BFL

Vyriausybė, atsižvelgdama į cunamio sukeltą atominės elektrinės Japonijoje avariją ir Trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo procesą, atnaujino Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projektą.

Atsižvelgiant į tai, kad Seime Energetinės nepriklausomybės strategijos svarstymas dar nebuvo pradėtas, Vyriausybė nusprendė ją atnaujinti ir papildyti aktualiomis energetinio saugumo nuostatomis.

Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, branduolinės saugos nuostatų vertinimas Europos Sąjungoje ir tarptautiniu mastu nekeičia Lietuvos energetikos politikos strateginių krypčių. Tai yra dar viena proga įvertinti branduolinės energetikos būtinybę Lietuvos energetinei nepriklausomybei pasiekti, atsižvelgiant tiek į išaugsiantį elektros energijos poreikį, tiek į strateginius Baltijos šalių tikslus.

Atnaujintame Strategijos projekte aiškiau apibrėžta energetinės nepriklausomybės sąvoka: energetinė nepriklausomybė – tai galimybė laisvai pasirinkti energijos išteklių rūšį ir jų tiekimo šaltinius (įskaitant vietinę gamybą), labiausiai atitinkančius Lietuvos vartotojų interesus ir valstybės energetinio saugumo poreikius.

Projekte taip pat detalizuotos sinchroninio prisijungimo prie žemyninės Europos elektros energijos tinklų nuostatos, apibrėžiant tarpinį ir galutinį tikslą.

Vyriausybė 2010 m. spalio 6 d. jau buvo pritarusi Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijai ir pateikusi ją Seimui.

BFL

JAV energetikos bendrovės “Cheniere”, su kuria valstybės valdoma bendrovė “Klaipėdos nafta” pasirašė ketinimų protokolą dėl gamtinių dujų pirkimo ir tiekimo sąlygų, dujas tiektų pastebimai pigiau nei Rusijos koncernas “Gazprom”, tvirtina energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

“Amerikiečių siūlomos dujos yra trečdaliu pigesnės negu tos, kurias šiandien gauname iš “Gazprom”, – dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė šiuo metu JAV besilankantis A. Sekmokas.

“Cheniere” prezidentas Charigas Soui teigė, kad bendrovė planuoja skystinti ir eksportuoti skalūnines dujas.

“Reikėtų atsižvelgti į tai, kad skalūninės dujos JAV rinkoje sumažino kainas. Tačiau mes žiūrime ir į kitus galimus tiekėjus”, – teigė A. Sekmokas.

Jis neabejoja, kad po trejų metų pradės veikti Klaipėdos jūrų uoste įrengtas su magistraliniais dujotiekiais sujungtas suskystintųjų dujų terminalas.

“Negalima leisti pastatyti terminalą ir tik tada pradėti dairytis, iš kur, kokias dujas, už kokią kainą gausime”, – teigė energetikos ministras.

Jis nepaneigė, kad JAV sostinėje susitiko ir su galimais privačiais investuotojais į naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybą.

BFL

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kitą savaitę lankysis JAV, Vašingtone, kur susitiks su šalies administracijos, Kongreso nariais, nevyriausybinių organizacijų energetikos ekspertais.

Pagrindinės dvišalių susitikimų temos – Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategija, energetinė situacija regione, Visagino atominės elektrinės ir suskystintų gamtinių dujų terminalo projektai, skalūninių dujų paieškų Lietuvoje galimybė, teigiama Energetikos ministerijos pranešime.

A. Sekmokas susitiks su JAV Energetikos sekretoriaus pavaduotoju Danieliu B. Ponemonu, JAV Valstybės sekretorės pasekretoriumi energetikai ir ekonominiams klausimams Robertu D. Hormatsu, JAV Valstybės sekretorės specialiuoju įgaliotiniu energetikai ambasadoriumi Richardu L. Morningstaru.

Numatoma, kad A. Sekmokas taip pat susitiks su JAV nevyriausybinių organizacijų energetikos ekspertais bei dalyvaus “The European Institute” diskusijoje apie Baltijos regiono energetinį saugumą.

Taip pat numatyti A. Sekmoko susitikimai su JAV kongreso nariais – Atstovų rūmų Europos reikalų pakomitečio pirmininku Danu Burtonu ir Energetikos ir komercijos komiteto nariu Johnu Shimkus.

