. Vietoj to šios trys Baltijos šalys ėmė vykdyti vadinamąją „vidinę devalvaciją“. Jų Vyriausybės 35 proc. apkarpė viešojo sektoriaus atlyginimus, jų pavyzdžiu pasekė ir privatus sektorius. Sumažinus viešąsias išlaidas sąnaudų lygis tapo konkurencingas ir didelį einamosios sąskaitos balanso deficitą netrukus pakeitė ženklus perviršis.“

Skiltyje „Lietuva, Estija ir Bulgarija: tvirta antikrizinė politika be TVF pagalbos“ rašoma: „Įdomiausia tai, kad TVF programos neprireikė Lietuvai, kurios ekonominė padėtis buvo labai panaši į Latvijos, kai 2008 m. einamosios sąskaitos deficitą sudarė 13 proc. BVP, tačiau jai pavyko išvengti pradinio krizės etapo, be to, jos ekonomika nebuvo tiek perkaitusi, o vietiniai bankai išvengė didesnės griūties. 2008 m. pabaigoje Lietuvos užsienio skola sudarė tik 69 proc. BVP.

Lietuvos vykdoma politika skyrėsi nuo Latvijos. Lietuvoje veikė stipri postkomunistinė socialdemokratų partija, kurios vykdoma politika nebuvo nei oligarchinė, nei etninė, etniniai lietuviai sudarė didžiąją dalį. Ekonominė krizė šalį ištiko socialdemokratų valdymo laikotarpiu. 2008 m. spalio mėn. vykusius parlamento rinkimus laimėjo konservatoriškoji Tėvynės sąjunga, kurios vadovas Andrius Kubilius lapkričio mėnesį tapo ministru pirmininku. Buvo suformuota Lietuvą išgelbėti pasiryžusi centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė. A. Kubilius – itin ramaus būdo žmogus, todėl krizės neišsigando. Pelnęs griežtos fiskalinės politikos šalininko reputaciją A. Kubilius sako: „Mano patarimas yra paprastas: „Reikia kuo skubiau imtis fiskalinio konsolidavimo priemonių

2009 m. Lietuva išlaidas sumažino net 8,6 proc. BVP, tačiau nepaisant to dėl smarkiai mažėjančių įplaukų biudžeto deficitas išaugo iki 8,9 proc. Tačiau Lietuva vis tik ėmėsi rimtų viešojo sektoriaus ir aukštojo mokslo reformų.

Konservatoriai yra parengę vidinio naudojimo dokumentą „A. Kubiliaus Vyriausybės nuveiktų darbų TOP 100“. Kodėl su juo nesupažindinama plačioji visuomenė ar tie patys opoziciniai socialdemokratai, niekas paaiškinti negali. Gal todėl, kad kai kuriais darbais didžiuotis paprasčiausiai gėda. Nes niekas neneigs nuopelnų, kad buvo skatintas ūkininkų turgelių atsiradimas, pradėti kurti penki inovaciniai mokslo centrai-slėniai ar likviduotas visuomenės pasipiktinimą sukėlęs „Leo LT“ projektas. Taip pat pajudėta link projekto įgyvendinimo, kuriam dar turi pritarti Baltarusijos ir Rusijos valstybės. Tada įsigaliotų bevizis režimas 50 km pločio teritorijose nutolusiose nuo valstybės sienos Lietuvoje ir Baltarusijoje bei Lietuvoje ir Kaliningrado srityje. Lietuvos teritorijoje prie Baltarusijos gyvena apie 800 tūkst. žmonių, Baltarusijos pusėje – apie 600 tūkst. gyventojų. Judėjimas per Lietuvos sieną taip pat atsivertų 150 tūkst. Kaliningrado srities gyventojų ir tiek pat Lietuvos gyventojų.

Bet vargu bau ar verta girtis, kad 2009 metais įgyvendinta korupciniais skandalais apaugusi programa „Vilnius – kultūros sostinė 2009“ ir Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo programa. Šypseną kelia ir vadinamosios Saulėlydžio komisijos veikla ar krašto apsaugos sistemos pertvarka, kai mažinant išpūstą aukštų karininkų skaičių, generolų ir admirolų ribinis skaičius sumažintas nuo 10 iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų – nuo 40 iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų – nuo 140 iki 130. Kokiems pulkams, nesant šauktinių kariuomenės, jie vadovauja?

