A.Lukašenka, BFL nuotr.

Apie Baltarusijos ekonomiką kalbama dviprasmiškai. Prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai palankūs šaltiniai skelbia, kad šios šalies ūkis veikia stabiliai, valdžia rūpinasi žmonėmis ir tai tęsiasi jau 20 metų. Pasak kitos nuomonės, daugiausia užsienio ekspertų, Baltarusijos ūkis yra praskolintas, priklausomas nuo Maskvos ir jį bet kada gali ištikti krachas.

Gytis JANIŠIUS

Didžiausias dešimto dešimtmečio laimėjimas – stabilumas

1994 m. Baltarusijos prezidentu tapus A. Lukašenkai, buvo sustabdytos liberalios reformos, ir šiek tiek reformuota sovietinė sistema liko įšaldyta. Jau tuomet daug ekspertų prognozavo, kad toks pusiau planinis modelis negyvybingas ir pasmerktas greitai žlugti, tačiau jie klydo. Nuo 1997 iki pat 2011 m. Baltarusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) nuolat augo. Net 2009 m., kai pasaulį krėtė finansų krizė, Baltarusija fiksavo 0,2 proc. kilimą.

Daug žmonių ir net politikų Rytų Europoje su pavydu žvelgia į Baltarusiją, nes jos nekamuoja didelės socialinės problemos, būdingos kaimyninėms šalims. Baltarusijoje labai mažas nedarbas, nedidelė emigracija, palyginti mažai skurstančių žmonių. Net Rusijoje A. Lukašenkos valdymo modelis laikomas pavyzdiniu. Kaip tai pavyko?

Sugriuvus Sovietų Sąjungai, buvusių socialistinių respublikų ir Maskvos santykiai greitai pradėjo blogėti. Baltarusija pasirinko priešingą modelį ir išreiškė lojalumą Kremliui. Tai patiko Rusijos vadovams ir jie pradėjo remti A. Lukašenką mažesnėmis energijos žaliavų kainomis, paskolomis ir kitomis lengvatomis. Tokia parama tęsiasi visą laiką.

Priešingai nei kitos Rytų Europos šalys, Baltarusija netaikė šoko terapijos ekonomikoje: neprivatizavo įmonių, išlaikė kolūkių sistemą ir aktyviai reguliuoja rinką, todėl iki šiol valstybės ūkis labai priklausomas nuo nurodymų iš Minsko, o tai reiškia – nuo valdančiųjų sumanumo ir sėkmės.

Paternalistinė šalis

Pagal Baltarusijos Konstituciją, šalis yra socialiai orientuota. Kaip mėgsta sakyti šalies pareigūnai, Valstybė – liaudžiai.

70 proc. įmonių yra valstybinės, daug iš jų didelės, jose dirba tūkstančiai darbininkų. Daugelis įmonių yra išlaikę poilsio namus ir vasaros stovyklas, sporto centrus ir poliklinikas, vaikų darželius ir lopšelius. Po universiteto absolventai gauna paskyrimus į valstybines ir privačias įmones, o jos savo darbuotojams pastato būstą.

Prezidentas ne kartą yra pabrėžęs, jog šalyje būtina pagaminti viską, ko reikia žmonėms, kad nieko nereikėtų importuoti. 98 proc. dirbamos žemės priklauso valstybei ir kolūkiams, vos 2 proc. – ūkininkams, šie negali skųstis, nes moka tik  1 proc. pajamų mokestį.

Tokia valstybės santvarka neprimena kitų Europos šalių, net socialine gerove besididžiuojančios Skandinavijos, o labiausiai artima smetoninės Lietuvos politikai XX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje. Atrodo labai patraukliai, tai kodėl tokios pat politikos nesilaiko kitos šalys, net Rusija? Todėl, kad tai labai brangu ir pati sistema savęs neišlaiko. Tokiam „stebuklui“ būtina parama iš išorės.

Visiška priklausomybė nuo Rusijos

Baltarusijos centrinio banko valdytojas Pavelas Kalauras prisipažįsta, kad kiekvieną dieną meldžiasi: “Dieve, kad tik Rusijoje būtų gera situacija.“ Jis tai daro ne be pagrindo, nes ir tarptautiniai, ir Minsko ekonomistai pripažįsta labai didelę šalies priklausomybę nuo Rusijos. Dauguma prekių ir paslaugų iš Baltarusijos keliauja į didžiąją kaimynę, o mainais tiekiama nafta ir dujos už gerokai mažesnę kainą nei rinkoje. „Reuters“ skaičiuoja, kad kasmet Rusija savo sąjungininkę paremia 3 mlrd. dolerių. Tai trečdalis Baltarusijos biudžeto pajamų.

2014 m. smarkiai kritus naftos kainoms ir pati Maskva susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis. Buvo devalvuotas Rusijos rublis, o rusų perkamoji galia labai sumažėjo. Tai greitai atsiliepė Baltarusijai, ir tiek metų saugotas stabilumas susvyravo. 2015 m. pirmą kartą per dvidešimt metų šalies BVP smuko 3,9 procento. Smukimas tęsiasi ir šiemet, prognozuojamas ir 2017 metais.

„Eksportas į Rusiją sumažėjo. Dabar Rusijai parduodame dešimtadalį visų pusgaminių, o jie prašo tik pigiausių produktų“, – pasakoja Naugarduko kepyklos „Provit“ darbuotoja Svetlana Golovniova. Tokia pati situacija visoje šalyje. Eksportas į Rusiją smuko trečdaliu net ir įskaičiavus padidėjusį uždraustų maisto produktų reeksportą iš Europos. Iš paskos sekė ir kiti negatyvūs ekonomikos veiksniai: sumažėjusios pajamos į biudžetą, didelė infliacija, vietos rublio devalvacija, išsekusios užsienio valiutos atsargos ir kt. Užsidarius pagrindinei rinkai, labai išaugo subsidijų poreikis gamykloms, nes veikti pelningai jos negali, o atleisti darbuotojų ir apkarpyti kitas opias išlaidas irgi negali, nes tai sukeltų socialinius neramumus.

A. Lukašenka desperatiškai pradėjo ieškoti vienintelio išsigelbėjimo – kas galėtų paskolinti pinigų. Maskva pažadėjo, bet neaišku, ar įvykdys savo įsipareigojimus.

A. Lukašenka desperatiškai pradėjo ieškoti vienintelio išsigelbėjimo – kas galėtų paskolinti pinigų. Maskva pažadėjo, bet neaišku, ar įvykdys savo įsipareigojimus. Rusija vis dar nesuvaldo didelio savo biudžeto deficito, o Rezervų fondas sparčiai senka, todėl dar ir skolinti Minskui gali tapti nebepakeliama. Taigi baltarusiai paprašė iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos – 3 mlrd. dolerių, o šis mainais – reformų.

Reformos ar jokių reformų?

„Reforma“ yra neutralus ir korektiškas terminas, tačiau Rytų Europoje šis žodis turi blogą šlovę. Žmonės labai gerai žino, kad ekonomistų paleista frazė „būtinos reformos“ reiškia ekonominius ir socialinius sunkumus. Ne išimtis ir TVF reikalavimai Baltarusijai.

