Parlamento vadovė Irena Degutienė teigia, kad valdančiosios koalicijos partneriai balsuos už Konstituciją pažeidusių opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus mandatų panaikinimą.

“Valdančiojoje koalicijoje jokių dvejonių nėra ir visi yra labai tvirtai apsisprendę – tikrai jie balsuos ir pritars Konstitucinio Teismo išvadai”, – Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

Ji aiškino, kad opozicija dėl balsavimo esą nėra tokia vieninga – kai kurios frakcijos žino, kaip balsuos, o kai kurios, I.Degutienės manymu, dar nėra tvirtai apsisprendusios.

Seimo pirmininkė taip pat sakė iš dalies sutinkanti su svarstymais, kad valdančioji koalicija nebūtų tokia ryžtinga, jei A.Sacharukas ir L.Karalius būtų valdančiosios koalicijos nariai.

“Gal iš dalies ir tai yra tiesa, ir turbūt turime būti atviri ir teisybę sakyti. Iš tikrųjų, jeigu šiandien tie du Seimo nariai būtų iš valdančiosios koalicijos, tai opozicija vieningai pasisakytų, kad tikrai jie balsuos už Konstitucinio Teismo sprendimą ir už mandato atėmimą. Dalinai turbūt ir valdančiojoje koalicijoje šiandien yra panašūs mąstymai”, – dėstė I.Degutienė.

Tačiau ji pažymėjo, kad dauguma parlamentarų, ypač tie, kurie Seime dirba ne pirmą kadenciją, turi kitokius balsavimo motyvus.

“Vis tik didžioji dauguma Seimo narių, ypatingai senbuvių Seimo narių, yra ne kartą pasisakę ir iš valdančiosios koalicijos, ir iš opozicijos, kad mes, Seimo nariai, turime pirmiausia patys laikytis Konstitucijos nuostatų (…) Vienas dalykas yra kažkokios skaičiuotės, o kitas – tavo, kaip Seimo nario, atsakomybė, tavo, kaip Seimo nario, garbė, tavo, kaip Seimo nario, pozicija konkrečiu atveju”, – sakė Seimo pirmininkė.

Trečiadienį šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis dėl apkaltos A.Sacharukui ir L.Karaliui.

Posėdyje parlamentarai bus supažindinti su Konstitucinio Teismo išvada, kuria šie parlamentarai pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją ir sulaužę priesaiką.

Bus pateiktas protokolinio nutarimo projektas, kuriuo Seimas paskirtų datą šių parlamentarų mandatų panaikinimo klausimo nagrinėjimui. Planuojama, kad tai būtų lapkričio 11 diena.

A.Sacharukas pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją dėl to, kad parlamento posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus.

L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

Manoma, kad panaikinus politikų mandatus, sustiprėtų valdančioji koalicija, nes dabar opozicijai priklausančius parlamentarus pakeistų valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos atstovai. Opozicinę Krikščionių partijos frakciją sudaro nuo Tautos prisikėlimo partijos anksčiau atskilę politikai.

Dėl apkaltos dviem parlamentarams Seimo valdyba nusprendė trečiadienį šaukti nenumatytą Seimo plenarinį posėdį.

Posėdyje parlamentarai bus supažindinti su Konstitucinio Teismo išvada, kuria opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją ir sulaužę priesaiką.

Bus pateiktas protokolinio nutarimo projektas, kad Seimas šių parlamentarų mandatų panaikinimo klausimą nagrinėtų lapkričio 11 dieną, BNS informavo Seimo pirmininkės Irenos Degutienės atstovas spaudai Juozas Ruzgys.

Seimo statutas numato, kad įsigaliojus KT išvadai, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmai prieštarauja Konstitucijai, artimiausiame plenariniame posėdyje su ja supažindinami Seimo nariai.

Jei išvadoje konstatuojama, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką, Seimas priima sprendimą svarstyti asmens, kuriam taikoma apkalta, Seimo nario mandato panaikinimą.

Priėmęs tokį sprendimą, Seimas paskiria posėdžio dėl Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą, o svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų.

Seimo statutas numato, kad atskiru nutarimu turi būti balsuojama dėl kiekvieno KT paskelbto epizodo, balsuojama slapta. Norint priimti sprendimą panaikinti Seimo nario mandatą, reikia ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsų.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) išvada, kuria Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją, yra labai didelė pamoka visiems parlamentarams.

