BFL

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai slepiamos informacijos apie nusikaltimus. Tuo S. Šedbaras įtaria parlamentarą Aleksandrą Sacharuką.

TTK pirmininkui įtarimų dėl galimai slepiamos informacijos kilo antradienį dienraštyje “Lietuvos žinios” perskaičius Seimo Krikščionių partijos frakcijos nario A. Sacharuko interviu.

Jame politikas teigia turįs įrodymų, kad buvo šantažuojas, jam esą siūlytas 700 tūkst. litų kyšis, siekiant jo lojalumo.

“Ir per apkaltą viešai sakiau, kad mane bandė nupirkti, siūlė didelius pinigus – ir vieni iš valdančiosios koalicijos lyderių, ir oligarchai. Apkaltos komisija labai įdomiai į tai sureagavo, iškart pasuko pokalbį kita linkme ir pradėjo klausinėti apie kitus dalykus. Nei socdemams, nei konservatoriams tai buvo neįdomu, nors pasakiau, kad turiu faktų ir galiu pateikti įrodymų, jog mane šantažavo, bandė nupirkti, o kai nepavyko, pasakė, kad surengs apkaltą”, – interviu sakė buvęs kriminalistas, buvęs Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas.

Jis taip pat pareiškė turįs duomenų apie žurnalistų, politikų šnipinėjimą, kai vykdant įvairių interesų grupių užduotis, neteisėtai rinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą.

“Jeigu Seimo nariui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnui ir buvusiam Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkui iš tikrųjų žinomi tokie faktai, būtina nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, apklausti labai konkrečią informaciją apie šiuos atvejus turintį Aleksandrą Sacharuką ir nusikaltimais įtariamus žmones”, – pareiškė S. Šedbaras.

Jo įsitikinimu, slėpdamas informaciją apie nusikalstamą veiką, A. Sacharukas galbūt pats nusižengia įstatymui, jeigu apie žinomus labai sunkius nusikaltimus nedelsiant nepraneša atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.

“Gerai, kad S.Šedbaras sureagavo, šaunuolis. Galvojau, kad patiems reikės kreiptis”, – TTK vadovo kreipimąsi į prokuratūrą antradienį BNS komentavo A. Sacharukas.

Jis tvirtino pareigūnams pateiksiąs visus turimus įrodymus, tačiau tik tuo atveju, jeigu matys, kad “iš tiesų norima sąžiningai viską ištirti ir pateikti įtarimus aukštiems vadovams”.

Parlamentaras sakė iki šiol pats į teisėsaugą nesikreipęs, nes jutęs spaudimą.

“Vos tik prasižioju, kad ką nors žinau, tuoj prasideda spaudimas. Pasakiau apkaltos komisijai, atėjo prokuroras į Seimą (prašyti panaikinti teisinį imunitetą – BNS), pasakiau per apkaltą, atėmė leidimą dirbti su slapta informacija”, – teigė A. Sacharukas.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Vilma Budėnienė BNS sakė, kad antradienį TTK pirmininko kreipimosi prokuratūra dar nebuvo gavusi.

Nedelsiant po nesėkmingo bandymo surengti apkaltą Aleksandrui Sacharukui nuskambėję reikalavimai paleisti Seimą leidžia įtarti, kad opozicija sąmoningai sužlugdė balsavimą, tikėdamasi sukurti pretekstą rengti pirmalaikius rinkimus.

Kaip basliu per galvą trenkti – taip būtų galima apibūdinti daugumos Seimo narių būseną, kai praėjusį ketvirtadienį po pietų suskaičiavus balsus dėl apkaltos šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems “krikščionims” Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui paaiškėjo, kad kito darbo teks ieškotis tik pastarajam. Už apkaltą L.Karaliui balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 16, dar 13 parlamentarų susilaikė, o 12 sugadino biuletenius. Tuo tarpu apkaltą A.Sacharukui parėmė tik 80 Seimo narių, prieš buvo 24, dar 13 susilaikė ir 13 sugadino biuletenius. Kadangi dėl Seimo nario apkaltos reikia surinkti mažiausiai 85 balsus, A.Sacharukas, Konstitucinio Teismo pripažintas sulaužęs savo, kaip Seimo nario, priesaiką, lieka parlamentaru.

Nubaudė mažiau kaltą

Situacija absurdiška, nes A.Sachrukas su L.Karaliumi Konstituciją laužė ir Seimo nario priesaiką pamynė tarpusavyje bendrininkaudami – vienas per Seimo sesiją bastėsi po Pietryčių Aziją, o kitas už jį balsavo specialiai tam palikta balsavimo kortele. Jei iš šios melagių ir sukčių porelės kuris nors ir buvo vertas pasigailėjimo, tai nebent L.Karalius. Jis viso labo iškeitė darbą į pramogas, o Seimo balsavimo rezultatus klastojo A.Sacharukas.