„Kelia juoką gyrimasis tais 0,6 proc. BVP augimu, nes, tinkamai pasinaudojus europinės pagalbos pinigais, BVP galėjo ir turėjo augti apie 2 proc.“, – tvirtino A. Butkevičius, Vyriausybės atstovus vadindamas „neišmanėliais“

Jis sutiko, kad užsienio žiniasklaida ir finansų analitikai teisingai pastebi apie dideles A. Kubiliaus Vyriausybės pastangas taupyti. „Esant ribotoms finansinėms valstybės galimybėms taupymas yra būtinas, tačiau ši Vyriausybė visiškai negalvojo apie aiškią strategiją, kuri didintų to paties BVP augimą, vidaus vartojimą ir kartu papildomas pajamas į biudžetą“, – tvirtino A. Butkevičius, pažadėjęs, kad per lapkričio mėnesį bus baigtas rengti interpeliacijos Vyriausybei projektas.“

„delfi.lt“ praneša:

„Andrius Kubilius pareiškė, kad kitais metais biudžeto pajamos augs, nes iš šešėlio į dienos šviesą, t. y. į valstybės biudžetą, bus ištrauktas milijardas litų. Taigi akivaizdu, kad paralelūs pasauliai egzistuoja ir A. Kubilius apie juos žino. Tačiau jie todėl ir vadinami paraleliais, nes niekas, išskyrus „išrinktąjį“, jų nemato.

VSD, FNTT, STT ir VRM kasmet gauna šimtus litų mokesčių mokėtojų pinigų, tačiau niekaip nesugeba tų šešėlinių milijardų pamatyti. Tiesiog paranormalus reiškinys. Ir tiek. Beje dar prieš porą metų ministras pirmininkas taip pat buvo aklas ir paralelių pasaulių nematė. Priešingu atveju – ar jis būtų kėlęs tabako ir alkoholio akcizus ir taip didinęs šešėlinio pasaulio biudžetą? Koks romantiškai naivus klausimas! Žinoma, kad būtų.

Juk tuo metu reikėjo gelbėti Lietuvos finansus, kuriuos pakirto besaikis išlaidavimas, o jam sąlygas sudarė 2008 m. biudžetas prieš rinkimus, patvirtintas Gedimino Kirkilo ir Andriaus Kubiliaus dueto. Taigi tuo metu, kai visas pasaulis, pradedant JAV, garmėjo į finansų prarają, šie politiniai

Kadangi biudžete numatytos ne tik išlaidos, bet ir pajamos, premjeras Andrius Kubilius tiesiog buvo priverstas pamatyti šešėlį ir suplanuoti iš jo atimti bent vieną milijardą, priešingu atveju išsipūtusiame biudžete pajamos neatitiktų išlaidų.

Eduardas Eigirdas

Kadangi rinkimus laimėjo A. Kubiliaus vadovaujami konservatoriai, jiems ir teko srėbti paranormalaus biudžeto prieš rinkimus užvirtą košę. Kadangi oficialaus verslo kailį nudirti daug lengviau, po rinkimų, susidūrus su iki tol visiškai „nematyta“ realybe, išrinktasis su ištikimuoju bendražygiu Algirdu Šemeta pasiraitė rankoves ir nudyrė kailį verslui ir šiaip smulkiems mokesčių mokėtojams, o šešėlio nepastebėjo. Jį A. Kubilius pastebėjo tik šiemet, artėjant savivaldos rinkimams, į kuriuos valdantieji nori žengti aukštai pakelta galva – padidinę biudžetą, bet nepadidinę mokesčių.

Kadangi biudžete numatytos ne tik išlaidos, bet ir pajamos, A. Kubilius tiesiog buvo priverstas pamatyti šešėlį ir suplanuoti iš jo atimti bent vieną milijardą, priešingu atveju išsipūtusiame biudžete pajamos neatitiktų išlaidų. Kadangi „Valstybė“ šešėlinio biudžeto realumu neabejoja, bus labai įdomu stebėti, kaip A. Kubilius privers VSD, STT ir t. t. ne tik pamatyti, bet ir atimti iš šešėlio visą milijardą. Tai tikrai bus sunkiau nei kartu su A. Šemeta didinti mokesčius sportininkams ir menininkams.