BFL

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad Europos Sąjunga (ES) turi rūpintis Baltarusijos ir Kaliningrado atominių jėgainių saugumu – šis klausimas turi tapti jos prioritetu.

“Šį rudenį prasidėsiančiose diskusijose dėl ES išorinės energetikos politikos išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas energijos tiekimui iš trečiųjų valstybių ir ES kaimyninėse valstybėse planuojamų atominių elektrinių saugumo klausimams”, – antradienį Budapešte vykusios neformalios ES energetikos tarybos metu pabrėžė A. Sekmokas.

Anot energetikos ministro, Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis vis dar priklauso Rusijos energetikos sistemai, todėl ES turėtų imtis lyderės vaidmens, kad Baltijos valstybės sinchroniškai prisijungtų prie kontinentinės Europos tinklų.

A. Sekmoko teigimu, svarbu, kad šis klausimas atsirastų ES išorės energetikos politikos darbotvarkėje.

Lietuvos premjeras anksčiau sakė, kad Baltijos šalių energetikos rinkoje žadama taikyti specifines taisykles, prekiaujant su trečiosiomis šalimis. Andrius Kubilius teigė, kad tokie apribojimai reikalingi, siekiant apsaugoti Lietuvos rinką nuo nesaugiai gaminamos branduolinės energijos.

Konkretūs sprendimai dėl energetikos rinkos bus rengiami Baltijos šalių jungtinėje darbo grupėje, kuri sudaroma Europos Komisijos pirmininko iniciatyva.

Vienoje dirbantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir kitų tarptautinių šios srities organizacijų konsultantas branduolinės energetikos saugumo klausimais Povilas Vaišnys spaudai sakė nemanantis, kad ES valstybės susitartų nepirkti elektros energijos, pagamintos nesaugiose atominėse elektrinėse. Jo teigimu, Rusijos atominiai reaktoriai nėra patys blogiausi.

Pasak jo, Kaliningrado Baltijos atominės elektrinės statyba labai pasistūmėjusi ir yra 80 proc. tikimybės, kad ji bus pastatyta, o Baltarusijos jėgainės statybą lems trys aspektai techninis, politinis ir finansinis, tačiau, jo nuomone, esama 50 proc. tikimybės, kad ji taip pat bus pastatyta.

Energetikos ministro Arvydo Sekmoko sprendimu savo elektrines turinčioms didelėms įmonėms nuo šių metų mokesčiai pakilo tiek, kad joms labiau apsimoka pirkti importuojamą energiją, todėl verslininkai jau rengiasi apskųsti Europos Komisijai (EK).

“Lietuvos rytas” rašo, kad labiausiai mokestis užguls naftos įmonę “Orlen Lietuva”. Mažeikių bendrovė dar nuo 2007 metų moka VIAP mokestį – viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą.

Didelis VIAP mokesčio padidinimas nuo šių metų šokiravo įmonę, mat ir taip per pastaruosius 4 metus bendrovė sumokėjo per 110 mln. litų šio mokesčio. Naftos įmonės vadovai mano, kad ministro potvarkis gali iškraipyti konkurenciją. Be to, Lietuva apie tai turėjo pranešti Europos Komisijai (EK) ir gauti jos pritarimą.

Todėl “Orlen Lietuva” svarsto galimybę kreiptis į EK. Jei Komisija pripažins, kad ministro įsakas nesuderinamas su ES teise, Lietuva gali skaudžiai nukentėti.

Pavyzdžiui, “Achemai” didesnis VIAP mokestis kainuos 22 milijonus litų (pernai – 9 mln. litų), “Lifosai” – 12 mln. litų per metus (pernai – 6 mln. litų). Dešimtis milijonų litų teks atseikėti ir “Orlen Lietuvai”.

Vienas didžiausių Baltijos šalyse PET ruošinių ir butelių gamintojų “Putokšnis” netrukus ketino pradėti statyti savo elektrinę. Verslininkai apskaičiavo, kad pasigaminti elektrą pigiau ir efektyviau nei pirkti. Be to, 50 proc. projekto finansuoja Europos Sąjunga, tačiau naujas energetikos ministro įsakymas atšaldė Šiaulių gamintojus.

“Putokšnio” generalinis direktorius Alvydas Stulpinas viliasi, kad ministras atšauks potvarkį: “Vis dar tikimės. Juk negalima taip staigiai pakelti mokestį, kurio niekas nebuvo įtraukęs į verslo planus.”

