A.Tomaševičius nėra viešas asmuo. Net neįmanoma sužinoti, kokiame mieste jis gyvena, kuo užsiima, koks jo vardas – Antanas ar Andžejus. To registruojant peticiją tinklalapyje peticijos.lt nurodyti nereikalaujama. Užtat daugiausia lietuvių palaikymo šiuo metu sulaukia būtent jo įregistruota peticija „Dėl neatidėliotino smurto nutraukimo ir taikos derybų Ukrainoje organizavimo ir tarpininkavimo jose“, už kurią pasirašė jau beveik 50 tūkst. asmenų.
Rima JANUŽYTĖ
Ar 50 tūkst. parašų po peticija yra daug? Vienintelį Lietuvoje elektroninių peticijų tinklalapį administruojantis Valdas Kiziūnas pripažįsta, kad Lietuvoje tai gana solidus pasiekimas – daugiau pritarimo yra sulaukę tik su mokesčiais susiję gyventojų pasiūlymai. Tačiau parašų skaičius dar negarantuoja sėkmės. Koks Ukrainai taikos ir ramybės linkinčios Lietuvoje šiuo metu populiariausios peticijos likimas, pasak peticijos.lt administratoriaus, priklausys nuo jos autoriaus – A.Tomaševičiaus.
Jeigu šis veikėjas su parašais kreipsis į Seimą, o parlamentinė Peticijų komisija jo kreipimąsi pripažins peticija, ją bus privalu išnagrinėti. Tiesa, parašų skaičius šiuo atveju lemiamos reikšmės neturi – ta pati procedūra galiotų, jeigu peticiją būtų pasirašęs kad ir vienas asmuo. Toliau – Peticijų komisijos sprendimas dėl to, ar tenkinti A.Tomaševičiaus peticijoje išdėstytus reikalavimus ir kaip tai padaryti.
Nors skamba tarsi utopija, V.Kiziūnas tikina, kad per peticijos.lt gyvavimo istoriją ne viena gyventojų iniciatyva virto realiais politikų sprendimais, nors dar nebuvo nė vienos, susijusios su tarptautiniais santykiais.
Ukrainoje apie šią Lietuvoje 50 tūkst. žmonių palaikymo sulaukusią peticiją veikiausiai žinoma nedaug. Užtat dvigubai mažiau parašų surinkusi ukrainiečių peticija „Dėl Michailo Saakašvilio skyrimo šalies premjeru“ drebina valdžią ir kursto aistras. Pats Odesos gubernatorius šių pareigų teatrališkai purtosi, vadindamas minėtą peticiją provokacija, tačiau pabrėžia, kad premjero pareigose savęs nemato tik šiandien. O kaip bus rytoj, parodys laikas. Ir Ukrainos Rados Peticijų nagrinėjimo komisijos išvados.
Pagal Ukrainos įstatymus elektroninė peticija svarstoma, jeigu per tris mėnesius ją pasirašo ne mažiau kaip 25 tūkst. žmonių. Peticiją dėl buvusio Gruzijos prezidento M.Saakašvilio skyrimo premjeru, kurią, vartojant tikslesnius terminus, reikėtų pavadinti peticija dėl dabartinio premjero Arsenijaus Jaceniuko nušalinimo, reikiamą parašų skaičių surinko triskart greičiau, nei reikalaujama, ir tai bus pirmoji svarstoma peticija iš visų 1,1 tūkst. užregistruotų nuo elektroninių peticijų paskyros prezidento Petro Porošenkos tinklalapyje gyvavimo pradžios – rugpjūčio 28-osios.
Rokiruotės valdžioje ši peticija pati savaime neatliks, tačiau sumaišties jau sukėlė. Juolab kad premjerui A.Jaceniukui nemaloni peticija sutampa ir su aštrėjančiais jo ir prezidento nesutarimais, ir su didėjančiu vyriausybės nestabilumu.
Valdžios krizė
Po rugpjūčio 31-osios Kijeve praūžusių ir tris gyvybes nusinešusių protestų, kuriais mėginta sukliudyti Aukščiausiajai Radai konstituciškai įteisinti Minsko sutartyje numatytą decentralizacijos procesą (jį ultradešiniosios jėgos interpretuoja kaip separatistų pripažinimą ir autonomiją), valdančioji dauguma skilo – iš koalicijos pasitraukė dešiniojo sparno Radikalioji partija, vadovaujama Oleho Liaško.