2008 m. biudžetą prieš rinkimus kūrė socialdemokratai, todėl konservatorius galima kaltinti tik už tai, kad, norėdami įtikti rinkėjams, užuot stabdę išlaidavimą, patys jame dalyvavo. Tačiau 2010 m. biudžeto prieš rinkimus kūrimui vadovauja A. Kubilius. Jei biudžetas kvepės rinkimais, konservatoriai kaltinti galės tik save. Nes tie rinkėjai, kuriems didesnis biudžetas daro įspūdį, už konservatorius nebalsuos, o tiems rinkėjams, kuriems reikia principingų sprendimų, biudžeto formavimas pagal senas rinkimų tradicijas sukels negerų prisiminimų.

Tai, kad Latvijoje rinkimus laimėjo ministro pirmininko vadovaujama partija, akivaizdžiai rodo, kad didesnei visuomenės daliai reikia ne didesnio biudžeto, o esminių sprendimų, kurie leistų tikėtis stabilesnės ir šviesesnės ateities.

Politikoje paralelios realybės kuriamos dažnai, tai daroma siekiant paveikti rinkėjus arba konkurentus. Tačiau politikai, už kuriuos verta balsuoti, turi tokių realybių skaičių mažinti, o ne kurti naujas. Bent jau kai kalbama apie finansus, energetiką ir Lietuvos saugumą.“

Premjeras Andrius Kubilius, šeštadienį sveikindamas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdyje susirinkusius kolegas, guodė juos dėl ne itin aukšto partijos populiarumo.

“Gerbiamieji, aš jau ir esu sakęs, Europoje matome nevieną tendenciją – darosi populiaru būti nepopuliariems. Priemonės, kurios taikomos Europoje, tokiose valstybėse kaip Didžioji Britanija, visiškai atkartoja tai, ką darėme prieš pusantrų metų, ir šiuo atžvilgiu mes galime matyti, kad buvome teisūs darydami tai, kas tuo metu tikrai nebuvo labai populiaru”, – aiškino A.Kubilius.

Remdamasis Pasaulio banku A.Kubilius sakė, kad “matome krizės pabaigos požymius, matome ekonomikos atsigavimą”, tačiau pažymėjo, kad kitąmet dar nebus galima atsipalaiduoti ir priiminėti populiarius sprendimus ieškant “dirbtinio populiarumo”.

Apybūdintamas 2011-ųjų planuojamą biudžetą, A.Kubilius teigė, kad jis bus “taupus, krikščioniškas ir ambicingas pajamų atžvilgiu”. Jis paragino partiją prisidėti prie Vyriausybės planų iš šešėlio “ištraukti” bent 1 milijardą litų.

“Tuo turi užsiimti visa partija, ne tik frakcija, ne tik Vyriausybė, finansų ministrė ir šiek tiek premjeras”, – teigė premjeras.

Kreidamasis į partijos kolegas A.Kubilius ragino juos ruoštis ne artėjantiems savivaldybių rinkimams, bet ir po dviejų metų įvyksiantiems Seimo rinkimams. Jis pažymėjo, kad reikia kurti ir naujas strategijas, ne tik siekti palankumo pristatant partijos pasiekimus stabilizuojant situaciją per ekonominę krizę.

Iki lapkričio viduryje vyksiančio partijos suvažiavimo esą turi būti apsvarstytas ir priimtas partijos sprendimas dėl konservatorių tapatybės ir perspektyvų.

“Klausimas toks – ar mes tikime ilgalaike Lietuvos sėkme? Aš tikiu ir galiu kaip Barackas Obama pasakyti – “Yes, we can”, – Amerikos prezidento žodžius sau pritaikė A.Kubilius.

Naujausia “Vilmorus” apklausa rodo, kad valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jeigu Seimo rinkimai vyktų kitą sekmadienį, surinktų 8,8 proc. balsų.

Andrius Kubilius interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“ kalbėjo apie vakar TS-LKD partijos priimtą sprendimą pašalinti iš partijos Vilniaus merą Vilių Navicką. Istorija su Viliumi Navicku baigta, tačiau kas bus Vilniaus meras kol kas neaišku.