“Aš manau, kad tai yra labai didelė pamoka visiems Seimo nariams. Iki šiol Seimo nariai galėjo ginčytis, ar čia pažeista Konstitucija, ar nepažeista, jei ne už save balsuoji, tai dabar yra labai viskas aišku. Ir tai pamoka visiems, ne tik šios, bet ir būsimų kadencijų Seimo nariams”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat sakė besitikinti, kad apkaltinti Seimo nariai patys atsisakys mandato, negaišindami parlamento laiko apkaltos procedūra, tačiau, jei visgi balsavimo dėl mandato atėmimo prireiktų, sakė mananti, kad balsuodami prieš KT išvadą Seimo nariai patys nusižengtų Konstitucijai.

“Aš turiu dar vilties, kad jokių procedūrų didelių nereikės daryti, ir jei Seimo narys A.Sacharukas yra sakęs dar vykstant KT procesui, jis pasakė, kad jei KT išvadoje bus, kad jis grubiai pažeidė Konstituciją, jis atsistatydins. Aš tikrai patikėjau jo tokiu pasakymu ir turiu vilties, kad žmogus taip ir pasielgs”, – sakė I.Degutienė.

“Mes Seime turim ką dirbti, yra daug darbų rudens sesijoj, ir apkaltos procedūra sudėtinga ir ilga, iš tiesų daryti tik procedūrą kaip spektaklį, aš manau, kad niekam čia nenaudinga, nei Seimui, nei visuomenei”, – pridūrė parlamento vadovė.

Jei visgi balsavimas būtų rengiamas, Seimo pirmininkė akcentavo, jog nepritarimas KT išvadai suponuoja, kad Konstituciją sulaužytų ir prieš balsavęs parlamentaras.

“Mano manymu, neišreiškimas pozicijos, kurią išreiškė KT sprendimu, kad grubiai pažeista Konstitucija, kiekvienas Seimo narys, kuris nepritartų tokiam sprendimui, iš esmės pats nepritaria šiandien Lietuvos galiojančiai Konstitucijai. Tada kyla klausimas, ar toks Seimo narys vėlgi gali būti Seimo nariu”, – sakė I.Degutienė.

Konstituciniam Teismui paskelbus, kad opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariai A.Sacharukas ir L.Karalius pažeidė Konstituciją, apkaltos procesas grįžta į Seimą. Pagal procedūras, balsavimas parlamente dėl mandatų panaikinimo turėtų įvykti kitą mėnesį.

KT trečiadienį savo išvadoje paskelbė, kad Seimo nariai A.Sacharukas ir L.Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo statutas numato, kad įsigaliojus KT išvadai, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmai prieštarauja Konstitucijai, artimiausiame plenariniame posėdyje su ja supažindinami Seimo nariai.

Jei išvadoje konstatuojama, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką, Seimas priima sprendimą svarstyti asmens, kuriam taikoma apkalta, Seimo nario mandato panaikinimą.

Priėmęs tokį sprendimą, Seimas paskiria posėdžio dėl Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą, o svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų.

KT išvada įsigalioja nuo paskelbimo “Valstybės žiniose”, tad, jei bus paskelbta artimiausiomis dienomis, ji turėtų būti pateikta artimiausiame Seimo posėdyje, kuris numatytas lapkričio 4 dieną.

Tuomet ne anksčiau kaip po 7 dienų turės būti skelbiamas posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl mandato panaikinimo.

Seimo statutas numato, kad atskiru nutarimu turi būti balsuojama dėl kiekvieno KT paskelbto epizodo, balsuojama slapta. Norint priimti sprendimą panaikinti Seimo nario mandatą, reikia ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsų.

Jei Seimas panaikintų Su Tautos prisikėlimo partijos (TPP) sąrašu į Seimą išrinktų A.Sacharuko ir L.Karaliaus mandatą, į laisvas vietas Seime pretenduotų žemiau jų rinkimų sąraše likę teisininkas Andrius Burba, TPP deleguotas VRK nariu, ir verslininkas Mečislovas Subelis. Tai galėtų valdančiųjų naudai keisti pusiausvyrą Seime.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius pažeidė Konstituciją, apkaltos procesas grįžta į Seimą.