Tarptautiniai ekspertai, skolindami pinigus, reikalauja, kad Minskas nustotų subsidijuoti savo įmones, nustatytų realias, o ne iškreiptas energijos kainas, sudarytų vienodas konkuravimo sąlygas visiems rinkos dalyviams ir kitaip liberalizuotų savo rinką.

Baltarusijos pareigūnai sutinka, kad reformos šalyje būtinos, bet jie taip pat labai gerai žino, kad pradėjus liberalizaciją šalis susidurtų su tomis pat problemomis, su kuriomis susidūrė kitos Rytų Europos valstybės XX amžiaus dešimtame dešimtmetyje: darbuotojų atleidimai, įmonių bankrotai bei padidėjęs spaudimas ir taip prastiems valstybės finansams. O ką tada baltarusiai pradėtų galvoti apie savo dabar taip mylimą prezidentą? Negi stabilumas, kurį išsaugojo A. Lukašenka, pasirodytų esantis iliuzija?

Minsko valdžia atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Pradėjus reformas, šalyje didėtų socialinė įtampa, ir visai neaišku, kuo ji gali išvirsti. Kita vertus, nedaryti nieko nebegalima.

Minsko valdžia atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Pradėjus reformas, šalyje didėtų socialinė įtampa, ir visai neaišku, kuo ji gali išvirsti. Kita vertus, nedaryti nieko nebegalima, nes laikantis mažoms naftos kainoms Rusija nebeįperka baltarusių produkcijos, o kitose šalyse ji nekonkurencinga. Paskutinė vinis į Baltarusijos ekonomikos karstą būtų, jei rusai pakeltų kainas už energetikos žaliavas. Labiausiai tikėtina, kad kol kas Minskas bandys tempti laiką imdamas greituosius kreditus iš Rytų ir Vakarų, galbūt inicijuos ir vieną kitą smulkesnę liberalizavimo reformą, atšauks vizas užsieniečiams, bet tai ne problemos sprendimas, o tik jos nukėlimas. Ar pavyks ir šįkart išsaugoti baltarusišką „stebuklą“?

Šis straipsnis pirmą kartą buvo spausdintas portale geopolitika.lt

Geopolitika.lt

Scanpix

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad valdžia neleis jokių streikų, taip pat nesankcionuotų akcijų prie sienų su gretimomis valstybėmis.

“Pas mus “išmanantieji” (opozicija) Minske, socialiniuose tinkluose internete ragina streikuoti, streikus prie sienos rengia. Aš žiūrėsiu, stebėsiu, po to kaip tvosiu, tai nespės į užsienį perbėgti”, – pažymėjo A. Lukašenka antradienį lankydamasis darbo reikalais Minsko srityje.

“Rengia ten streikus (prie sienos su Lenkija), kad jiems neleidžia pusvelčiui išvežti degalų, cigarečių, kitų prekių. Anksčiau tokie buvo vadinami spekuliantais. Jie ir yra spekuliantai”, – sakė Baltarusijos prezidentas.

Pasak jo, “tai- vadinamoji rinkos ekonomika”.

“Niekur to nėra, o pas mus tokią rinką diegia”, -pažymėjo A. Lukašenka.

“O aš, argi į tai žiūrėsiu?”, – pažymėjo prezidentas.

Pasak jo, “štai čia reikia ateiti, į šį lauką”.

“Ir padirbėti”, – papildė prezidento žodžius vietos žemės ūkio įmonės vadovas.

Scanpix

Nuolat sklindančios naujienos apie tvyrančią padėtį kaimyninėje Baltarusijoje kraupina. Nors ūgtelėjus kainoms, baltarusiai nebeįperka maisto prekių, degalų ir kitokių prekių, ne visi gyventojai nusiteikę pesimistiškai.

„Respublika” praneša, kad apie esančią padėtį Baltarusijoje, „naujienų kasdien žeria ir Rytų (Rusijos), ir Vakarų žiniasklaida. Atsiliepimai stebinančiai vienodi – tvirtinama, kad Lietuvos pašonėje besiglaudžiančioje valstybėje padėtis yra neapsakomai bloga. Šios savaitės pradžioje imta skleisti informaciją, kad maisto parduotuvėse taip seniai nėra, jog liaudis iš bado gaudo ir valgo kates. Pavojinga turėti tokius kaimynus – plūstels minia, niekas nesustabdys.“

Dienraštis teigia, kad žinios pribloškiančios. „Viena iš paskutinių naujienų – vakar 30-60 proc. pakilo 62 rūšių (iš 96) cigarečių kainos. Dieną prieš tai valstybinis koncernas „Belneftechim“ vidutiniškai 31 proc. padidino degalų kainas. Teisybė, net pakėlus kainas automobilių kuras kainuoja gerokai pigiau nei pas mus, Lietuvoje.

Problema ta, kad cigaretės ir degalai, kaip pranešė žiniasklaida, buvo apskritai dingę iš prekyviečių.“

„Vilniaus diena“ priduria, kad „šalyje, kur vidutinis atlyginimas siekia milijoną rublių (470 litų), 5100 rublių (2,4 lito) kainuojantis benzinas tampa nebeįperkamas. Todėl imituodami variklio gedimą vairuotojai antradienį blokavo Minsko Nepriklausomybės prospektą.“

Tiesa, ši akcija šiek tiek paveikė ir patį A. Lukašenką. Kaip teigia „Vilniaus diena“, „Baltarusijos lyderis pareikalavo nedelsiant nuo ketvirtadienio ryto sumažinti brangiausio benzino kainą iki 4500 rublių ir nuo šiol koreguoti kainas atsižvelgiant į JAV dolerio kursą.“

Deja, padėtis tikrai ne per geriausia. „Respublika“ skelbia, kad „dar iki Baltarusijos nacionaliniam bankui 56 proc. devalvuojant baltarusišką rublį JAV dolerio atžvilgiu, kilo maisto, pramoninių prekių kainos. Nenustojo jos augti ir po devalvacijos. Kainų pokyčiai didėjimo linkme būdavo fiksuojami net keliskart per dieną. Pasak ekspertų, metų pabaigoje infliacija Baltarusijoje gali siekti fantastinius 40 proc.

Jei tikėtume žiniasklaida, krizė beveik akimirksniu bedarbiais pavertė beveik 600 tūkst. baltarusių.”

„Vilniaus diena“ priduria, kad turguose tvyro ramybė. „Labiausiai išaugusios kainos Baltarusijoje palietė smulkiuosius verslininkus, daugiausia besiverčiančius prekyba drabužiais, avalyne, skalbimo milteliais ir kita užsienio produkcija. Nors rublio kursas stabilizavosi, eiliniai baltarusiai nebeįperka prabangos prekėmis tapusių užsienio gaminių.“

Tačiau, kaip teigia „Respublika“, „dauguma prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos esančiame Medininkų pasienio poste kalbintų baltarusių vakar „Respublikai“ teigė, kad dėl krizės nepriteklių beveik nepajuto. Tiesa, buvo ir tokių, kurie sakė, kad gerai apie savo tėvynę atsiliepiantieji baltarusiai taip elgiasi ne iš gero gyvenimo – esą jie bijo diktatoriumi vakariečių vadinamo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimo represijų.“

REUTERS

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad šalies teismai kvalifikuotai teisė gruodžio 19-osios riaušių Minske organizatorius.