Jos pasitraukimas vyriausybės nesugriovė, nes, kad ir kaip būtų, radikalai parlamente turi tik 21 vietą, tad valdančioji dauguma išlaiko 281 nario daugumą iš 450-ies. Tačiau koalicijos partnerių pasitraukimas rodo, kad vyriausybė yra labai pažeidžiama, o apie stabilumą jai kol kas galima tik pasvajoti.
Kaip rašo kommersant.ru, Ukrainos koalicijai prasidėjo pereinamasis laikotarpis. „Radikalų pasitraukimas – ne vienintelė nemaloni staigmena, nes artimiausiu metu jų bus ir daugiau“, – rašo portalas.
Koalicijos viduje jau ėmė bruzdėti ir partija „Savarankiškumas“, kuriai vadovauja Andrejus Sadovy, ir Julijos Tymošenko „Tėvynė“, o kartu tai dar 50 parlamentarų. Be jų koalicijai jau nebepavyktų išlaikyti valdančiosios daugumos.
A.Jaceniukas – pasmerktas?
Negana to, politinės jėgos ir verslo struktūros paskelbė tikrą karą vyriausybės vadovui, tad galima laukti ir Rados paleidimo bei pirmalaikių rinkimų. Net žvelgiant istoriškai A.Jaceniukas – pasmerkta politinė figūra, nes ukrainiečiams jis primena ypač juodą šalies gyvavimo laikotarpį.
Tai patvirtina ir gyventojų apklausos. Per artėjančius vietos valdžios rinkimus spalį už A.Jaceniuko partiją balsuotų jau tik 2,8 proc., o už P.Porošenkos – 23,5 proc. rinkėjų. Nujausdami, kad premjero kėdė netrukus atsilaisvins, jo įpėdiniais trokštantys tapti politikai kaip maitvanagiai suka ratus aplink A.Jaceniuko galvą ir kibirais pila ant jo purvą.
M.Saakašvilis griežtai pareiškė, kad A.Jaceniukas savo veiksmais stabdo Ukrainos ekonomikos pažangą, pataikauja oligarchams ir vengia reformų. Kalbėdamas per 5-ąjį Ukrainos TV kanalą, kuris, beje, vis dar priklauso P.Porošenkai, M.Saakašvilis pasiskundė kiekvieną dieną esąs priverstas kalbėti ne apie Rusijos ar vietinių klanų, o apie centrinės valdžios sabotažą, nes ministrų kabinetas viena ranka dalija, o kita atima pinigus.
M.Saakašvilis apkaltino A.Jaceniuką ir ryšiais su bene turtingiausiu Ukrainos oligarchu Ihoriu Kolomoiskiu, kuriam dabartinis vyriausybės vadovas galbūt talkino privatizuojant visą Ukrainos aviacijos pramonę. „Dabar vyriausybė yra paralyžiuota. Privalome įgyvendinti visišką vyriausybės pertvarką“, – teigė M.Saakašvilis.
Nors jis viešai neigia siekį tapti naujuoju Ukrainos premjeru, jo kritiką dabartiniam vyriausybės vadovui analitikai vertina kaip būtent tokių ambicijų ženklą. Ukrainos politologo Taraso Berzoveco nuomone, turėdamas tikslą pats tapti premjeru M.Saakašvilis taip dažnai pabrėžia, kad A.Jaceniukui praėjusių metų vasarį užėmus premjero postą sustiprėjo oligarchų pozicijos.
Bet ir M.Saakašvilis negali skųstis konkurentais veržiantis į premjero postą. Jam ant kulnų lipa antrąja Ukrainos ponia (po pirmąja tituluojamos J.Tymošenko) vadinama Ukrainos finansų ministrė, JAV ir Ukrainos pilietybę turinti Natalija Jaresko.
JAV valstybės departamente dirbusią finansų ministrę N.Jaresko palaiko daugiau kaip pusė visų šalies gyventojų, o jei ji ir toliau tęs tokias populistines kalbas, kokias pradėjo rėžti vos tik užuodusi beatsilaisvinančią premjero kėdę, parama gali dar labiau sustiprėti.