Be to, A.Sacharukas akivaizdžiai nė truputėlio neatgailavo dėl savo poelgio ir, užuot bent demonstratyviai atsiprašęs rinkėjų ir kolegų Seime, ėmėsi agresyvios gynybos. Bandė įrodyti, kad jo bausti negalima, nes ir kiti Seimo nariai yra balsavę už savo draugus, kad apkalta – tai tik supykusio buvusio bendražygio Arūno Valinsko kerštas, kad prieš jį surezgė sąmokslą premjeras Andrius Kubilius, jo patarėjas Virgis Valentinavičius ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Tam buvo pasitelkti ir slapta daryti garso įrašai, ir iš politinio konteksto ištrauktos SMS žinutės.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek garso įrašuose girdimų pokalbių nuotrupų dalyviai, tiek SMS autoriai kategoriškai paneigė bet kokias galimas sąsajas su apkaltos procesu, telieka daryti išvadą, jog A.Sacharukas klastojo ne tik Seimo balsavimo rezultatus, bet ir savo gynybos įrodymus. Tai detalė, iškalbingai bylojanti apie kai kurių, tegu ir buvusių, teisėsaugos pareigūnų moralę.

Sukčiaukite, meluokite – mes irgi tokie

Balsuodamas dėl apkaltos L.Karaliui ir A.Sacharukui Seimas turėjo gerą progą ne tik apsivalyti pats, bet ir pasiųsti aiškią žinią savo rinkėjams, kad Lietuvoje neliečiamųjų nėra, kad laikai, kai postas ir pareigos garantuoja neliečiamybę, pasibaigė, kad didelius reikalavimus visuomenei keliantys politikai bus ne mažiau reiklūs vieni kitiems.

Tačiau 50 Seimo narių, balsavusių prieš apkaltą A.Sacharukui, pasiuntė rinkėjams priešingą žinią: sukčiaukite, meluokite, išsisukinėkite, už visus savo blogus darbus verskite kaltę Vyriausybei ir konkurentams. Net jeigu įkliūsite, jokiu būdu neprisipažinkite, ir jeigu tik rasite pakankamai įtakingų užtarėjų, liksite nenubausti.

Balsavimo dėl apkaltos A.Sacharukui rezultatą galima perskaityti taip: šiame Seime yra 24 sukčiai, 13 melagių ir 13 šiaip sąžinę bei padorumą praradusių parlamentarų. Tai blogoji žinia. Bet yra ir geroji – vis dėlto dauguma Seimo, net 80 parlamentarų, yra padorūs, Konstituciją ir įstatymus gerbiantys žmonės. Visa bėda, kad ant kaktos jiems neparašyta, kuris yra koks. Nors nesunku numanyti, kad tarp valdančiųjų Seimo narių padorių yra nepalyginti daugiau, nei tarp tų, kurie sėdi opozicijoje. Bent jau todėl, kad L.Karaliaus ir A.Sacharuko pašalinimas iš Seimo valdantiesiems turėjo būti naudingas – vietoje jų atėję du A.Valinsko partijos nariai būtų sustiprinę jų gretas ir vėl grąžinę formalią daugumą. Dabar, nors vietoje L.Karaliaus Seimo nariu tapsiantis 32 metų teisininkas Andrius Burba ir prisidės prie koalicijos, valdantieji turės tik 70 balsų – vienu mažiau, nei reikia daugumai.

Nori pirmalaikių rinkimų

Yra rimtas pagrindas įtarti, jog apkalta A.Sacharukui žlugo ne todėl, kad jis sugebėjo suminkštinti dalies kolegų širdis, o todėl, kad opozicinės partijos iš anksto susimokė galutinai sugriauti šio Seimo autoritetą, paversti jį, anot socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus, “dumblu” ir taip sukurti pretekstą rengti pirmalaikius rinkimus. Juk vargu ar atsitiktinai po balsavimo, regis, prieš apkaltą balsavusi Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė nedelsdama pareiškė: “Visi dabar jaučiamės blogai, tad balsuokime ir pasileiskime, kad kartu su savivaldybių rinkimais būtų galima surengti ir Seimo rinkimus”.

Netrukus prie pirmalaikių rinkimų reikalaujančiųjų choro prisidėjo ir socialdemokratas A.Butkevičius, apie tai, kad jų frakcija savo parašais paremtų pirmalaikių rinkimų idėją, paskelbė “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis ir netgi valdančiajai daugumai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos lyderis A.Valinskas. Pastarasis netgi sutinka nedalyvauti rinkimuose, kad tik šis Seimas pasileistų.