“Nors buvo daromas didžiulis spaudimas iš užsienio, teisėjai kvalifikuotai, griežtai laikydamiesi įstatymo, surengė masinių riaušių organizatorių teismo procesus. Kaltininkai pelnytai nubausti”, – sakė jis penktadienį per pasitarimą bendrosios jurisdikcijos teismų veiklos tobulinimo klausimais.

Anot A. Lukašenkos, “tai rodo aukštą profesinį Baltarusijos teisėjų korpuso lygį, ryžtą kovoje su pavojingomis ir neigiamomis apraiškomis”.

Baudžiamojoje byloje dėl masinių riaušių Minske kelios dešimtys opozicijos atstovų buvo pripažinti kaltais, kai kurie iš jų nuteisti įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Pavyzdžiui, buvęs kandidatas į prezidentus Nikolajus Statkevičius sugriežtinto režimo kolonijoje praleis 6 metus, Dmitrijus Usas – 5,5 metų, Andrejus Sanikovas – 5 metus. Ekskandidatui į prezidentus Vladimirui Nekliajevui paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą 2 metams, o buvusiam kandidatui Vitalijui Rimaševskiui – 2 metai lygtinai su 2 metų bandomuoju laikotarpiu.

REUTERS

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad gali būti nutrauktas kai kurių užsienio žiniasklaidos priemonių, tarp jų Rusijos, darbas, ir apkaltino jas įtampos didinimu valiutos ir vartojimo rinkose.

Daugiausiai isterijos yra Rusijos žiniasklaidos priemonėse. Aš stebiu “mūsiškes” užsienio žiniasklaidos priemones, kurios čia, prezidento administracijos pastangomis, tapo vyraujančios, ir užsienio. Aš jų nevardysiu, nedidindamas jų populiarumo. Bet padarykite viską, kad daugiau šių žiniasklaidos priemonių nebebūtų mūsų teritorijoje. Ir ne todėl, kad mes norime joms užčiaupti burną, aš mačiau, kad visas ažiotažas kyla iš ten (iš žiniasklaidos priemonių”, – pareiškė A. Lukašenka penktadienį pasitarime dėl situacijos valiutos ir vartojimo rinkoje.

“Aš pacituosiu, ką apie mus rašo labiausiai suįžūlėjusios Rusijos žiniasklaidos priemonės”, – sakė A. Lukašenka.

“Man priekaištauja, kad aš skubiai palikau šalį ir pabėgau… Turima omenyje komandiruotė į Kazachstaną, kuri buvo numatyta prieš metus”, – pažymėjo prezidentas.

Pasak jo, “taip pat kaltinamas (Baltarusijos ministras pirmininkas Michailas) Miasnikovičius ir (Baltarusijos nacionalinio banko vadovas Piotras) Prokopovičius tuo, kad sėdi kaip pelės po šluota”.

“Skaičiuoja, kiek mes praradome ekonomikoje dėl devalvacijos, priekaištauja, kad mes vėl šantažuosime Rusiją”, – pažymėjo valstybės vadovas.

Be to, sakė jis, “Mes kaltinami tuo, kad žmonėms pernai padidinome darbo užmokesčius”.

“Na, ir išvada: A. Lukašenka pasveikino (Gruzijos prezidentą Michailą) Saakašvilį ir brolišką Gruzijos tautą Nepriklausomybės dienos proga. Ir abu užgriuvo revoliucinė banga, sugriovusi mitus, kurie buvo kuriami metų metais, ir mes (A.Lukašenka ir M.Saakašvilis) tapome likimo broliais”, – pareiškė Baltarusijos prezidentas.

Scanpix

“Eurovizijos” dainų konkurso Diuseldorfe išvakarėse Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka jau pareiškė savo nuomonę: dėl to, kad baltarusių atlikėja Anastasija Vinikova nepateko į finalą, jis apkaltino neįvardytas jėgas, praneša agentūra AFP.

Anot A. Lukašenkos, jo šalies patekimas į finalą buvo “užgniaužtas “. Tai esą susiję su Vakarų politika Minsko atžvilgiu. “Taip, mes jiems nepatinkame, nes jie mato mumyse konkurentus”, – kalbėjo jis.

Prezidentas gyrė 19-metę studentę, kuri “sugiedojo Baltarusijos himną”. Jos daina “I love Belarus”, kurioje liaupsinamas Baltarusijos grožis, ketvirtadienį nepateko į finalą.

Scanpix

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka patvirtino pasirengimą dialogui su Europa, pažymėdamas, kad Minskas nesuinteresuotas situacijos bloginimu.

“Jeigu mus girdite – prašome, mes atviri šiam dialogui. Jeigu mūsų nenori girdėti, ką gi, mes tai priimame žinion”, – sakė A. Lukašenka žurnalistams pirmadienį.

Kalbėdamas apie santykius su Europos Sąjunga (ES) Baltarusijos prezidentas sakė: “Jokio Rubikono mes neperžengėme, bet jau labai siekia kažkas jį pereiti iš anos pusės. Na, ką gi, mes pasirengę viskam. Bet nesinorėtų”.

“Nesinorėtų ne tik karšto karo, nesinorėtų iš viso jokio karo”, – sakė A.Lukašenka.

Jis pažymėjo, kad Pergalės diena – tai bendra, vienijanti šventė baltarusiams ir europiečiams.

A. Lukašenka pareiškė pasipiktinimą tuo, kad Europos struktūrose svarstomas “Baltarusijos klausimas”.

“Baisiai skamba – aš žiniasklaidos priemonėse perskaičiau - pasirodo, kažkur Europos Parlamente, kažkokioje struktūroje nagrinėjamas Baltarusijos klausimas. Tai rodo, kad mes taip ir nepadarėme jokių išvadų iš to, kas buvo žiauriais laikais. Deja, yra taip”, – sakė Baltarusijos prezidentas.

ES ir JAV įvedė vizų sankcijas A. Lukašenkai ir dar pusantram šimtui Baltarusijos pareigūnų po praėjusių metų ginčijamų prezidento rinkimų ir po susidorojimo su režimo oponentais kampanija, kuri prasidėjo po šių rinkimų.

ITALY-BELARUS

Baltarusija ne prieš demokratiją, o prieš įstatymų nepaisymą, pareiškė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį kreipdamasis laišku į Baltarusijos liaudį ir parlamentą.

“Mes ne prieš demokratiją, visų formų liaudies valdžią, kai liaudies daugumos valia tampa valstybės gyvenimo pagrindu, o į mažumos nuomonę atsižvelgiama procesuose. Mes prieš įstatymų nepaisymą, nusikalstamų asmenų siautėjimą, prieš nestabilumą, socialinio ir nacionalinio teisingumo principų pažeidimą. Mes tik prieš tai, ir tegu tik kas nors pasako mums, kad mes neteisūs”, – sakė A.Lukašenka.

Kalbėdamas apie demokratiją kitose šalyse jis sakė: “Apie Ameriką aš ir nekalbu, ten buvo Iranas, Afganistanas. Gerai, kad jų dabartinis prezidentas tikriausiai sugeba pripažinti klaidas – įlindo į Libiją, po to greitai išėjo. Vis dėlto atėjo kažkoks praregėjimas”.

