BFL

Seimo narys, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Arūnas Valinskas raštu kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas ištirti, ar generalinis prokuroras Darius Valys nėra padaręs rimtesnių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų nei tik formalus, kurį šiuo metu tiria VTEK.

“Turimais duomenimis, generalinio prokuroro Dariaus Valio pažeidimai atrodo daug rimtesni nei bandoma mums pateikti, todėl kreipiausi į VTEK įvertinimo ir atsakymų”, – sakė A. Valinskas.

VTEK yra pradėjusi tyrimą dėl D. Valio elgesio atitikties minėto įstatymo nuostatoms, nustatančioms privačių interesų deklaravimo tvarką bei terminus. Vertinama, ar D. Valys laiku ir tinkamai deklaravo vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorius.

Tuo tarpu Seimo narys A. Valinskas prašo įvertinti, ar nebuvo padaryta rimtesnių pažeidimų nei tik formalaus pobūdžio pavėlavimas laiku deklarantuoti privačius interesus.

Seimo nariui abejonių sukėlė tai, kad D. Valys, dirbdamas generaliniu prokuroru, galėjo toliau valdyti akcijas įmonių, dėl kurių veiklos jam pavaldi institucija atlieka ikiteisminį tyrimą. Nors akcijų įsigijimo laikas ir nėra viešinimas, Seimo nario nuomone, interesų konflikto požymių vis vien esama – generalinis prokuroras arba turėjo nepirkti akcijų, o jei buvo įsigijęs anksčiau, dar eidamas Akmenės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareigas, tai, pradėjęs vadovauti Generalinei prokuratūrai, turėjo bendrovių akcijų nedelsdamas atsisakyti. Tačiau to nepadarė iki 2011 metų kovo mėnesio pabaigos.

Rašte VTEK A. Valinskas taip pat pateikė turimus duomenis, iš kurių matyti, kad D. Valys deklaravimo terminų nesilaikė ir vadovaudamas Akmenės rajono prokuratūrai. Seimo nario nuomone, šie pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs, nes pats generalinis prokuroras D. Valys pradėdavo tyrimus dėl to, kad vienas ar kitas prokuroras pavėluodavo laiku deklaruoti privačius interesus, ir informaciją apie tai perduodavo VTEK.

Be to, A. Valinskas prašo VTEK iš naujo įvertinti, ar D. Valys nenusižengė tarnybinei etikai, prašydamas ar versdamas prokuratūros vairuotoją privačiu automobiliu vežti jį į darbą.

Prašoma įvertinti ir tai, ar D. Valys nenusižengė lygybės principams ir ar tinkamai atliko tarnybines pareigas, kai dėl prokurorų Algimanto Kliunkos ir Rolando Tilindžio su Specialiųjų tyrimų tarnyba pasirašytų autorinių sutarčių ir nesavalaikio šio fakto deklaravimo pradėjo tyrimus, o analogiškoje situacijoje atsidūrusių prokurorų Zenono Buroko ir Irmanto Mikelionio atžvilgiu nesiėmė jokių priemonių ir net paskyrė juos į aukštesnes pareigas.

Valdančiosios koalicijos sprendimas po Seimo rinkimų parlamento pirmininko postą atiduoti politinės patirties neturinčiam Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderiui Arūnui Valinskui buvo Seimo kaip institucijos nuvertinimas ir viena rimtesnių klaidų, šeštadienį sakė dabartinė Seimo vadovė konservatorė Irena Degutienė.

Kalbėdama didžiausiosios valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavime I.Degutienė teigė, kad Lietuvoje jau susiklostė tradicija, kad rinkimus laimėjusios partijos lyderis tampa Vyriausybės, o ne parlamento vadovu.

“Turbūt logiška, kad iš inercijos ir mes, Tėvynės sąjunga, pasidavėme tai iškreiptai naujai politinei madai, Seimo vadovo postą iškeisdami į ministrų vietas ir atiduodami politinės patirties neturintiems savo jauniesiems kolegoms. Tokį Seimo, kaip institucijos, nuvertinimą laikyčiau viena iš rimtesnių mūsų politinių klaidų atėjus į valdžią”, – tvirtino politikė.

Politikos naujokas, pramogų verslo atstovas A.Valinskas Seimo pirmininku išrinktas po parlamento rinkimų 2008 metų lapkritį. Tačiau 2009 metų rugsėjį jis atstatydintas iš šių pareigų dėl įtarimų palaikant ryšius su Kauno nusikalstamo pasaulio atstovais.

A.Valinską parlamento pirmininko poste pakeitė I.Degutienė.

Seimo pirmininkė šeštadienį tvirtino, kad tokia praktika padarė ir kitokios žalos.

“Svarbiausi sprendimai būdavo priimami nebe Seime, o Ministrų kabinete, realiai mūsų valstybė buvo tapusi ne parlamentine, o vyriausybine, taip iš dalies pažeidžiant Konstitucijoje numatytus institucijų atskaitomybės principus ir atsisakant realios parlamentinės kontrolės”, – sakė I.Degutienė.

Suvažiavimo delegatams ji taip pat aiškinosi, kodėl kartais jos ir TS-LKD lyderio A.Kubiliaus požiūriai bei viešos kalbos skiriasi.

“Suprantu, kad tai atrodo neįprasta ir kai ką net piktina, sutinku ir su nuomone, kad tai rodo, jog dėl įvairių priežasčių labai trūksta pokalbių ir gilesnių diskusijų partijos ar koalicijos viduje, – tvirtino I.Degutienė. – Kita vertus, turime išmokti pripažinti ir tai, kad ne visuomet Ministrų kabineto ir Seimo nariams pavyksta sutarti dėl labai svarbių visiems piliečiams sprendimų, kaip kad dėl daugiabučių namų renovavimo, valstybės turto valdymo būdų, vieno ar kito valstybės pareigūno veiklos, todėl tokiais atvejais neišvengiamos ir skirtingos nuomonės.”

Anot I.Degutienės, tokio pareigų ir nuomonių išsiskyrimo nereikėtų vadinti nei partijos skilimu, nei konkurencine kova ar savinieka, saviplaka.

“Tai tiesiog mūsų besiplečiančios demokratijos išraiška, realus Konstitucijoje įtvirtinto valdžių pasidalijimo ir atskaitomybės bei parlamentinės kontrolės įgyvendinimas”, – sakė ji.

Į Kongresų rūmuose Vilniuje vykstantį TS-LKD suvažiavimą šeštadienį susirinko 640 delegatų.

Pagrindinis suvažiavimui pateiktas dokumentas pavadintas “TS-LKD veikla: iššūkiai, problemos ir perspektyvos”, jame analizuojamas pastarųjų dvejų metų partijos nueitas kelias vertybiniu požiūriu, nagrinėjamos padarytos klaidos, atsikertama į viešoje erdvėje reiškiamus priekaištus ir kalbama apie būsimus iššūkius.

TS-LKD yra viena didžiausių šalies partijų. Nuo 2008 metų pabaigos ji su Liberalų sąjūdžių, Liberalų ir centro sąjunga ir Tautos prisikėlimo partija priklauso valdančiajai koalicijai.