“Negaliu ko nors prognozuoti, tai priklauso nuo koalicijos partnerių. Vieni iš jų – socialdemokratai – lygtai pasakė, kad išeina iš koalicijos. Matysime, kaip jų veiksmai realizuos šį sprendimą. Tikrai nesinorėtų Vilniaus mieste matyti kažkokio ilgalaikio chaoso”, – sakė premjeras.

Andrius Kubilius taip pat kalbėjo ir apie vakar STT sulaikytą Alytaus merą Česlovą Daugėlą bei kitus savivaldybės valdininkus. Premjeras sako nieko negalintis pakomentuoti apie sulaikytąjį TS-LKD partijos narį, kuris į partiją įstojo vos prieš kelis mėnesius. Tačiau premjeras remia aktyvią STT veiklą ir pritaria Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui, kad specialiosios tarnybos tikrintų visus valstybės tarnybos darbuotojus, tai, pasak A. Kubiliaus, įneštų skaidrumo, padėtų apsisaugoti nuo įtartinų asmenų valstybės tarnyboje.

Komentuodamas kainų kilimą, premjeras sakė, kad Konkurencijos taryba atlieka tyrimą, kuris turėtų atskleisti, kokios yra objektyvios kainų kilimo aplinkybės, ar yra kartelinių susitarimų. Ministras pirmininkas sako pritariantis siūlymui viešai skelbti būtiniausių prekių antkainius – būtų daugiau viešumo, žmonės galėtų žinoti ir rinktis pigesnes prekes.

Kai visas parakas išeina ginčams, kiek litų kam sumažėjo ar pakilo alga, nelieka laiko tikrosioms viešojo sektoriaus reformoms.

Premjeras Andrius Kubilius ir vėl visai be reikalo įsivėlė į žodžių mūšį su Dalia Grybauskaite, nes jokiais skaičiais neįmanoma nuginčyti prezidentės tezės, kad prispaudus krizei viešasis sektorius, palyginti su privačiu, taupė kur kas mažiau. O premjero pasiteisinimus, esą vienintelė netolygumų priežastis – ne tik nemažėjusios, bet netgi didėjusios mokytojų ir medikų algos, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga oficialiai pavadino visuomenės klaidinimu ir kiršinimu bei pareikalavo paneigti arba pagrįsti skaičiais. Kad premjeras buvo neteisus dėl medikų algų, krisk iš koto, paneigė netgi dvi – Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijos.

Žodžiu, visi, užuot dirbę esminius darbus, užsiėmė aritmetika, lyg nuo to būtų savaime užsivėręs viešojo sektoriaus netaupumo, neefektyvumo ir nesolidarumo su privačiu sektoriumi akivaras. Beje, reikėtų pripažinti, kad visi beveik teisūs, nes perskaičiavo skirtingus valstybės kasos stalčiukus. Tačiau ką iš tikrųjų premjerui derėtų skaičiuoti?

Ne karpyti atlyginimus, o refomuoti sistemas

“Nuo rugsėjo mokykla prievarta taps pagrindine, nors pastatyta vidury didelio mikrorajono. Mokytojai išėjo atostogauti plyštančiomis iš nevilties širdimis, nes gavo įspėjimo lapelius, kad teks dirbti ne visu krūviu – nuo rudens jie turės vos po 12–15 pamokų. Atlyginimas – varganas tūkstantėlis! Pernai mūsų mokyklos pedagogams, išskyrus administraciją, atlyginimas sumažėjo apie 700 Lt. Pone ministre pirmininke Kubiliau, jūs šlykščiai meluojate, nusiimkite savo rožinius akinius!” – internete piktinasi mokytoja. Toks vaizdas, kai statistikos skaičius “nuleidi” iki konkrečios mokyklos ir konkretaus mokytojo.

Tačiau štai Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Juška nelinkęs taip piktintis. Taip, 2009-ųjų pradžioje algos kilo, bet nuo naujųjų mokslo metų vėl nukrito. Tačiau šioje gimnazijoje norinčiųjų mokytis netrūksta, o mokyklos atlyginimų fondas skaičiuojamas pagal mokinių krepšelių metodiką, tad algos pedagogams mažėjo ne tiek daug.

Daug skaudžiau atlyginimai karpyti mažai mokinių turinčių mokyklų pedagogams. “Betgi ir skirtingos sąlygos: vieni dirba su 30, kiti su trylika mokinių”, – sako patyręs pedagogas K.Juška. Jis neabejoja, kad algų klausimas tiesiogiai susijęs su mokyklų išlikimu. Juk vaikų mažėja, daug jų išvyksta su tėvais į užsienį, tad mažesnėms mokykloms bus vis sunkiau komplektuoti klases.