“O štai Prancūzija. Kokių interesų jie turi Libijoje? Kam bombarduoti žmones? Kokia tai demokratija, jeigu tu iš už kampo žudai žmones?, – pažymėjo A.Lukašenka.

“Kokia tai demokratija, ko gi jūs mus mokote, kokį pavyzdį jūs mums rodote?”, – pabrėžė jis.

Drauge prezidentas pridūrė, jog nebaudžiamumo Baltarusijoje nebus, kad nebūtų pridaryta naujų nusikaltimų.

Pernai rudenį Vilniuje priėmusi Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė atmetė jo siūlymą kartu susitikti su tuometiniu Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka, kurio kadencija ėjo į pabaigą, rodo paviešintas JAV diplomatinis dokumentas.

“A.Lukašenka pasiūlė, kad jis ir D.Grybauskaitė gruodį dalyvautų trišaliame susitikime su Ukrainos prezidentu V.Juščenka ir parodytų jų paramą Ukrainos nepriklausomybei. Ji atsisakė”, – rodo “WikiLeaks” turimas dokumentas, kurį paviešino leidinio “Russkij reporter” interneto svetainė.

Dokumente aprašytas A.Lukašenkos ir D.Grybauskaitės susitikimas pernai rugsėjo mėnesį įvyko Vilniuje. Tuo metu V.Juščenka dar ėjo Ukrainos prezidento pareigas, bet šiemet sausio mėnesį per rinkimus patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Rinkimus laimėjo prorusiško politiko etiketę turintis Viktoras Janukovyčius.

Anot dokumento, per susitikimą D.Grybauskaitė taip pat kategoriškai atmetė A.Lukašenkos pasiūlymą prisidėti prie Baltarusijos atominės elektrinės projekto.

Pranešime cituojamas diplomatas Laurynas Jonušauskas teigė, kad per susitikimą su Baltarusijos prezidentu D.Grybauskaitė išsakė Lietuvos susirūpinimą dėl planuojamos Baltarusijos atominės elektrinės, kad ji gali užteršti Neries upę.

“Pasak (prezidentės patarėjo Dariaus) Semaškos, A.Lukašenka atsakė, kad pasiūlyta vieta buvo geresnė dėl geologinių ir techninių priežasčių ir paklausė, ar Lietuva nori dalyvauti statant elektrinę, kuri galėtų būti išplėsta ir atitikti Lietuvos poreikius. D.Grybauskaitė jam atsakė: “neturėkite jokių iliuzijų”, ir kad Lietuvos tikslas yra integruotis į Vakarų elektros tinklą, o Baltarusijos elektrinė neprisidėtų prie šio tikslo”, – rašoma dokumente.

Anot dokumento, D.Semaška taip pat teigė, kad “A.Lukašenka sakė D.Grybauskaitei, jog jis užjaučia ją perėmus valstybę, kuriai jos pirmtakas leido nuskursti, ir jis taip pat komentavo, koks skurdus kaimas tarp sienos ir Vilniaus (Semaška sutiko, kad kelias nėra vaizdingas, bet tai neatspindi valstybės ekonominio išsivystymo)”.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kuris sekmadienį, gruodžio 19 dieną, ketina būti išrinktas ketvirtajam prezidentavimo laikotarpiui, įsakė milicijai stengtis nenaudoti jėgos prieš opozicijos planuojamų protestų gatvėse dalyvius, pranešė trečiadienį prezidento spaudos tarnyba.

Nesugebėjusi susivienyti opozicija, kuriai atstovauja net septyni kandidatai, po balsavimo ragina savo šalininkus dalyvauti protesto akcijose, nes netiki, kad balsai bus suskaičiuoti sąžiningai.

Per šią rinkimų kampaniją, kuri pripažįstama kaip pati liberaliausia, opozicija surengė du mitingus, vykusius be susirėmimų su milicija. Kaip buvo pranešta, juose dalyvavo nuo pusantro iki dviejų tūkstančių žmonių. Opozicija paragino šalininkus ketvirtadienio vakarą ateiti į dar vieną akciją, vadindama ją sekmadienį numatyto mitingo generaline repeticija.

“Mes turime pakankamai jėgų ir priemonių civilizuotai ir protingai duoti atkirtį šiam blaškymuisi ir pakrikimui. Valdžia šiandien tokia tvirta, kad mums nėra reikalo taikyti kokius nors nepaprastuosius metodus”, – sakė specialiame pasitarime A.Lukašenka, kurio žodžius cituoja jo spaudos tarnyba.

“Jokios liaudies jie į aikštę neatves. Liaudžiai nereikia jokios aikštės”, – pridūrė A.Lukašenka.

2006 metais opozicija po A.Lukašenkos išrinkimo surengė didžiausiais ir ilgiausiai trukusias masines protesto akcijas nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio. Milicija jas šiurkščiai išvaikė ir suėmė šimtus protestuotojų. Tai buvo viena priežasčių, dėl kurių Europos Sąjunga (ES) ir JAV paskelbė vizų sankcijas A.Lukašenkai ir jo artimiausiems pareigūnams.

Kai Baltarusijoje buvo paleisti į laisvę politiniai kaliniai, ES ir JAV įvedė vizų sankcijų A.Lukašenkai moratoriumą, žadėdamos “perkrauti” santykius, taip pat duoti paskolų ir suteikti finansinę paramą, jeigu dabartiniai rinkimai bus surengti pagal tarptautinius reikalavimus. Taip pat Vakarų politikai ne kartą ragino valdžią nenaudoti jėgos prieš galimų protesto akcijų dalyvius.

“Jokiu būdu negalima pasiduoti provokacijoms, nes jiems (opozicijai) reikia vaizdo, bet jau vaizdo dabar, kad štai, girdi, tokia “nedemokratiška” valdžia, kad Lukašenka ten “laužydamas kaulus, per kraują vėl atėjo į valdžią”. Jiems to reikia. O mes neturime tam pasiduoti”, – sakė A.Lukašenka.

Dauguma rinkėjų pripažįsta, kad dabartinė rinkimų kampanija Baltarusijoje yra liberaliausia pastaraisiais metais: valdžia įregistravo visus kandidatus į prezidentus, suteikė jiems tiesioginį eterį televizijoje ir pro pirštus žiūrėjo į smulkius pažeidimus.

“Dabar valdžia mažiausia, net mažiau nei opozicija, suinteresuota radikalia įvykių raida aikštėje. Valdžiai svarbu išlaikyti dabartinį teigiamą nusiteikimą, teigiamą atmosferą rinkimuose”, – agentūrai “Reuters” sakė Aleksandras Milinkevičius.

Šis opozicijos atstovas, kuris buvo pagrindinis A.Lukašenkos varžovas 2006 metais, dabartiniuose rinkimuose balotiruotis atsisakė.

Vienas iš rimčiausių Baltarusijos opozicijos kandidatų Vladimiras Neklejevas sako aptaręs su Čekijos ministru Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, kad prezidento Aleksandro Lukašenkos pergalė padėtų užtikrinti stabilumą ir apribotų Rusijos įtaką kaimyninėje šalyje.