Pagal procedūras, balsavimas parlamente dėl mandatų panaikinimo turėtų įvykti kitą mėnesį.

KT trečiadienį savo išvadoje paskelbė, kad Seimo nariai A.Sacharukas ir L.Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo statutas numato, kad įsigaliojus KT išvadai, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmai prieštarauja Konstitucijai, artimiausiame plenariniame posėdyje su ja supažindinami Seimo nariai.

Jei išvadoje konstatuojama, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką, Seimas priima sprendimą svarstyti asmens, kuriam taikoma apkalta, Seimo nario mandato panaikinimą.

Priėmęs tokį sprendimą, Seimas paskiria posėdžio dėl Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą, o svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų.

KT išvada įsigalioja nuo paskelbimo “Valstybės žiniose”, tad, jei bus paskelbta artimiausiomis dienomis, ji turėtų būti pateikta artimiausiame Seimo posėdyje, kuris numatytas lapkričio 4 dieną.

Tuomet ne anksčiau kaip po 7 dienų turės būti skelbiamas posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl mandato panaikinimo.

Seimo statutas numato, kad atskiru nutarimu turi būti balsuojama dėl kiekvieno KT paskelbto epizodo, balsuojama slapta. Norint priimti sprendimą panaikinti Seimo nario mandatą, reikia ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsų.

Trečiadienį po KT posėdžio Seimo atstovas apkaltos byloje Vytenis Povilas Andriukaitis tvirtino, jog paskelbus išvadą apkaltos byloje Seimo valdyba skubiai turi šaukti specialųjį posėdį.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjo teisės klausimais Egidijaus Rumbučio teigimu, tokia tvarka galiojo prezidento Rolando Pakso apkaltos metu, tačiau po jos apkaltos proceso procedūros pakeistos.

“Galėjo suklaidinti tai, kad tokia tvarka išties galiojo, tačiau proceso metu iškilus neaiškumams ir nesklandumams Seimo statute numatytos apkaltos procedūros buvo pakeistos”, – BNS sakė E.Rumbutis.

Trečiadienį paskelbtoje KT išvadoje konstatuota, kad A.Sacharukas sausio 14 ir 19 dienomis vykusiuose plenariniuose posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir 8 kartus sąmoningai balsavo už jį priimant įstatymus bei kitus Seimo aktus.

Anot KT, Seimo plenariniame posėdyje balsuodamas už L.Karalių, A.Sacharukas nepaisė iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, taip pat mandato individualumo reikalavimo kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, išreiškė ne Seimo nario L.Karaliaus, bet savo valią, uzurpavo Seimo nario L.Karaliaus teisę savo nuožiūra balsuoti priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, iškreipė balsavimo rezultatus.

“Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais Seimo narys A.Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką”, – teigiama KT pranešime.

KT taip pat konstatavo, kad parlamentaro L.Karaliaus veiksmai – išvykimas į užsienio kelionę ir dėl to nedalyvavimas be pateisinamos priežasties sausio 13, 14, 19, 20, 21 dienomis vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, sausio 15, 20 dienomis vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose – prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais, anot KT, L.Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

“L.Karalius (…) savo pareigas ėjo nesąžiningai, veikė savo asmeninius interesus iškeldamas aukščiau už Tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų, taip parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, taigi neveikė taip, kaip įpareigoja duota priesaika. Šiais veiksmais jis diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą”, – teigia KT.

Jei Seimas panaikintų Su Tautos prisikėlimo partijos (TPP) sąrašu į Seimą išrinktų A.Sacharuko ir L.Karaliaus mandatą, į laisvas vietas Seime pretenduotų žemiau jų rinkimų sąraše likę teisininkas Andrius Burba, TPP deleguotas VRK nariu, ir verslininkas Mečislovas Subelis. Tai galėtų valdančiųjų naudai keisti pusiausvyrą Seime.

Seimas neturi didelės pasirinkimo laisvės balsuodamas, ar pašalinti iš parlamento Konstituciją šiurkščiai pažeidusius ir priesaiką sulaužiusius Seimo narius Aleksandrą Sacharuką ir Liną Karalių, teigia premjeras Andrius Kubilius.