Opozicijos išskaičiavimas paprastas: visų apklausų duomenimis, šiuo metu rinkėjų palankumas socialdemokratams, Darbo bei “Tvarkos ir teisingumo” partijų atstovams didelis kaip niekada. Tad ir momentas imti valdžią pats parankiausias, nes po dvejų metų, jeigu ekonomika atsigaus (o ji akivaizdžiai atsigauna), valdančiųjų konservatorių populiarumas bus daug didesnis (jie netgi dabar surinktų apie 8 proc. balsų). Bet kadangi jokio kito būdo, nei savanoriškas Seimo pasileidimas, surengti pirmalaikius rinkimus nėra, tai reikia galutinai sutapatinti Seimą su sukčiais ir melagiais, o paskui veidmainiškai reikalauti “apsivalymo” per naujus rinkimus.

Tik vargu ar šis planas pavyks, nes konservatoriai jo neparems, o be jų balsų Seimo paleisti neįmanoma. “Tikimybė, kad bus surengti pirmalaikiai Seimo rinkimai, yra nulinė, – “Veidui” patvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. – Jeigu absoliuti dauguma Seimo narių – net aštuoniasdešimt – pasirodė esantys principingi ir gerbiantys Konstituciją, vadinasi, Seimui nėra pagrindo imtis saviplakos. Tiems iš opozicijos, kurie reikalauja paleisti Seimą, galiu rekomenduoti paleisti save pačius, nes akivaizdu, kad būtent opozicinės frakcijos balsavo prieš apkaltą. Nereikia aiškinti, esą dalyvaujant Seimo darbe priesaiką sulaužiusiam A.Sacharukui priimami įstatymai bus neteisėti. Konstitucinio Teismo sprendimas paskelbtas prieš dvi savaites, per tą laiką vyko trys Seimo posėdžiai, Konstitucijos pažeidėjai dalyvavo balsavimuose ir niekam tai neužkliuvo. Tai kas pasikeitė dabar? Niekas. Su Konstituciniu Teismu dėl tolesnių veiksmų gal ir reikėtų pasikonsultuoti, bet tai galima padaryti ramiai ir be emocijų, nes nieko dramatiško neįvyko”.

Šiandien kiekvienas Lietuvos pilietis gali sakyti apie Seimą, kad visi jo nariai yra melagiai. Atsiprašau, aš pats tuo netikiu, bet, manau, kad ir kas taip pasakytų, jo neapkaltinsi sakant netiesą. Balsavimas buvo slaptas, akivaizdu, kad prieš apkaltą ir Linui Karaliui, ir Aleksandrui Sacharukui balsų buvo paduota ir iš valdančiųjų, ir iš opozicijos pusės. Paskaičiuokime: jeigu daugumą sudaro 69 Seimo nariai, o apkaltą A.Sacharukui palaikė 80 parlamentarų, tai manau, kad opozicijoje atsirado daugiau nei 11 žmonių, kurie parėmė apkaltą.

Motyvų, kodėl taip balsuota, nežinau. Bet dalis parlamentarų iš opozicijos tvirtino nenorį balsuodami už apkaltą pridėti du naujus balsus valdančiajai daugumai. Manau, taip manantys Seimo nariai tiek ir tesugeba – iki dviejų suskaičiuoti. Jie mano, kad įkąs konservatoriams? Jie ne konservatoriams, jie visai valstybei, tautos moralinei būklei, visai mūsų teisinei ir konstitucinei sistemai įkando. Jie mano, kad tokiu būdu laimės kitus rinkimus? Iš tiesų kuo vėliau tie rinkimai įvyks, tuo daugiau bus nušluota ir konservatorių, ir socialdemokratų, ir į Seimą ateis kažkokia trečia jėga.

Dėl Vytenio Andriukaičio siūlymo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ką daryti toliau. Tai iš tiesų įdomus pasiūlymas. Netgi džiaugiuosi, kad nebesu Konstitucinio Teismo teisėjas, nes Teismas šiuo metu taip užverstas darbu, kaip niekad ligi šiol. Ką dabar teismui daryti – viską mesti ir imtis šitų dalykų išaiškinimo? Manau, rezultatas būtų iš anksto labai aiškus – deja, Seimo nariai turi formalią juridinę teisę šitaip balsuoti. Plačiąja prasme jie tokios teisės neturi, bet nėra jokio mechanizmo, kaip pasakyti, kad Seimo nutarimas dėl A.Sacharuko yra neteisėtas. Nebent būtų rasta kokių nors procedūros pažeidimų. Tad man sunku įsivaizduoti, kad dar vienas Konstitucinio Teismo išaiškinimas galėtų duoti kokį nors problemos sprendimą.

Dar vienas dalykas: tegu niekas nesako, kad už apkaltą buvo tiek balsų, prieš apkaltą – tiek balsų, tiek balsavusiųjų susilaikė, o tiek – biuletenius sugadino. Iš tikrųjų ir tie, kurie sugadino biuletenius, ir tie, kurie susilaikė, ir tie, kurie nedalyvavo balsavime, – jie visi balsavo prieš apkaltą. Net ir tie, kurie balsuodami susilaikė, iš tikrųjų palaikė šiurkščiai Konstituciją pažeidusį asmenį, kad jis toliau dirbtų Seime.