Interviu Laisvosios Europos radijui paklaustas, kaip reagavo į “Reuters” pranešimą apie Lietuvos prezidentės išsakytas mintis, V.Neklejevas atsakė: “Būtent dėl to atvykau į Prahą, aptarti (pareiškimą) su Čekijos užsienio reikalų ministru. Su juo apie tai vakar šnekėjome pusantros valandos”.

“Iš Prahos vykstu į Lenkiją, kur aptarsiu klausimą su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radeku Sikorskiu, kuris tiesiogiai kalbėjosi su A.Lukašenka”, – sakė V.Neklejevas.

Paklaustas, ar ketina vykti į Lietuvą aptarti šį klausimą su pareigūnais Vilniuje, Baltarusijos politikas sakė: “Man būtų nepatogu vykti ir kvosti Lietuvos prezidentę. Bet tikiuosi, šiuo klausimu bus koks nors oficialus pareiškimas”.

Interviu skelbiamas interneto svetainėje rferl.org.

Politikas kalbėjo apie naujienų agentūros “Reuters” pranešimą, kuriame teigta, jog per uždarą susitikimą su Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais D.Grybauskaitė šį mėnesį pareiškė, kad Baltarusijos vadovo A.Lukašenkos pergalė prezidento rinkimuose padėtų užtikrinti stabilumą ir apribotų Rusijos įtaką kaimyninėje šalyje.

Anot “Reuters” pranešimo, D.Grybauskaitė šį mėnesį sakė, kad “A.Lukašenka yra ekonominio ir politinio stabilumo Baltarusijoje ir jos nepriklausomybės garantas”.

“Opozicija nėra rimta ir neturi jokių šansų jokiuose rinkimuose. A.Lukašenka galėtų laimėti 99 proc., bet laimės tik 75 proc., kad įtiktų ES”, – pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys BNS atsisakė komentuoti “Reuters” pranešimą, bet pabrėžė, kad prezidentė per vizitą į Minską praėjusį mėnesį paragino A.Lukašenką surengti laisvus rinkimus.

“Atskirų žiniasklaidos pranešimų iš uždarų susitikimų nekomentuojame. Galiu pasakyti tiek, kad prezidentė D.Grybauskaitė jokios oficialios paramos nėra išreiškusi, o paraginusi rinkimus vykdyti kuo atviresnius ir demokratiškesnius. A.Lukašenka tai viešai pažadėjo”, – praėjusią savaitę sakė L.Balsys.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks gruodžio mėnesį.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Minske susitiko su Baltarusijos Respublikos Prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir aptarė regioninį šalių bendradarbiavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kuriai Lietuva pirmininkaus kitais metais, taip pat dvišalio bendradarbiavimo galimybes.

“Lietuva yra pasirengusi padėti Baltarusijai ginti jos interesus Europoje tiek, kiek pati Baltarusija to norės. Norime padėti Baltarusijai būti atviresnei Europai”, – pabrėžė Prezidentė.

Prezidentės teigimu, kitąmet ESBO pirmininkausianti Lietuva ypatingą dėmesį skirs ne tik energetinio saugumo, bet ir žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių užtikrinimo klausimams, ypač rinkimų proceso metu. Todėl Lietuvai labai svarbu, kad gruodį vyksiantys Baltarusijos prezidento rinkimai būtų laisvi ir atitiktų ESBO reikalavimus.

Prezidentės vizito Baltarusijoje metu Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalį susitarimą dėl palengvinto sienos kirtimo režimo, kuris palengvins keliavimo sąlygas 50 km zonoje abipus sienos gyvenantiems Lietuvos ir Baltarusijos gyventojams.

“Šiandien Lietuva atidaro duris. Mes parodėme, kad nebijome, o jūs parodote, kad jūs nebijote. Noriu, kad šis pasitikėjimas būtų įvertintas. Dabartinėje Europoje neturi būti nei realių, nei virtualių sienų. Susitarimas dėl palengvinto sienos kirtimo atveria naujas galimybes Lietuvos ir Baltarusijos žmonėms. Nuo šiol paprasčiau bus ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti plėtojant ekonominius, prekybinius, kultūrinius ar turizmo ryšius. Tai konkretus, Baltarusijos suartėjimą su Europa skatinantis žingsnis”, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos ir Baltarusijos delegacijų susitikimo metu aptartas ir bendradarbiavimas energetikos bei transporto srityse. Kalbant apie Lietuvoje ir Baltarusijoje naujai statomas atomines elektrines Lietuvos vadovė pabrėžė, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių interesas – užtikrinti, kad visos branduolinės jėgainės regione būtų saugios ir atitiktų tarptautinius gamtosaugos reikalavimus.

Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai taip pat aptarė ukrainietiškos elektros energijos tranzito per Baltarusijos teritoriją galimybę ir naftos importo į Baltarusiją per Klaipėdos uostą sąlygas.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Aliaksandras Lukašenka vakar pasidžiaugė, kad Dalia Grybauskaitė laikosi duoto žodžio kartu spręsti bendrus Baltarusijos ir Lietuvos reikalus.

Lietuvos vadovės kelionė vakar rytą į Minską neužtruko – beveik visą kelią iki pat Baltarusijos sostinės netrukdė jokie kiti automobiliai, tik keliose vietose eismas buvo užtvertas.

Prezidentei kirtus valstybės sieną ją su gėlių puokšte pasveikino Baltarusijos pareigūnai.

„Lietuva yra ne tik Baltarusijos kaimynė, bet ir Europos Sąjungos narė, kitąmet ji pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

Norime padėti ir būti kartu per rinkimus, norime padėti Baltarusijai būti atviresnei ir labiau pripažintai Europoje.

Lietuva pasirengusi ginti Baltarusiją tiek, kiek ji pati to norės. Mes negalime nieko jėga siūlyti – ekonominės ar politinės pagalbos”, – aiškino vakar į Minską nuvykusi Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė.

Baltarusijos vadovas A.Lukašenka pajuokavo, kad nepyktų, jei jam ir jėga būtų kas nors pasiūlyta: „Aš pasitikiu prezidente, žinau, kad ji niekada nieko kenksminga mūsų tautai nepadarys.”

A.Lukašenka viešniai pažadėjo, kad gruodį Baltarusijoje bus surengti tikrai laisvi prezidento rinkimai.

Baltarusijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai vakar Minske pasirašė susitarimą dėl supaprastinto sienos kirtimo abiejų šalių pasienio gyventojams.

„Geriau bendradarbiauti. Tai svarbu ir Europai, kuri per pastaruosius dešimt metų buvo faktiškai pastačiusi Kinijos sieną tarp savęs ir Baltarusijos.

Manau, atėjo laikas, kai galėtume garsiai pripažinti, kad sienos dabartinėje Europoje neturi būti nei realios, nei virtualios”, – sakė Lietuvos prezidentė.

Kalbėdama apie susitarimą dėl supaprastinto sienos kirtimo pasienio gyventojams D.Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva taip atveria duris ilgą laiką Vakaruose izoliuotai kaimynei: „Mes parodėme, kad nebijome, o jūs parodote, kad jūs nebijote. Noriu, kad šis pasitikėjimas būtų įvertintas.”

Baltarusijos vadovas paantrino, kad sienos nereikalingos niekam: „Mums nereikia jokių sienų. Ateis laikas, kai mes apskritai tokią retoriką pamiršime.”