“Seimas čia neturi didelių pasirinkimų, nes po to, kai Konstitucinis teismas (KT) pripažino, kad du Seimo nariai šiurkščiai sulaužė Konstituciją ir pažeidė savo priesaiką, tai, kaip ir Vytenis Andriukaitis aiškino, jeigu Seimo nariai nebalsuotų už jų mandato panaikinimą, tai jie patys tokiu balsavimu tam tikra prasme irgi laužytų Konstituciją”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė ministras pirmininkas.

Trečiadienį KT paskelbė išvadą, kad kolegos vardu balsavęs A.Sacharukas ir užsienyje Seimo darbo metu atostogavęs L.Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. KT pripažinus, jog asmuo savo konkrečiais nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas balsuoja dėl parlamentaro mandato panaikinimo. Tokiam sprendimui priimti reikia 85 parlamentarų balsų.

A.Kubiliaus teigė tikįs, kad po KT išvados Seimo nariai nebebalsuos vieni už kitus ir savo veiksmams taikys aukštesnius standartus.

“Aš manau, kad tai tikrai baigsis, ir tam tikra prasme tokiu pakankamai skausmingu būdu Seimas bus priverstas savo veiklai taikyti žymiai aukštesnį standartą, ko iki šiol patys be KT tokios nemalonios procedūros nesugebėdavo Seimas sau pritaikyti”, – kalbėjo premjeras.

KT konstatavo, kad A.Sacharukas sausio 14 ir 19 dienomis vykusiuose plenariniuose posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir 8 kartus sąmoningai balsavo už jį priimant įstatymus bei kitus Seimo aktus. Tokiais veiksmais ir buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika.

KT taip pat padarė išvadą, kad parlamentaro L.Karaliaus veiksmai – išvykimas į užsienio kelionę ir dėl to nedalyvavimas be pateisinamos priežasties sausio 13, 14, 19, 20, 21 dienomis vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, sausio 15, 20 dienomis vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose – prieštarauja Konstitucijai.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos atstovas parlamentaras Aleksandras Sacharukas trečiadienį Konstituciniame Teisme (KT) pripažino balsavęs už frakcijos kolegą Liną Karalių, tačiau sako taip elgęsis, nes vienasmeniškumo pažeidimai balsuojant Seime – plačiai paplitę.

A.Sahcarukas per viešą apkaltos posėdį tvirtino, esą balsuojant už kitus parlamentarus matęs ir parlamento vadovę Ireną Degutienę, ir premjerą Andrių Kubilių.

“Dėl man mestų kaltinimų pripažįstu, iš tiesų esu balsavęs už Seimo narį L.Karalių. Dėl ko taip pasielgiau? Dėl to, kad “buvo pravesti geri mokymai”, ta prasme, kad kiekvieną dieną Seimo nariai daro vienasmeniškumo pažeidimus, kai matai, kad kolegos iš kairės ir dešinės balsuoja už nesančius parlamentarus, kai balsuoja aukščiausi vadovai: Seimo pirmininkė, premjeras”, – sakė A.Sacharukas.

Parlamentaras tvirtino, jog kitiems Seimo nariams iki šiol už tokius pažeidimus vienintelė sankcija buvo įspėjimas. “Tiesiog matai atsakomybę, kuri yra taikoma visiems, paprasčiausi įspėjimai arba tiesiog atkreipiamas dėmesys, kad nebalsuokit už nesančius parlamentarus”, – kalbėjo parlamentaras.

Aiškindamasis, kodėl 11 kartų balsavo už užsienio kelionėn išvykusį L.Karalių, A.Sacharukas ir toliau tvirtino, jog painiojuosi tarp savo ir kolegos Seimo nario pažymėjimų.

“Jos dvi buvo kišenėj”, – sakė parlamentaras.

Seimas gegužę kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas atsakyti, ar Seimo narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmai, tarp kurių – ir balsavimo vienasmeniškumo principo pažeidimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis atostogavo, užuot dirbęs pratęstoje Seimo rudens sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad 11 kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele, dangstė savo nusižengimą.

Nors Seimas į KT dėl apkaltų A.Sacharukui ir L.Karaliui kreipėsi atskirais prašymais, teismo sprendimu, jie sujungti į vieną bylą.

Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog asmuo savo konkrečiais nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas balsuoja dėl parlamentaro mandato panaikinimo. Tokiam sprendimui priimti reikia 85 parlamentarų balsų.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.