Dabar kiekvienas taip pasielgęs Seimo narys turėtų išeiti į viešumą ir pasakyti savo rinkėjams, visai Lietuvai – aš balsavau prieš apkaltą. Pažiūrėtume, kokie būtų rezultatai. Tegu pasisako, tegu nesislapsto už slapto balsavimo procedūros!

Neeilinės Seimo sesijos metu užsienyje atostogavęs opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos narys Linas Karalius privalės palikti Seimą, o tuo metu už jį balsavęs kolega Aleksandras Sacharukas parlamente lieka dirbti.

Taip ketvirtadienį nusprendė dauguma Seimo narių.

Už A.Sacharuko mandato panaikinimą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 24 Seimo nariai, 13 susilaikė, dar 13 balsavimo biuletenių rasti sugadinti.

Už L.Karaliaus mandato panaikinimą buvo 89 Seimo nariai, 16 buvo prieš, 13 susilaikė, 12 biuletenių buvo sugadinti.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 85 iš 141 Seimo narių.

Pagal Seimo statutą, priimtą nutarimą paskelbus visuomenės informavimo priemonėse, asmuo laikomas pašalintu iš pareigų arba netenka Seimo nario mandato.

Spalio pabaigoje Konstitucinis Teismas A.Sacharuką pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius priesaiką, nes per parlamento posėdžius jis naudojosi į užsienį išvykusio L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus. L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

 Loading ...

L. Karaliau vietą parlamente turėtų užimti dabartinis aplinkos ministro patarėjas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Andrius Burba. Jo atėjimas į Seimą sustiprintų valdančiosios koalicijos pozicijas.

A.Burba BNS sakė esąs pasirengęs pradėti dirbti parlamente. “Taip, žinoma dirbsiu”, – teigė jis.

2008 metų rudenį L.Karalius į Seimą buvo išrinktas pagal Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) kandidatų sąrašą, tačiau vėliau pasitraukė į opoziciją.

A.Burba ketvirtadienį BNS tvirtino, jog Seime dirbsiąs valdančiojoje TPP frakcijoje. TPP bei Liberalų ir centro sąjunga yra įkūrusios bendrą frakciją.

Tokiu būdu valdančioji dauguma parlamente pasipildytų vienu nariu. Šiuo metu valdantieji turi 69 atstovus iš 141.

Seimui pabaigus parlamentarų Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymą, paskelbtas slaptas balsavimas: balsavimo pradžia – 14.30 val., pabaiga – 15.30 val. Po balsavimo bus daroma vienos valandos pertrauka, kurios metu balsavimo grupė turėtų suskaičiuoti balsus. Posėdis bus tęsiamas 16.30 val.

Nei vienas, nei kitas Seimo narys nepasinaudojo galimybe pasitraukti patiems iš Seimo. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsisakyti Seimo nario mandato. Tokiu atveju apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

Remiantis Konstitucijos 74 straipsniu, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą 3/5 visų narių balsų dauguma.

Seimo narys Linas Karalius sako, kad nesitikėjo, jog kelionė į Tailandą pratęstos Seimo sesijos metu baigsis apkaltos procesu.

Savo elgesį, kurį Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, parlamentaras pavadino jaunatvišku. Seimo narys sakė už elgesį mokantis “pačią didžiausią kainą”.

“Tikrai gailiuosi dėl tokių savo veiksmų, gailiuosi, kad savo veiksmais pažeidžiau Statuto normas. Jei būčiau žinojęs, kad man gali grėsti toks sudėtingas procesas, kuris atims tiek daug Seimo laiko ir energijos, aš tikrai net nebūčiau vykęs į tą kelionę”, – Seimo posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo mandato panaikinimo, sakė L.Karalius.

“Pasielgiau neatsakingai, tai yra mano jaunatviškas poelgis, gavau tokią pamoką, už kurią dabar moku pačią didžiausią kainą”, – pridūrė L.Karalius.

L.Karalius aiškino, jog į kelionę, žinodamas, kad gali nespėti grįžti iki sesijos, išvyko padrąsintas valdančiajai daugumai priklausančių Seimo senbuvių.

“Aš klausiau Seimo narių, jie yra iš daugumos, neminėsiu pavardžių, ir jie nuramino, kad praktika yra tokia, tik Etikos ir procedūrų komisija svarsto, blogiausiu atveju gausi įspėjimą, pačiu blogiausiu atveju gali nuimti trečdalį atlyginimo, ir dėl to, turėdamas tokį pamokymą, tokį padrąsinimą, nesiėmiau pakankamai veiksmų, kad laiku sugrįžčiau”, – sakė L.Karalius.