A.Lukašenka vakar pasiūlė Lietuvai kartu statyti atominę elektrinę ir žadėjo patenkinti mūsų šalies elektros importo tranzitu per Baltarusiją poreikius.

„Jei reikia užtikrinti milijono kilovatvalandžių tranzitą, jūs pasakykite, kokiu metu ir kokia kryptimi to reikia. Mes tai padarysime.

Jei reikia kokiu nors sujungimo būdu, kad mes nupirktume ten, o jums parduotume savo, ir tam pasiryšime.

Kaip pasakysite, taip ir padarysime”, – kalbėjo Baltarusijos prezidentas.

Prezidentės kelionę ir gyrė, ir ja abejojo

Virginija Baltraitienė

Seimo vicepirmininkė

„D.Grybauskaitės vizitas į Minską yra teigiamas dalykas, nes su kaimynine Baltarusija, kurioje gyvena ir nemažai lietuvių, reikia palaikyti draugiškus santykius.

Kita vertus, manau, kad prieš Baltarusijos prezidento rinkimus gal nereikėjo to vizito. Nes tai akivaizdžiai parodys, kad palaikomas A.Lukašenka.”

„Verslo žinios“ praneša:

Prezidento Lukašenkos palaikymas – ne tušti pažadai, sako naujas investicijas Baltarusijoje planuojantys Lietuvos verslininkai. Specialistai taip pat pažymi, kad santykiai šyla, tačiau rizikingos šalies etiketės Baltarusijai dar nenuklijuoja.

Gegužę su Lietuvos verslininkais susitikęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pažadėjo pagalbą investuojantiesiems Baltarusijoje. Nė pusmečiui nepraėjus ten dirbantys verslininkai sako jaučiantys, kad aplinka gerėja ir plėsti verslą Baltarusijoje kai kuriais atvejais esą jau tampa paprasčiau nei Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse.
„Padėtis iš tiesų geresnė. Abiejų šalių verslo susidomėjimas tik didėja, daugėja ir investicijų, manau, kad ta tendencija išliks ir artimiausiu metu“, – sako Ruslanas Futurovas, asociacijos „Ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublika verslo taryba“ vykdomasis direktorius.
Pasak jo, šiuo metu tarpusavyje bendradarbiauja maždaug po 300 verslininkų iš Lietuvos ir Baltarusijos, jų gretos gausėja.
Visvaldas Matijošaitis, 14 metų su Baltarusijos rinka dirbančios „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos
pirmininkas, pasakoja, kad po susitikimo su p. Lukašenka gegužę Minsko laisvojoje ekonominėje zonoje bendrovė pradėjo ieškoti žemės sklypų naujam fabrikui ir logistikos centrui statyti. Šiandien vieta fabrikui jau esą paruošta, sklypas suformuotas, dokumentai parengti.
Logistikos centro statybas bendrovė planuoja kiek vėliau – 2012 m.
„Niekada gyvenime raudonų sklypo linijų per kelis mėnesius nesu suformavęs. Aš turiu pavyzdžių, kai detalieji planai užtrunka 6–7 metus, ir šiuo metu dar juos darau, o ten – fantastinis greitis“, – pabrėžia p. Matijošaitis.
Į gamyklą bendrovė investuoja apie 3,5 mln. EUR.
Naujame fabrike „Vičiūnai“ gamins trumpiau galiojančius maisto produktus, kurie Rytų rinkas iš Baltarusijos galės pasiekti kur kas greičiau nei iš Lietuvos ar Kaliningrado srities.
Šių metų vasarį UAB „Fima“ Baltarusijoje įsteigė savo antrinę įmonę „Fima BR“. Vytautas Zinkevičius, „Fimos“ plėtros direktorius, anksčiau VŽ teigė, kad planus kurti įmonę Baltarusijoje iki tol stabdė nepalankios politinės aplinkybės, neprognozuojami šios šalies valdžios veiksmai, bandymai kontroliuoti verslą.
„Palyginti, pavyzdžiui, su Latvija, ten mums kur kas geriau. Tai daug didesnė šalis ir užsakymų, projektų yra nemažai. Mes randame, kur dalyvauti“, – dabar gerokai optimistiškiau nusiteikęs p. Zinkevičius.
Pasak jo, nors po 8 mėn. apie sėkmę kalbėti dar sunku, tačiau per tą laiką antrinė „Fimos“ bendrovė laimėjo ne vieną projektą, tarp jų – konkursą projektuoti ir diegti „MAZ“ gamyklos ir jos padalinių įeigos kontrolės sistemą. Projekto vertė – iki 0,5 mln. Lt.
Specialistai kaimynystėje taip pat pastebi gerėjančią padėtį, tačiau ragina nepamiršti ir senų žaizdų – nesibaigusių istorijų ir teismų dėl žlugusio verslo, neprognozuojamų šios šalies valdžios veiksmų.
Pavyzdžiui, pernai Baltarusijos rublis buvo devalvuotas 30%, šiemet staigmenų pateikti gali ir prezidento rinkimai.
Esą ten dar pakanka pavojų, dėl kurių galima prarasti pinigus.
„Pinigus įvežti į šią valstybę lengva, tačiau neaišku, kaip bus, kai reikės išvežti pelnus, nors verslo
aplinka ir gerėja“, – anksčiau VŽ teigė Edvinas Kaminskas, Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje. Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, sako, kad Lietuva Baltarusijai visada buvo draugiška šalis, Baltarusija į Lietuvą taip pat žiūri palankiai. Dabar, kai Baltarusijos santykiai su svarbiausia partnere Rusija kiek atvėsę, stimulas rasti „naujų draugų“, pasak p. Besagirsko, tik stiprėja, šyla ir santykiai.
„Padėtis tikrai geresnė, bet Baltarusijos dar negalima lyginti su Vokietija, Prancūzija ar Šveicarija. Iki šiol yra išlikę reikalavimų, niuansų, kurie logiškai mąstant mums ne visada gali būti suprantami“, – sako departamento direktorius.
Jis nesistebi ir tuo verslu, kuris sėkmę skaičiuoja po susitikimo su prezidentu. Esą tokia jau sena taisyklė Baltarusijoje: kai yra valstybės palaikymas, natūralu, kad ir į tas įmones žiūrima visai kitaip. Verslininkai į galimą riziką ar sunkiai prognozuojamus valdžios sprendimus žiūri kiek atlaidžiau.
„Lietuvoje tas pats. Atsikeli rytą ir pamatai, kad PVM 21%. Visur tas pats. Lygiai tą patį gali baltarusiai kalbėti apie mus“, – sako p. Matijošaitis.
Pasak jo, Baltarusija šiek tiek saugo savo vietinę rinką, tačiau ten gaminti eksportui esą palanku.
„Kadangi aš pats prisimenu neblogai, kas Lietuvoje buvo 1998–2000 metais, tai manęs aplinka nestebina.
Muitinės tvarka, prekių įvežimas turi savų niuansų, bet negali sakyti – gerai tai ar blogai. Dabar ten daug kas keičiasi, tikiuosi – į gera“, – apie sąlygas verslui dėsto p. Zinkevičius, „Fimos“ plėtros direktorius.