Kaip informavo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, per 2009–2010 mokslo metus Lietuvos mokyklose mokinių sumažėjo 24,3 tūkst., o mokytojų ir mokyklų vadovų – 1417, sumažėjo 51 bendrojo lavinimo mokykla (dabar Lietuvoje 1364 mokyklų ir 287 jų skyriai). Tačiau pagal pedagogų ir mokinių skaičiaus santykį vis dar lenkiame net turtingas Vakarų Europos valstybes.

Mokytojai piktinasi ir tuo, kad algos sumenko nuo pernai rudens sumažinus neformaliojo ugdymo pamokų. Tačiau U.Karvelis gimnazijos direktoriaus pavaduotojas pripažįsta, kad sunkmečiu mokėti, pavyzdžiui, muzikos mokytojui, kuris dirba su vienu dainuojančiu vaiku, bendrojo lavinimo mokyklai būtų per didelė prabanga.

Bet ir čia daugiausiai bėdų kyla mažesnėms mokykloms, nes neformaliojo ugdymo valandomis mokytojams būdavo sudaromi krūviai didesnei algai gauti. K.Juška čia mato kitą išeitį: “Jau keleri metai keliamas pedagogų universalumo klausimas: tų disciplinų, kurių pamokų nėra daug, mokytojams reikėtų turėti dvigubas specialybes”.

Tad, žvelgiant iš mažesnių mokyklų pedagogų varpinės, galėjo atrodyti, kad premjeras smarkiai suklydo, tikindamas, kad pedagogų algos netgi kilo, bet oficialioji statistika jo žodžius patvirtina.

Lygiuotis į biudžeto pajamas ir privatų sektorių

Švietimo ir mokslo viceministro V.Bacio tikinimu, suskaičiavus atlyginimų didinimus ir mažinimus, šiemet pirmąjį ketvirtį vidutinis mokytojo atlyginimas buvo 11,5 proc. didesnis nei prieš porą metų. Finansų ministerija skelbia, kad pedagogų mokos fondas pernai padidėjo 30 proc. Statistikos departamentas skelbia, kad vidutinė mokytojų alga pernai kilo 21,7 proc., o šiemet pirmąjį ketvirtį sumažėjo 8,3 proc.

Tačiau dėl medikų algų premjeras šiek tiek apsiriko. Sveikatos apsaugos ministerija suskaičiavo, kad per 2009–2010 m. sveikatos priežiūros įstaigose dirbančio personalo vidutinis darbo užmokestis sumažėjo daugiau nei 10 proc., o šiemet krito 13 proc. Finansų ministerija informuoja, kad pernai medikams buvo atseikėta 2 proc., šiemet 8 proc. mažiau nei ankstesniais metais.

Skaičiuojant ne tik medikų ir pedagogų, bet ir viso viešojo sektoriaus darbuotojų algas, nereikia užmiršti milžiniškų žirklių, skiriančių eilinių specialistų ir vadovų atlyginimus, o juk Statistikos departamentas skelbia jų vidurkį. Algų žirklės, kaip oficialiai skelbiama ir ministerijų tinklalapiuose, didžiulės. Lygiavos tarp sprendimus priimančių ir juos tik vykdančių asmenų būti negali, lygiai kaip ir neturėtų beveik pustrečio karto skirtis ministerijos specialisto ir kartais abejotinos kompetencijos politinio pasitikėjimo ministro patarėjo alga. Negali, bet skiriasi – nuo vos šiek tiek daugiau 2 tūkst. iki 7 tūkst. Lt neatskaičius mokesčių.

Sunku sutikti su premjeru, kad ir kiti viešojo sektoriaus dėmenys žengė koja kojon su laiku. Parametrai pamatuoti mažiausiai du – biudžeto pajamos ir pokyčiai privačiame sektoriuje. Pernai nacionalinio biudžeto pajamoms kritus 22,4 proc., ar ne panašiu procentu turėjo kisti ir viešojo sektoriaus mokos fondai? Tačiau jų žirklės buvo nuo plius 30 iki minus 18 proc.