Didžioji dalis iš VIAP surenkamų pinigų skiriama Lietuvos elektrinei Elektrėnuose – 348 mln. litų. Jos pagaminta elektra yra ypač brangi ir nekonkurencinga. Tačiau valdantieji mano, kad tai yra Lietuvos elektros sistemos stabilumo garantas.

Iš viso šįmet ketinama surinkti 613 mln. litų VIAP mokesčio. Pernai surinkta 431 mln. litų.

Seimo opozicijai priklausantys “tvarkiečiai” žada rinkti parašus dėl energetikos ministro Arvydo Sekmoko atstatydinimo.

Tokį sprendimą frakcija priėmė pirmadienį.

Anot frakcijos seniūno Valentino Mazuronio, interpeliacijos ministrui tekstas šiuo metu yra rengiamas – sudėliojami akcentai jau anksčiau parengtame dokumente. Parlamentaras tikisi, kad ministro pašalinimo iš posto iniciatyvą parems ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

“Ilgiau laukti nebegalima, jis nedelsiant turi atsistatydinti arba būti atstatydintas,” – sakoma V.Mazuronio išplatintame pranešime.

BNS parlamentaras sakė, kad paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę – nepavykęs konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

Jis mano, kad už A.Sekmoko atstatydinimą pasisakys ir opozicijai, ir valdančiajai daugumai priklausantys parlamentarai. “Žodinis pažadas yra gautas iš kai kurių valdančios koalicijos parlamentarų”.

“Tvarkiečių” teigimu, nepasitikėjimas energetikos ministru itin išaugo, kai ėmė aiškėti neefektyvios energetikos politikos rezultatai, susiję su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu bei naujos jėgainės statyba.

“Akivaizdu, kad po korėjiečių pasitraukimo iš galimų strateginių investuotojų atominės elektrinės Visagine statyba, jeigu nesužlugo galutinai, tai nukelta neapibrėžtam laikui”, – sakoma pranešime. Be to, “nesklandumais apipinti ir alternatyvios energetikos klausimai”.

V.Mazuronio teigimu, priekaištų A.Sekmokui yra ir dėl suskystintų dujų bei atominio kuro Ignalinoje saugyklų statybos.

Rusijos ir Vokietijos koncernų “Gazprom” ir “E.ON Ruhrgas International” valdoma bendrovė “Lietuvos dujos” turėtų dirbti, o ne politikuoti, teigia energetikos ministras. Jis komentavo įmonės pareiškimus, jog iš Rusijos importuojamos dujos Lietuvai galėtų kainuoti pigiau.

“Lietuvos dujos”, kaip įmonė, turėtų būti vienodai lojali visiems akcininkams – tiek “Gazprom”, tiek Lietuvos Vyriausybei, kadangi Lietuvos Vyriausybei irgi priklauso “Lietuvos dujų” akcijų. “Lietuvos dujos” čia, aš manau, užima klaidingą poziciją, vertindama politikų elgesį ar aiškindama politiką”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Arvydas Sekmokas.

“Lietuvos dujos” neturėtų komentuoti politikos, o užsiimti ūkine veikla”, – kalbėjo energetikos ministras.

Premjeras Andrius Kubilius tokiuose įmonės atstovų veiksmuose teigė įžvelgiantis spaudimą politikams.

“Galbūt “Lietuvos dujos”, dalyvaudamos viešose diskusijose, tokiais pareiškimais dar norėtų papildomo spaudimo, nutaikant jį į politikus, bet realybėje aš matau šiek tiek kitokią situaciją”, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Lietuvos dujų” Kainodaros skyriaus viršininkas Mindaugas Kirslys pirmadienį po Kainų komisijos posėdžio žurnalistams sakė, kad Lietuvos vartotojai už dujas būtų mokėję mažiau nuo šių metų gegužės, jei Lietuva, įgyvendinama Europos Sąjungos (ES) trečiojo energetikos paketo reikalavimus, gamtinių dujų sektoriuje nebūtų pasirinkusi pagrindinį ES teisės reikalaujamą pertvarkos būdą – visiškai atskirti tiekimo, arba pardavimo veiklą nuo dujų perdavimo veiklos.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas skaičiuoja, kad įgyvendinus naują energetikos nepriklausomybės strategiją, ateityje per metus bus sutaupoma 3-4 mlrd. litų. Pasak ministro, vien namų ūkio išlaidos šildymui per metus turėtų sumažėti apie 500 litų.