„Lietuvos žinios“ informuoja:

Advokatauti Baltarusijai Europoje pasiryžusi Lietuva sulaukė pažadų surengti laisvus rinkimus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vakar visą dieną praleidusi Baltarusijoje, su jos vadovu Aleksandru Lukašenka aptarė ne tik dvišalio, bet ir regioninio bendradarbiavimo perspektyvas.

Nuo kitų metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkausiančios Lietuvos vadovė pokalbiuose su A.Lukašenka ypač pabrėžė demokratijos svarbą po poros mėnesių vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose.

Nacionalinei Baltarusijos bibliotekai D.Grybauskaitė padovanojo pirmosios lietuviškos knygos – Katekizmo – egzempliorių ir didikų Sapiegų bibliotekos katalogą.

Priimdamas Lietuvos prezidentę, A.Lukašenka žadėjo, kad gruodį vyksiančiuose rinkimuose galės dalyvauti visi pageidaujantys kandidatai. “Patikėkite, užregistruosime visus, kurie nori. Visi, kas nori įsitraukti į politiką, galės tai padaryti”, – tikino jis. D.Grybauskaitė savo ruožtu teigė, jog Lietuva į būsimus rinkimus gretimoje šalyje žiūri su viltimi ir tikisi, kad jie bus atviri ir nepriklausomi. “Lietuva pasirengusi padėti Baltarusijai ginti jos interesus Europoje tiek, kiek pati Baltarusija to norės. Norime padėti Baltarusijai būti atviresnei Europai”, – pabrėžė prezidentė.

Anot jos, kitąmet ESBO pirmininkausianti Lietuva išskirtinį dėmesį skirs ne tik energetinio saugumo, bet ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių užtikrinimo klausimams.

D.Grybauskaitei viešint Minske, Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalį susitarimą dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos. “Šiandien Lietuva atidaro duris. Tai konkretus Baltarusijos suartėjimą su Europa skatinantis žingsnis”, – sakė prezidentė. “Mums nereikia jokių sienų. Ateis laikas, kai apskritai tokią retoriką pamiršime”, – antrino A.Lukašenka.

Delegacijos taip pat aptarė bendradarbiavimą energetikos ir transporto srityse. Kalbėdama apie abiejose valstybėse planuojamas statyti atomines elektrines D.Grybauskaitė pabrėžė jėgainių saugumą, jų atitiktį tarptautiniams gamtosaugos reikalavimams. A.Lukašenka pasiūlė Lietuvai kartu statyti atominę elektrinę. Prezidentai kalbėjo ir apie ukrainietiškos elektros energijos tranzito per Baltarusijos teritoriją galimybę bei naftos importo į Baltarusiją per Klaipėdos uostą sąlygas.

“Tokio rango vadovų susitikimai rodo, kad santykiai tarp valstybių gerėja. Mus sieja daugybė ūkinių, ekonominių saitų, kurie labai aktualūs daugybei mūsų žmonių”, – apie D.Grybauskaitės vizito reikšmę kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas. Jis įsitikinęs, kad Seimas dar šiemet ratifikuos vakar Minske pasirašytą susitarimą dėl sienos kirtimo. Tad dokumento įsigaliojimo terminai, anot J.Karoso, priklausys nuo Baltarusijos parlamento sprendimų. Kaip žinoma, analogiškas šios šalies susitarimas su Lenkija neratifikuotas iki šiol. “Lemiamas žodis šiuo atveju neabejotinai priklausys A.Lukašenkai”, – pabrėžė parlamentaras.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad liberalizuojant sienos kirtimą reikės išspręsti nemažai techninių dalykų. “Manau, pasistengus iki kitos vasaros problemas galima išspręsti”, – prognozavo J.Karosas.

Politologo Tomo Janeliūno nuomone, prezidentė D.Grybauskaitė neabejojo, kad vizitas į gretimą šalį sulauks prieštaringų komentarų. “Vis dėlto ji apsisprendė, kad laikas vykti į Minską dabar geresnis nei po prezidento rinkimų gruodį. Nes išlieka rizika, kad rinkimai nebus labai demokratiški. Nepripažinus jų rezultatų būtų sunku bendrauti su legetyviu prezidentu”, – LŽ sakė jis.

T.Janeliūno teigimu, pastaruoju metu gerokai pakito ir pačios Europos Sąjungos (ES) požiūris į A.Lukašenką. Suprasta, kad sankcijų politika nėra veiksminga, neskatina demokratijos.

„Respublika“ skelbia:

Ketvirtąją kadenciją Prezidentu siekiantis tapti autoritariškasis Aleksandras Lukašenka patikino Lietuvos valstybės vadovę netrukdysiantis artėjantiems rinkimams.

“Praktiškai gavau patikinimą, kad Baltarusijos Prezidentas yra pasirengęs registruoti tiek kandidatų, kiek juridiškai bus įmanoma. Būti atviras stebėtojams ir leisti stebėti rinkimus atvirai ir iš arti. Bet kas, ne tik ES, bet ir NVS, taip pat individualūs stebėtojai bus įleisti į šalį ir galės stebėti rinkimus”, – sakė D. Grybauskaitė per spaudos konferenciją Minske.

Prezidentė vylėsi po gruodį įvyksiančių Baltarusijos valstybės vadovo rinkimų šalį tapsiant atviresnę, ginančią žmogaus teises ir labiau patikimą žmogiškųjų vertybių prasme.

Savo ruožtu A. Lukašenka su šypsena tikino registruosiantis visus norinčiuosius.

Lietuva kitais metais pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). D. Grybauskaitė patikino, kad demokratinės laisvės, žmogaus teisės bus aktyvi jos pirmininkavimo darbotvarkės dalimi.

Ar paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamo A. Lukašenkos pažadai išsipildys, paaiškės jau gruodį, per Baltarusijos prezidento rinkimus. Juose dalyvauti buvo užsiregistravę 17 kandidatų, du iš jų kandidatūras atsiėmė.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka trečiadienį pareiškė tikįs, kad Europos Sąjunga (ES) pripažins gruodį vyksiančius šalies prezidento rinkimus ir susilaikys nuo neteisingų kaltinimų.

“Mes nenorime, kad kas nors per rinkimus badytų į mus pirštais”, – teigė A. Lukašenka trečiadienį per derybas Minske su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, kuri ragino Baltarusijos vadovą užtikrinti, kad rinkimai būtų skaidrūs.

“ES turi atsisakyti visų stereotipų, kurie galėtų mums pakenkti. Mes norime, kad šie rinkimai vyktų taip pat sklandžiai, kaip ir praeiti”, – teigė Baltarusijos vadovas.

A. Lukašenka laimėjo prezidento rinkimus triuškinančia pergale 1994, 2001 ir 2006 metais. Tada jį labai palaikė Rusija, tačiau pastaruoju metu A. Lukašenkos santykiai su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu yra pašliję. Kai kurie analitikai netgi teigia, kad Kremlius per gruodžio 19 dieną vyksiančius rinkimus gali palaikyti opozicijos kandidatą.

Baltarusijos Prezidentas Aleksandras Lukašenka džiaugiasi, kad Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė laikosi duoto žodžio kartu spręsti bendrus dviejų šalių reikalus. Tai A. Lukašenka pasakė po susitikimo su Prezidente D. Grybauskaite, viešinčia kaimyninėje Baltarusijoje su vienos dienos darbo vizitu.