Bergždžios būtų solidarumo paieškos ir viešojo bei privataus sektoriaus lyginimas: algos privačiame sektoriuje pernai sumenko 7 proc., viešajame – tik apie 2 proc. “Dėl sunkmečio privataus sektoriaus darbo užmokesčio fondas smarkiai mažėjo: 2008 m. jis siekė 1,9 mlrd. Lt, o 2009 m. sumažėjo 300 mln. Lt., arba 18 proc. Tai lėmė spartus vartojimo kritimas ir dėl to atsiradusi perteklinė darbuotojų pasiūla, taip pat krizės metu gerokai pablogėjusi verslo finansinė padėtis”, – aiškina Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Ekspertas pabrėžia, kad verslas prie sudėtingų ekonominio sunkmečio sąlygų ėmė prisitaikyti jau 2008-ųjų pabaigoje, o viešąjį sektorių šie pokyčiai sujudino tik 2009 m. antrojoje pusėje. Štai privatus sektorius algas, skaičiuojant ketvirčiais, pernai mažino 1, 6, 10 ir 8, šiemet 7 proc., o viešasis sektorius pernai pirmus du ketvirčius jas kėlė 6 ir 1 proc. ir tik antrąjį pusmetį ėmė mažinti  – 5, 10, šiemet pirmąjį ketvirtį 8 proc.

“Greitesnės viešojo sektoriaus reakcijos stoką labiausiai lėmė didelis biurokratinių trikdžių mastas, ribojantis spartesnį viešojo sektoriaus prisitaikymą prie ekonominio sunkmečio, ir didesnė viešojo sektoriaus galimybė finansuoti savo išlaidas skolintomis lėšomis. Įtakos, bet ne esminės, turėjo ir valdžios įsipareigojimai padidinti darbo užmokestį kai kurioms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, medikams ir pedagogams”, – mano LPK analitikas A.Izgorodinas.

Pašnekovas sako, kad pirmąjį 2010 m. ketvirtį atlyginimai viešajame sektoriuje sumenko 8 proc. ir pagaliau susilygino su privatininkų darbo užmokesčio nuosmukio tempais, bet mokytojų ir gydytojų atlyginimai smuko atitinkamai mažiau – 4 ir 5 proc. (2009 m. ketvirtąjį ketvirtį darbo užmokestis viešajame sektoriuje sumažėjo 10 proc., o mokytojų ir gydytojų – 6 proc.).

Išeitis – efektyvus valstybės sektorius

Vis dėlto kas ginčysis, kad 2623 Lt alga neatskaičius mokesčių yra per didelė už mokytojo darbą ar 3024 Lt – už mediko, net jei šie darbo užmokesčiai viršija vidutinę algą valstybėje (vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje be individualiųjų įmonių 2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo 2031 Lt: viešajame sektoriuje – 2136 Lt, privačiame – 1955 Lt.). Ar neverti didesnio atlygio policininkai ar ugniagesiai? Galų gale ar norėtume atiduoti valstybės valdymo reikalus tik minimalios algos vertam specialistui?

Premjeras, žinoma, jeigu jis strategas, o ne kasininkas, turėtų ne skaičiuoti, kiek kam pavyko sumažinti algų (nors ir to nepavyko suskaičiuoti be klaidų), o įvertinti, kokio dydžio viešąjį sektorių valstybė sugeba išlaikyti. Ar Lietuva pernai, per patį sunkmečio įkarštį, tikrai buvo pajėgi iš nacionalinio biudžeto skirti pedagogų užmokesčiui 3,3 mlrd. Lt, medikų 2,2 mlrd. Lt, statutinių pareigūnų 1,1 mlrd., o valstybės tarnautojų – 0,9 mlrd., nors visos biudžeto pajamos buvo 18,3 mlrd. Lt? Juolab iki krizės, nors daugėjo tiek viešojo sektoriaus darbuotojų, tiek kilo jų algos, kaip rodo įvairios apklausos, tai nė kiek nepadidino jų darbo efektyvumo, netgi atvirkščiai.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija išplatino pareiškimą, kuriuo premjerą Andrių Kubilių kaltina kiršinant visuomenę ir reikalauja paneigti teiginius, jog taupymas viešajame sektoriuje mažesnis nei privačiame dėl esą nemažintų mokytojų ir medikų atlyginimų.