Neseniai ji „apskaičiavo“, kad jeigu, kaip teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozės, Ukrainos BVP kasmet auga po 4 proc., tuomet po 25 metų Ukraina pasivys ir galbūt net pralenks Šveicariją. „Mūsų BVP 2040 m. išaugs nuo 84 iki 600 mlrd. JAV dolerių. O tai toks lygis, koks yra Šveicarijoje dabar“, – sako vyriausioji Ukrainos finansų viršininkė.
Žinoma, tai įmanoma, jeigu bus restruktūrizuota Ukrainos skola. Privatūs kreditoriai Ukrainai jau sutiko nurašyti 20 proc. skolų, o likusių mokėjimą atidėti ketveriems metams. Tačiau N.I.Jaresko primena, kad vyriausybė savo lėtomis apsukomis trukdo šį sumanymą kuo greičiau iki galo įgyvendinti ir pagaliau leisti Ukrainai normaliai kvėpuoti: „Mums trūksta vos trijų techninių, bet svarbių įstatymų, ir skola bus restruktūrizuota.“
Kuris tinkamiausias?
Dėl premjero posto kovą pradeda ir kiti Ukrainos veikėjai, tarp jų – pirmoji Ukrainos ponia J.Tymošenko, kuriai šios pareigos nėra naujiena: A.Jaceniuko šildomame krėsle ji yra sėdėjusi jau du kartus – 2005 m. ir 2007–2010 m.
Vokiečių „Deutsche Wirtschafts Nachrichten“ analitikai įsitikinę, kad vyriausybę formuoti gali būti pavesta ir buvusiam Ukrainos parlamento pirmininkui bei buvusiam laikinajam šalies prezidentui Oleksandrui Turčynovui, kuris dabar vadovauja Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai.
Ukrainos politikos analizės ir valdymo instituto direktorius Ruslanas Bortnikas neatmeta, kad premjero postas gali atitekti ir parlamento pirmininkui Vladimirui Groismanui: „Jai kalbame apie tai, kas galėtų tapti premjeru vietoj A.Jaceniuko, manau, V.Groismanas būtų pats tinkamiausias prezidentui – tai žmogus iš P.Porošenkos bloko.“
Tačiau analitikas nenurašo nei „itin Ukrainoje gerbiamo“ M.Saakašvilio, nei N.I.Jaresko, kurią, pasak politologo, palaiko proamerikietiškai nusiteikęs Ukrainos elitas. Tiesa, politologo nuomone, šie du politikai yra „nevaldomi“, tad P.Porošenkai su jais dirbti būtų sudėtinga. Be to, tai suvokia ir jų kontroliuoti nepajėgiantys Ukrainos oligarchai.
Politologo Sergejaus Slobodčuko nuomone, kol kas būsimas premjeras tikrai nėra aiškus, tačiau artėjant vietos tarybų rinkimams aiškėja ir būsimos centrinės valdžios kontūrai. Jeigu A.Jaceniuko „Nacionalinis frontas“ pralaimės šiuos rinkimus, Ukrainai teks keisti dalį vyriausybės – iki pat premjero. Logiška: jeigu „Nacionalinis frontas“ rinkimuose negaus gyventojų palaikymo, tuomet vyriausybėje neišvengiamai reikalingos permainos.
„Šiuo atveju galimi du variantai: programa minimum, kitaip sakant, tiesiog persistumdymas, arba programa maksimum – visiškas vyriausybės performavimas“, – prognozuoja S.Slobodčukas.
Politologas priduria, kad naujas vyriausybės vadovas neišvengiamai bus JAV plano dalis. Jo nuomone, stiprios vidinės politinės jėgos ir parlamentinės frakcijos – J.Tymošenko, O.Liaško, P.Porošenkos – orientuosis į išorės jėgų poziciją, pirmiausia JAV. Jeigu JAV sutiks, kad vyriausybė negali dirbti vadovaujama A.Jaceniuko, jį pakeis kažkas kitas. Tačiau jei JAV laikysis pozicijos, kad A.Jaceniukas privalo likti vyriausybės vadovo pozicijoje, bandymas jį pakeisti žlugs.