“Lietuva yra ne tik Baltarusijos kaimynė, bet taip pat Europos Sąjungos narė ir kitąmet pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. Norime padėti ir būti kartu per rinkimus, norime padėti Baltarusijai būti atviresnei ir labiau pripažintai Europoje”, – pažymėjo Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė.

Pasak Lietuvos vadovės, Baltarusija Lietuvos pagalbos gaus tiek, kiek ji pati norės.

“Lietuva pasirengusi ginti Baltarusiją tiek, kiek ji pati to norės”, – sakė D. Grybauskaitė.

Baltarusijos vadovo teigimu, šalys turi bendrų reikalų tiek energetikos srityje, tiek Rytų partnerystėje.

“Norėčiau pasikalbėti apie Rytų partnerystę, ar ji vystysis, ar ne, ar ji bus tokioje užšalusioje situacijoje”, – sakė Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka.

Prezidentė su Baltarusijos vadovu aptarė bendradarbiavimą energetikos srityje, įskaitant problemas dėl ukrainietiškos elektros importo į Lietuvą per Baltarusiją.

Vizitu metu tikimasi pasirašyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio judėjimo susitarimą, kuris sudarys sąlygas abiejų šalių piliečiams, gyvenantiems 50 kilometrų zonoje abipus sienos, lengviau keliauti.

Prezidentė į Baltarusiją atvyko trečiadienio rytą atrodytų specialiai išvalytu keliu, beveik iki pat Minsko nebuvo automobilių, tik keliose vietose eismas buvo užtvertas. Prezidentei kirtus valstybės sieną pasveikino ją gėlių puokšte pasveikino Baltarusijos pareigūnai.

Pasak Prezidentės, ESBO didelį dėmesį skiria žmogaus teisėms ir demokratijos raidai, todėl skaidrūs ir atviri prezidento rinkimai Baltarusijoje, vyksiantys šių metų gruodžio 19 d., bus viena svarbiausių vizito temų.

Vizito metu Prezidentę delegacijoje lydintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis planuoja pasirašyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio judėjimo susitarimą, kuris sudarys sąlygas abiejų šalių piliečiams, gyvenantiems 50 km zonoje abipus sienos, lengviau keliauti.

Su Baltarusijos vadovu Prezidentė taip pat aptars Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje.

16 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka, Vakaruose ilgą laiką vadintas paskutiniu Europos diktatoriumi, Lietuvoje su darbo vizitu viešėjo praėjusių metų rugsėjo viduryje. Jis susitiko su Prezidente D. Grybauskaite, lankėsi Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, atidarė Baltarusijos nacionalinę parodą “Belarus expo 2009″.

Pirmasis A. Lukašenkos vizitas į Lietuvą po daugiau nei dešimtmečio pertraukos vyko tuo metu, kai apžvalgininkai ėmė kalbėti apie tradicinio Rusijos sąjungininko Minsko suartėjimą su Vakarais.

„Vilniaus diena“ praneša:

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas rinkimų laukiančioje ir su Kremliumi į žodžių konfliktą įsivėlusioje Baltarusijoje nustebino ir supykdė ne vieną.

Tradiciškai pasipylė kritika, kad apsilankymas prieš prezidento rinkimus simbolizuoja paramą dar neseniai paskutiniu Europos diktatoriumi vadintam Aliaksandrui Lukašenkai ir yra peilis į nugarą dar neseniai labai aistringai remtai Baltarusijos opozicijai. Esą ne pirmą kartą savo neišmanymą, nenuoseklumą ir užsispyrimą diplomatijoje rodanti Prezidentė ne tik pamynė ES nustatytas santykių su Minsku ribas, bet ir išdavė Lietuvos užsienio politikos vertybes. Be to, D.Grybauskaitės vizitą A.Lukašenka gali panaudoti savo kovoje su Maskva.

Galima iš dalies sutikti su šiais vertinimais, bet galbūt verta pažvelgti ir į kitą Prezidentės viešnagės Minske pusę, kurią (ne)norom dažnas kritikas pamiršta.

Visų pirma, abejotina, kad šis vizitas nebuvo suderintas su Briuseliu, kuris pastaraisiais metais bando pralaužti ledus santykiuose kad ir su nedemokratišku, bet realiu Baltarusijos vadovu. Tai taip pat ženklas jau daugiau kaip dešimtmetį po užsienius važinėjančiai, apie savo vargus ašaras liejančiai, tarpusavyje besipjaunančiai ir nieko nesugebančiai Baltarusijos opozicijai, kad jos “žvaigždžių valanda” baigėsi. Metas arba jai konstruktyviai keistis, arba turi atsirasti nauja veiksnios opozicijos karta.

Bet tai ilgalaikiai procesai, kaip ir Baltarusijos demokratizacija. Todėl artimiausiu metu Baltarusijos vairas liks A.Lukašenkos rankose. Gruodžio rinkimus jis laimės neatsižvelgiant į tai, ar D.Grybauskaitė su juo apžiūrinėtų Minsko įžymybes, ar ne.

Dienraštis jau rašė, kad užsitęsus A.Lukašenkos ir Kremliaus konfliktui, “Batka suks į Lietuvą”. Taip pat tai tiesiogiai ar ne atsilieps Lietuvai, todėl Vilniui reikia suformuluoti aiškią politiką Baltarusijos atžvilgiu.

D.Grybauskaitės apsilankymas Minske būtent ir rodo bandymus įgyvendinti naują Lietuvos diplomatijos kursą. Nepavykus labiau išjudinti Rusijos ir Lietuvos santykių iš mirties taško, Vilnius atsisakė likti neutralius ir laukti netiesioginių padarinių iš Minsko ir Maskvos konflikto. D.Grybauskaitės vizitas taip pat yra užuomina, kad A.Lukašenka gali tikėtis Briuselio paramos kovoje su Kremliumi. Todėl tikėtina, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai ir toliau dvelks šaltuku, nors abi pusės ir šypsosis.

Lietuvos užsienio politikos kursas Baltarusijos atžvilgiu nuo emocingo opozicijos rėmimo (Valdo Adamkaus prezidentavimo laikotarpiu) ir neutralaus kurso (pastaruosius dvejus metus) pakeistas į aktyvaus ir praktiško bendradarbiavimo su A.Lukašenka projektą. Naujosios politikos tikslas – įtvirtinti ekonominius interesus (energetinis bendradarbiavimas ir Lietuvos verslo apsauga), iš lėto spausti A.Lukašenką atleisti varžtelius Baltarusijoje ir labiau kreipti jį Vakarų link bei galbūt neleisti vėl sugrįžti į Maskvos glėbį.

Kita vertus, žaidimas su A.Lukašenka yra rimtas iššūkis Lietuvos diplomatijai. Daugiau nei dešimtmetį Batka sugebėjo vedžioti už nosies Kremlių ir išsisukti nuo rimtų įsipareigojimų bei padarinių. Jau tapo tradicija, kad Rusijai paspaudus jis puola į Vakarų glėbį, bet santykiams atšilus – vėl atsuka nugarą demokratijai ir Vakarų vertybėms. Ar Lietuva apsidraudusi nelikti prie suskilusios geldos?