“Premjere, liepos 22 dienos interviu Žinių radijui Jūs pasakėte, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos. Be to, Jūs teigėte, kad mokytojams atlyginimai 2009 metais net išaugo. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga Jūsų klausia, kodėl taip akivaizdžiai klaidinate visuomenę ir ją kiršinate?” – atvirame laiške premjerui rašo švietimiečiai.

Premjeras A.Kubilius interviu Žinių radijui sakė, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos.

Tai ministras pirmininkas sakė reaguodamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką, kad viešajame sektoriuje didelio taupymo kol kas nematyti.

Po tokių premjero pareiškimų su reikalavimu juos paneigti kreipėsi ir Lietuvos gydytojų sąjunga. “Labai negarbinga, kai politinės batalijos atsisuka prieš tuos, kurie nedalyvauja politikoje, kasdien dirba visiems gyvybiškai svarbų ir pasiaukojamą darbą. Tokie vieno iš aukščiausiųjų valstybės pareigūnų pareiškimai žeidžia medikus ir kelia nesantaiką visuomenėje”, – sąjungos išplatintame pareiškime sakė LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.

Penktadienį išplatintu viešu laišku Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija primena, jog mokytojų atlyginimas visų pirma mažėjo sumažinus bazinę mėnesinę algą, pagal kurią skaičiuojami atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams.

“Ar Vyriausybės nutarimą, kuriuo bazinė mėnesinė alga sumažinama nuo 128 iki 122 litų, pasirašėte ne Jūs? Ar tiesiog nežinote, kad nuo to priklauso mokytojų darbo užmokestis? Ar ne Jūsų Vyriausybė pasiūlė Seimui sumažinti biudžetinių įstaigų finansavimą 12 proc. 2009 m. gegužės 1 dieną ir darbo užmokesčio fondus 5 -10 proc. nuo 2010 metų sausio 1 d.? O gal įsivaizduojate, jog šie karpymai nesumažino mokytojų atlyginimų?” – premjero atvirame laiške klausia švietimo profsąjungos.

Atvirame laiške teigiama, kad premjeras “sąmoningai klaidina bei kiršina visuomenę” ir reikalaujama paneigti informaciją apie “nemažėjančius ir net augančius” mokytojų atlyginimus arba pagrįsti savo teiginius skaičiais ir

faktais.

Vyriausybės vadovas interviu sakė, kad valstybės tarnautojų atlyginimai sumažėjo panašiai tiek, kiek ir privačiame sektoriuje, tačiau gydytojų ir mokytojų algos nebuvo apkarpytos.

“Valstybės tarnautojams vidutiniškai atlyginimai per metus sumažėjo beveik 10 procentų, tai yra, tikrai ne mažiau nei privačiame sektoriuje. Į patį viešąjį sektorių be valstybės tarnautojų, kuriems atlyginimai mažinami, įeina ir tokios didelės ir plačios grupės, kaip, pavyzdžiui, mokytojai arba gydytojai, kuriems atlyginimai tikrai nebuvo mažinami praėjusiais metais, o tokiai grupei kaip mokytojai tai net išaugo”, – kalbėjo premjeras.

“Akivaizdu, kad dėl to, jog mokytojų atlyginimai didėjo, kad medikų atlyginimai nebuvo mažinami, bendras viešojo sektoriaus atlyginimų mažėjimų tikrai yra mažesnis nei privačiame sektoriuje, tačiau valstybės tarnyboje, už kurią atsako tiesiogiai Vyriausybė, atlyginimai buvo mažinami, ir iš tiesų bendros išlaidos išlaikyti valstybės tarnyboje buvo grąžintos į 2006 metų lygį”, – aiškino ministras pirmininkas.

Anot prezidentės, atlyginimų mažėjimas viešajame ir privačiame sektoriuose labai skiriasi. “Palyginus atlyginimų kritimą viešajame ir privačiame sektoriuje matome labai didelį skirtumą. Sumažinome etatus tik simboliškai – arba netikrai užimtų, arba nesančių darbuotojų. Didelio sumažinimo arba to krizinio taupymo viešajame sektoriuje nėra tiek daug. Kitos šalys nuėjo daug gilesniu taupymo keliu”, – interviu Lietuvos TV laidai “Savaitė” sakė D.Grybauskaitė.