A. Sacharukas netikėjo galįs prarasti mandatą

Parlamentaras Aleksandras Sacharukas, kurį Konstitucinis Teismas (KT) pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius priesaiką, sako netikėjęs, jog už Seimo statuto pažeidimą gali prarasti mandatą.

“Nuo pat pradžios, nuo Etikos komisijos svarstymo, kai pasitikėjau kažkiek žmonėmis Etikos komisijos, atėjau, prisipažinau, kad kaltas, atsiprašiau, ir buvau patikintas, kad kaip visiems bus skirtas įspėjimas, ir tiek”, – ketvirtadienį per Seimo posėdyje, kuriame sprendžiamas klausimas dėl jo mandato panaikinimo, sakė A.Sacharukas.

“Kai pamačiau Konstituciniam Teisme, kas gresia už Statuto pažeidimą, turėdamas teisinį išsilavinimą ir įsigilinęs į visas pasaulines procedūras dėl apkaltų, netikėjau, kad už Statuto pažeidimą galima atimti žmogaus mandatą”, – kalbėjo A.Sacharukas.

Parlamentaras aiškino, esą iš Seimo pašalinus visus parlamentarus, pažeidusius balsavimo vienasmeniškumo principą, Seime beliktų keliolika narių.

“Žmonėms, kurie Etikos komisijos yra bausti už panašius nusižengimus kaip Lino ir mano, panaikinus mandatą, Seime liktų gal keturiolika-penkiolika žmonių, visi kiti yra padarę tokius nusižengimus”, – tvirtino Krikščionių partijos frakcijos narys.

Taip pat parlamentaras tvirtino, esą apkaltos procesas prieš jį esantis valdančiųjų organizuotas politinis susidorojimas.

“Andrius Kubilius, Virgis Valentinavičius ir Rasa Juknevičienė – tie trys žmonės mane atvedė į apkaltą”, – pareiškė A.Sacharukas.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 85 iš 141 Seimo narių.

Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsisakyti Seimo nario mandato. Tokiu atveju apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

Seimo nario Aleksandro Sacharuko advokatas Vygantas Barkauskas, ketvirtadienį parlamento posėdyje kalbėjęs vietoj savo ginamojo, gynybai pasitelkė argumentą, kad balsavimo vienasmeniškumo pažeidimai Seime – paplitę.

Anot jo, A.Sacharuko pažeidimas nėra išskirtinis, kad jam dėl tokių veiksmų būtų taikoma konstitucinė atsakomybė.

Advokatas akcentavo, jog Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) yra ne kartą svarsčiusi parlamentarus dėl balsavimo vienasmeniškumo pažeidimų, tačiau prasižengėliai tebuvo įspėti.

“Yra pagrindo konstatuoti, kad Seime yra susiklosčiusi praktika, jog Seimo nariai neretai balsuoja už posėdyje nedalyvaujančius Seimo narius. (…) Ir buvo nusistovėjusi reakcija į tokius atvejus, EPK skiriant įspėjimus ar apsiribojant tik svarstymu ir konstatuojant Seimo statuto pažeidimus”, – sakė V.Barkauskas.

Taip pat advokatas akcentavo, kad parlamentarai yra laisvi priimti bet kokį sprendimą dėl A.Sacharuko mandato, o vieši svarstymai, esą balsuodami prieš Seimo nariai patys pažeistų Konstituciją, nėra pagrįsti.

“Konstituciniam Teismui nusprendus, kad Seimo nariai pažeidė priesaiką, Seimas a priori neprivalo Seimo nario pašalinti iš pareigų, nėra jokio imperatyvo balsuoti už Seimo nario mandato panaikinimą. Nuomonė, kad Seimo nariai, nebalsuojantys už mandato panaikinimą, patys pažeis Konstituciją, nėra pakankamai pagrįsta”, – tvirtino advokatas.

Baigdamas ginamąją kalbą V.Barkauskas taip pat pabrėžė buvusius A.Sacharuko tarnybinius nuopelnus dirbant policijoje. Pasak gynėjo, kovodamas su organizuotu nusikalstamumu jis buvo sunkiai sužeistas.

Pats A.Sacharukas, atsakydamas į Seimo narių klausimus, kartojo, esą apkaltos procesas prieš jį esantis valdančiųjų organizuotas politinis susidorojimas.

“Andrius Kubilius, Virgis Valentinavičius ir Rasa Juknevičienė – tie trys žmonės mane atvedė į apkaltą”, – pareiškė A.Sacharukas.

Prieš mandatų panaikinimo svarstymą Seime Krikščionių partijos frakcija surengė spaudos konferenciją, kurioje paviešino krašto apsaugos ministrės konservatorės R.Juknevičienės A.Sacharukui atsiųstą trumpąją žinutę “Nesiblaškyk. Frakcija priėmė sprendimą nesikišti”.