„Stratfor“ analitikai apibendrina: A.Jaceniuko įpėdinis atskleis, kurios jėgos valdys Ukrainą – neokonservatoriai, o gal santūri Baracko Obamos administracija. Tačiau labai daug kas priklausys ir nuo to, kaip toliau klostysis situacija Ukrainos rytuose ir ar vangiai įgyvendinamą Minsko taikos sutartį pakeis naujas efektyvus tarptautinis susitarimas.
Normandijos kvartetas griežia taiką
Minskas, regis, savo vaidmenį tarpininkaujant taikos deryboms jau atliko, praėjo ir Aliaksandro Lukašenkos šlovės valanda, kai jam į labiausiai izoliuotą Europos pakraštį buvo leista pasikviesti globalios reikšmės klausimą sprendžiančius pasaulio lyderius. Nepavyks, kaip norėtų peticijos autorius A.Tomaševičius, derybų tarpininko estafetės perimti ir Lietuvai.
Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos – šalių, vadinamų Normandijos kvartetu, vadovai dabar aktyviai susitikinėja Vakarų šalių sostinėse. Šių šalių prezidentai rugsėjo 9-ąją Ukrainos klausimu tarėsi telekonferencijos metu, rugsėjo 12-ąją pasikalbėti apie situaciją Ukrainoje į Berlyną jie atsiuntė savo šalių užsienio reikalų ministrus, o patys dar kartą susitikti sutarė spalio pradžioje Paryžiuje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas neatmetė galimybės, kad dar vienas Normandijos kvarteto užsienio reikalų ministrų susitikimas galėtų vykti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos susitikimo Niujorke užkulisiuose.
Svarbiausias Normandijos kvarteto derybų tikslas – kuo greičiau pasirašyti dokumentą dėl tankų, minosvaidžių ir šaunamųjų ginklų, kurių kalibras viršija 100 mm, pašalinimo iš fronto linijos bei laikinų ESBO stebėjimo postų įkūrimo šioje teritorijoje.
Ukrainai savo ruožtu labai rūpi, kaip šalyje vyks vietos valdžios rinkimai. Separatistai nori surengti vietos valdžios rinkimus pagal savas sąlygas, kurios draustų balotiruotis visiems proukrainietiškiems kandidatams, be to, pageidauja balsavimą rengti ne spalio 25-ąją, kai vietos valdžios rinkimai vyks visoje Ukrainoje, o kitą pasirinktą dieną.
Ukrainos premjeras perspėja, kad bet koks mėginimas surengti neteisėtus rinkimus sukilėlių kontroliuojamose rytinėse teritorijose būtų vasarį Minske sudarytos taikos sutarties pažeidimas. Reikėtų pridurti – dar vienas.
Kaip nurodo Jungtinės Tautos, 17 mėnesių besitęsiantis karas prie Europos Sąjungos rytinių sienų nusinešė jau beveik 8 tūkst. žmonių gyvybių, o aukų skaičius toliau didėja, nors rugsėjo 1-ąją ir paskelbtos naujos paliaubos.
„Nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą pradžios 2014 m. balandžio viduryje iki šiol iš viso žuvo mažiausiai 7962 žmonės, o dar mažiausiai 17 811 buvo sužeista. Tai apytiksliai oficialūs skaičiai, tačiau tikrieji gali būti kur kas didesni“, – nurodoma naujausioje JT žmogaus teisių vyriausiojo komisaro biuro ataskaitoje apie padėtį Ukrainoje. Be to, kaip pabrėžia žmogaus teisių gynėjai, civilių aukų pastaruoju metu dar padaugėjo.
Jei tik Ukrainos sostinėje sėdintys politikai žinotų, kaip Ukrainos rytuose nutraukti karą ir patenkinti A.Tomaševičiaus peticiją, galbūt neprireiktų ir ukrainietiškosios, jėga į premjerus brukančios M.Saakašvilį. Prezidentas P.Porošenka, matyt, įsivaizduoja, kaip tai įgyvendinti. Jo nuomone, A.Jaceniuko pakeitimas kitu yra vienas žingsnis į didesnį stabilumą ir aukų mažėjimą. Tačiau jei jis klysta, Normandijos kvartetas turės atlikti bisą.
Loading ...