Svarbiausiu dokumento tikslas – Lietuvos energetinė nepriklausomybė – turi būti įgyvendinta iki 2020-ųjų.

“Mes turime pasiekti, kad mūsų vartotojams energetiniai ištekliai kainuotų ne brangiau negu europiniams vartotojams. Tai leistų mums sutaupyti kasmet nuo trijų iki keturių milijardų litų, kuriuos mes sumokame už energetinių resursų importą iš trečiųjų šalių – iš Rytų”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Sekmokas.

“Tikslas yra, kad dauguma šių pinigų liktų Lietuvos ekonomikoje. Tai leistų sukurti nuo penkių iki šešių tūkstančių darbo vietų, tai leistų skatinti Lietuvos ekonomiką, kiekvienam namų ūkiui sutaupyti per metus apie 500 litų, kurie tenka šildymui”, – kalbėjo energetikos ministras.

Premjeras Andrius Kubilius sakė, kad šios strategijos įgyvendinimas garantuos, kad Lietuvos vartotojai gautų patikimą ir pigią energiją.

“Turime labų aiškų strateginį tikslą – pasiekti, kad svarbiausiose energetikos srityse įgyvendinami projektai garantuotų mūsų energetinę nepriklausomybę, reikalingų alternatyvų atsiradimą, konkurencingos rinkos atsiradimą, integraciją į europines sistemas, taip pat energijos taupymą”, – teigė ministras pirmininkas.

Energetinės nepriklausomybės strategijoje rašoma, jog per 10 artimiausių metų turi būti užbaigta 1 tūkst. megavatų (MW) galingumo elektros jungtis “LitPol Link” su Lenkija ir iki 2015-ųjų – 700 MW pralaidumo jungtis “NordBalt” su Švedija, o Baltijos šalys turi susijungti su Europos kontinentiniu tinklu darbui sinchroniniu režimu.

Energetikos ministerija planuoja, jog 2020-aisiais šalies elektros energijos paklausa sieks 12-14 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) per metus. Energetinė nepriklausomybė pareikalaus didelių investicijų, bet nauda esą bus dar didesnė. Valstybinio sektoriaus investicijos, skaičiuojama, sieks 14-20 mlrd. litų, privataus kapitalo ir Europos Sąjungos – 18-24 mlrd. litų. Tačiau vėliau kasmet esą bus sutaupoma 3-4 mlrd. litų vien už kurą.

Elektros poreikiui patenkinti siūlomi du sprendimai – Visagino atominė elektrinė ir didesni elektros pajėgumai iš atsinaujinančių šaltinių. Didžiausia investicija – atominė elektrinė, kurios veiklos pradžia numatoma 2020 metais, o statybos kaina – 12,4-15,4 mlrd. litų.

Be to, iki 2020-ųjų Lietuvoje atsiras naujų elektros gamybos pajėgumų – 900 mln. litų vertės Lietuvos elektrinės 9 blokas ir 300 mln. litų vertės Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės 5 blokas. Dabartinės elektrinės taip pat dirbs didesniu apkrovimu.

Dokumente rašoma, jog 2-3 mlrd. kWh šilumos per metus būtų sutaupyta, jei Lietuva iki 2020-ųjų 30-40 proc. sumažintų pastatų šilumos suvartojimą.

Planuojama, jog 23 proc. energijos 2020-aisiais bus pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Tiesa, vidaus elektros jungtims stiprinti prireiks 300-700 mln. litų, tačiau taip bus sudarytos prielaidos 500 MW suminės galios vėjo jėgainėms.

Dujų rinkoje bus siekiama pastatyti gamtinių dujų saugyklą, Lietuvos-Lenkijos jungtį. Prognozuojama, jog dujų paklausa 2020 metais sieks 1,6-3,7 mlrd. kubinių metrų. Naftos rinkoje siūloma užtikrinti, kad “Klaipėdos nafta” išliktų valstybinė įmonė su didesniais pajėgumais.

Biomase kūrenamos elektrinės 2020-aisiais, planuojama, turės 224 MW, hidroelektrinės – 153 MW galios.

Trečiadienį Vyriausybės patvirtintai naujai energetinės nepriklausomybės strategijai dar turės pritarti Seimas.