Frakcijos atstovai aiškino, esą tai esantis įrodymas dėl politinio spaudimo, kai frakcija svarstė galimybę trauktis į opoziciją.

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstymą dėl priesaiką sulaužiusių parlamentarų A.Sacharuko ir Lino Karaliaus mandatų panaikinimo.

Parlamentas turės apsispręsti, ar opozicinės Krikščionių partijos frakcijos narius, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją, pašalinti iš parlamento.

A.Sacharukas pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją dėl to, kad parlamento posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus. L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

Dėl kiekvieno konkretaus veiksmo, kuriuo parlamentaras pripažintas pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, pateikiamas atskiras nutarimo projektas. Dėl jo balsuojama slaptai.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 85 iš 141 Seimo narių.

Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu. Toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas. Tokiu atveju apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos nariai šiandien vykusiame posėdyje balsų dauguma nubalsavo dėl privalomojo frakcijos narių balsavimo už apkaltą Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui.

Seimo LSDP frakcijos reglamente numatyta, kad “Seimo posėdžiuose frakcijos nariai balsuoja vieningai, kai yra priimtas toks frakcijos susirinkimo sprendimas svarstomu klausimu. Tokiais atvejais frakcijos narys, kategoriškai nesutinkantis su susirinkimo sprendimu, apie tai pareiškia susirinkimui ir nedalyvauja šį klausimą balsuojant Seimo posėdyje”.

Socialdemokratai tikisi, kad valdančioji daugumos, o ypač konservatorių, nariai bus principingi ne tik svarstant opozicijos atstovų apkaltą, bet ir savų – Egidijaus Vareikio ir Manto Adomėno, galimai pažeidusių Lietuvos Konstituciją, klausimą.

Seimo LSDP frakcija primena konservatoriams, kad būtent jų nihilistinis požiūris į Konstitucinio Teismo sprendimus dėl sumažintų pensijų dirbantiems pensininkams, dėl sumažintų socialinių išmokų motinos ir t.t., suformavo visuomenėje požiūrį, o gal KT sprendimų ir nebūtina vykdyti.

Seimas, susipažinęs su Konstitucinio Teismo išvada, nutarė svarstyti A. Sacharuko ir L. Karaliaus Seimo nario mandato panaikinimo klausimus ir paskyrė svarstymo datą lapkričio 11 d.  A. Sacharukui ir L. Karaliui nedelsiant raštu ir pasirašytinai buvo pranešta apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada Konstitucinio Teismo išvados pagrindu bus sprendžiamas jų Seimo nario mandato panaikinimo klausimas. Posėdžio pradžia – 10 val.

Seimo statute nustatyta, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ir (ar) per savo advokatą. Jis turi teisę turėti kelis advokatus. Apie pasirinktus advokatus asmuo, kuriam taikoma apkalta, privalo raštu pranešti Seimui ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki pirmojo apkaltos proceso Seime posėdžio. Tokiu atveju jie taip pat rašytiniu pranešimu kviečiami į Seimo posėdį.

Kai posėdyje be svarbių priežasčių nedalyvauja asmuo, kuriam taikoma apkalta, arba jo advokatai, jų nedalyvavimas netrukdo apkaltos bylą nagrinėti Seime.

Vykdant apkaltos procedūrą, Konstitucinio Teismo išvada bei kiti šio ir kitų teismų sprendimai nesvarstomi ir dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo nediskutuojama. Sprendžiant asmens, kuriam taikoma apkalta, konstitucinės atsakomybės klausimą, remiamasi minėtuose sprendimuose nustatytais faktais ir pateikta jų juridine kvalifikacija, o šių klausimų tyrimas neatliekamas.

Apkaltos proceso Seime posėdžiams pirmininkauja Seimo Pirmininkas arba vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų. Apkaltos proceso tvarką nustato Seimo statuto 38 ir 39 skirsnis. Apkaltos proceso posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą rašo Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo paskirtas sekretorius.

Prasidėjus posėdžiui, pirmiausia paaiškinamos apkaltos proceso taisyklės bei išdėstoma Konstitucinio Teismo išvados esmė. Po to posėdžio pirmininkas suteikia žodį posėdžio sekretoriui, kuris praneša Seimui, kas iš apkaltos proceso Seime dalyvių atvyko, taip pat nesančių asmenų neatvykimo priežastis.

Vėliau žodis suteikiamas asmeniui, kuriam taikoma apkalta, arba jo prašymu vienam iš advokatų. Kalbai ir klausimams arba vietoj jo kalbančiam advokatui skiriama po 30 min.

Po asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo žodžio Seimo statuto 107 straipsnyje nustatyta tvarka žodis suteikiamas Seimo nariams pasisakyti “už” ir “prieš” ne daugiau kaip po 4 Seimo narius (posėdžio pirmininkas pirmenybę kalbėti suteikia frakcijų seniūnams arba kalbantiesiems frakcijų vardu).

Dėl Seimo nutarimo dėl Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus mandato panaikinimo priėmimo bus skelbiamas slaptas balsavimas. Remiantis Konstitucijos 74 straipsniu, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, Seimas gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą 3/5 visų narių balsų dauguma.

Pagal Seimo statutą asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu. Toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas ir asmeniui atsistatydinus apkaltos procesas nutraukiamas ir tai įforminama Seimo nutarimu. Jame nurodoma, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, pateikė pareiškimą atsistatydinti, kad šio asmens pareiškimas tenkinamas ir kad apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

Valdančioji koalicija per ketvirtadienį numatomą balsavimą dėl apkaltos Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui pirmiausia tikisi, kad Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą palaikys socialdemokratai.

“Koalicija labai aiškiai išsako savo principinę poziciją, bet čia turiu priminti, kad koalicija šiuo metu turi tik 69 balsus, ir tam, kad KT sprendimas būtų realizuotas ir būtų už KT sprendimus surinkti 85 Seimo narių balsai, labai daug priklauso nuo opozicijos ir visų pirma nuo socialdemokratų”, – po valdančiosios koalicijos pusryčių trečiadienį sakė premjeras Andrius Kubilius.

Paklaustas, ar valdantieji turi užsitikrinę kurios nors opozicinės frakcijos paramą tokiam sprendimui, A.Kubilius dėstė, kad “parama yra reikalinga Konstitucijai, o ne mums”.

Jis taip pat pažymėjo, kad valdantiesiems “nekyla jokių abejonių”, kad reikia balsuoti už mandato atėmimą.

Premjeras dėstė, kad gerbti Konstituciją turi visos opozicinės frakcijos, bet socialdemokratų pozicijai ketvirtadienio balsavime skyrė ypatingą dėmesį.

“Tikimės, kad socialdemokratai, kaip atsakinga partija, priims atsakingą pareiškimą ir nuo jo priklauso iš esmės rytdienos rezultatai, nes noriu priminti, kad koalicijos balsų ir socialdemokratų balsų užtektų, kad sprendimas būtų atitinkantis Konstituciją”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Kiti koaliciją sudarančių partijų vadovai aiškino, kad jų vedamų partijų frakcijos balsuos vieningai už mandatų atėmimą.

“Apeliuodamas jau ne į partijas ir ne į frakcijas, o į kiekvieną Seimo narį sakau, kad rytojaus sprendimas gali lemti iš tikrųjų tolimesnes parlamentinės institucijos tradicijas”, – sakė Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.

“Mes visuomet natūraliai pasisakėme už tai, kad nėra čia jokių politinių susidorojimų, į kuriuos bandoma nukreipti (dėmesį – BNS), tai yra teisės klausimas ir Teismas pasakė konkrečiai, kad yra sulaužyta priesaika ir Konstitucija taip pat pažeista šiurkščiai”, – dėstė Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas.

Jo vertinimu, balsavimas prieš mandato panaikinimą prilygtų kojų šluostymuisi į Konstituciją.

“Aš manau, kad po šitos procedūros, kuri vyks netrukus, dar teisininkai turėtų pasižiūrėti į Konstitucijos nuostatas ir galbūt ateityje, jeigu taip nutiktų, kad KT verdiktą savo paskelbs dėl priesaikos sulaužymo, galbūt užtektų ir Seimo nutarimo, o ne balsavimo”, – trečiadienį ryte kalbėjo liberalcentristų vadovas Gintautas Babravičius.

Opozicinės Krikščionių partijos frakcijos atstovų A.Sacharuko ir L.Karaliaus mandato panaikinimo svarstymas numatytas ketvirtadienį.

KT nutarimu A.Sacharukas pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją dėl to, kad parlamento posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus. L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

Šiurkščiai Konstituciją pažeidusių parlamentarų Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus politiniai bendražygiai artėjant balsavimui dėl jų pašalinimo iš Seimo ėmė viešinti valdančiųjų konservatorių pasisakymų ištraukas iš privačių pokalbių.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai tvirtina, jog viešojoje erdvėje pasirodžiusios trumposios žinutės ir pokalbių įrašai ištraukti iš konteksto.

Antradienį Seime vykusios spaudos konferencijos metu ekspremjero Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Krikščionių partija pateikė Seimo laikinajai tyrimo komisijai dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuką vadovavusio konservatoriaus Kęstučio Masiulio balso įrašą.

K.Masiulis esą šios komisijos posėdžio metu teigia: “Stoviu šitų žmonių pusėje, kišimės daugiau į teismus ir neleisime jiems gyventi šitaip, kaip dabar gyvena”. Į pastabą, jog “Yra Konstitucijos patvirtinta tvarka”, pasigirsta atsakymas “Baikit su savo visokiais ble ble ble”.

Anot Krikščionių frakcijos Seime seniūno Vidmanto Žiemelio, “vien už šiuos žodžius galima pradėti apkaltos procesą”.

“Krikščionių” teigimu, valdančiųjų “politinius žaidimus” atspindi ir tai, kad tuo metu, kai Krikščionių partijos frakcija Seime svarstė galimybę pereiti į opoziciją, A.Sacharukas gavo iš konservatoriams priklausančios krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės trumpąją žinutę: “Nesiblaškyk. Frakcija priėmė sprendimą nesikišti”.

Valdantieji konservatoriai savo ruožtu tikina, jog nei ši R.Juknevičienės žinutė, nei K.Masiulio pasisakymas nesusiję su A.Sacharuko apkalta.

“Šia žinute besiblaškantis ir TS-LKD frakcijos paramos besitikintis A.Sacharukas šių metų pradžioje buvo informuotas, kad TS-LKD frakcija į Tautos pažangos partijos skilimą ir tarpusavio santykių aiškinimąsi nutarė nesikišti ir kiekvienas frakcijos narys yra laisvas elgtis pagal savo sąžinę. Ši žinutė neturi nieko bendro su apkaltos procesu”, – teigiama antradienį išplatintame TS-LKD frakcijos pranešime.

K.Masiulis BNS teigė apie “kišimąsi į teismus” pasisakęs ne komisijos dėl A.Sacharuko, o kitos komisijos – dėl galimo neteisėto politinių ir interesų grupuočių poveikio teisėsaugos institucijoms, posėdyje.

Jame esą buvo svarstomas premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus “tariamas kišimasis į teisėtvarkos veiklą raginant, kad teisėtvarka vis dėlto spręstų bylas”. K.Masiulis tikino diskutavęs “konstitucinės teisės teoriniais principais” ir viešumoje pasirodžiusiu pasisakymu raginęs teismus dirbti aktyviau.

“Toks spaudimas man tinkamas, kai raginamas teismas užsiimti tuo, ko iš jo tikisi, kad bylos būtų užbaigtos. Girdime apie korupcionierius, o kur bylos, kur sprendimai – suiminėja su antrankiais, o jos užvilkinamos procedūrose ir teismuose. Jei tai kišimasis į teismus, raginimas teismams dirbti savo darbą aktyviau – tai nėra joks kišimasis ir priimtinas dalykas”, – tikino parlamentaras.

Politikas tvirtina, kad Krikščionių partija, paviešindama šį įrašą, norėjo jį pažeminti.

“Jie ieškojo kažko, kad pažemintų mane – pažeminus K.Masiulį, lyg sugriūva A.Sacharuko apkaltos procedūra, tai ant manęs paremta čia viskas”, – teigė konservatorius.

Opozicinės Krikščionių partijos frakcijos atstovų A.Sacharuko ir L.Karaliaus mandato panaikinimo svarstymas numatytas lapkričio 11 dieną.

Konstitucinio Teismo nutarimu A.Sacharukas pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją dėl to, kad parlamento posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus. L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

Konstituciją pažeidusių parlamentarų Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko mandato panaikinimo klausimą Seimas nusprendė svarstyti lapkričio 11 dieną.

Ši data trečiadienį paskirta protokoliniu nutarimu. Jis priimtas 113 Seimo narių balsavus už, vienam prieš, šešiems susilaikius.

Trečiadienį specialiame posėdyje Seimo pirmininkė Irena Degutienė perskaitė Konstitucinio Teismo išvadą, kuria A.Sacharukas ir L.Karalius pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją ir sulaužę priesaiką.

A.Sacharukas pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją dėl to, kad parlamento posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus. L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

Byloje taip pat buvo paskelbtos atskirosios nuomonės, jog Seimo narių minėti pažeidimai nebuvo ypač grėsmingi konstituciniai pažeidimai, kurie tampa pagrindu ne tik netekti mandato, bet ir visam gyvenimui prarasti konstitucinę teisę būti išrinktam Seimo nariu.

“Ypatinga apkaltos procedūra, kuri pagal jos padarinius yra susieta su visa laikui prarandama konstitucine teise būti Seimo nariu, iš esmės negali būti taikoma dėl Seimo etikos ir procedūros pažeidimų”, – savo atskirojoje nuomonėje rašo KT teisėjas Egidijus Šileikis.

KT teisėja Ramutė Ruškytė atskirąją nuomonę pateikė dėl L.Karaliaus, kurį sako pažeidus Konstituciją, tačiau mano, jog pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu.

Seimo statutas numato, kad atskiru nutarimu turi būti balsuojama dėl kiekvieno KT paskelbto epizodo, balsuojama slapta. Norint priimti sprendimą panaikinti Seimo nario mandatą, reikia ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsų.