BFL

Artūro Zuoko partijos įkūrimas tebūtų ankstesnio darinio įforminimas ir jam, konkuruojant su dar dviem liberalių pakraipų partijomis, nebūtų lengva peržengti 5 procentų balsų barjerą, kad patektų į Seimą, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas.

“Neva nepartinis judėjimas, kuris buvo sukurtas prieš savivaldybių rinkimus, iš esmės turėjo visus partijos požymius, tik, matyt, buvo naudojamasi situacija ir tam tikro patrauklumo vardan buvo skelbiama, kad tai yra ne partija, o nepriklausomas nepartinis judėjimas. Šia prasme tai būtų tik savotiškas įforminimas to, kas jau egzistavo ir prieš savivaldybių rinkimus”, – Eltai sakė T. Janeliūnas.

Politologas svarstė, kad idėja kurti politinę partiją A. Zuoką galėjo paskatinti sąlyginė sėkmė, kuri jį lydėjo per savivaldos rinkimus.

“Galbūt tai paskatino sąlyginė sėkmė, kuri jį lydėjo per savivaldybių rinkimus ir, matyt, patvirtino, kad jis kaip politikas vis dar turi pasitikėjimą bent jau tarp vilniečių, tai galbūt ir platesniu mastu nori išnaudoti šitą potencialą. (…) Nėra nė vienos politinės partijos, kurios tikslas nebūtų valdžia ar nebūtų bandoma dalyvauti visais lygiais rinkimuose. Iš esmės partija, kuri nedalyvauja rinkimuose, yra beprasmiška. Reikėtų manyti, kad tokia partija greičiausiai dalyvautų ir Seimo rinkimuose”, – sakė T. Janeliūnas.

Lengvos sėkmės rinkimuose į parlamentą A. Zuoko partijai politologas nenumato.

“Seimo rinkimai – sudėtingesnis dalykas nei savivaldos. Čia reikia nacionaliniu mastu perkopti 5 proc. rinkėjų balsų barjerą. Turint galvoje, kad šitoje nišoje varžosi dar bent dvi liberalų partijos, šiuo atveju nebus taip lengva A. Zuokui tarp šitų partijų gauti daugiau kaip 5 proc. balsų”, – sakė T. Janeliūnas.

Rinkimai į Seimą vyks 2012 metais.

Viešai prabilęs apie naujos politinės jėgos kūrimą, pats A. Zuokas sakė sostinės mero posto į Seimo nario vietą nekeisiąs.

“Situacija keičiasi, manyčiau, per tam tikrą laiką mes informuosime visuomenę apie naujos politinės jėgos atsiradimą. Politinė partija vienys centro dešinės pakraipos politikus, kuriems bus nesvetima atsakingo liberalizmo idėja ir kuriems taip pat svarbios krikščioniškos vertybės”, – LTV laidoje “Savaitė” kalbėjo A. Zuokas.

A. Zuokas 2009 metų pabaigoje atsisakė Seimo nario mandato, vėliau pasitraukė iš Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) ir įkūrė visuomeninį judėjimą TAIP, su kuriuo vasarį vykusiuose savivaldos rinkimuose pelnė didžiausią vilniečių pasitikėjimą ir šiuo metu eina Vilniaus miesto mero pareigas. A. Zuokas Vilniaus meru dvi kadencijas buvo 2000-2007 metais.

BFL

Pagrindinis tris mėnesius Vilniui vadovaujančio mero Artūro Zuoko ir miesto tarybos valdančiosios koalicijos tikslas yra “Icor” grupės (buvusi “Rubicon”) protegavimas, ketvirtadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius.

“Kai kurie dalykai šiek tiek juokingai atrodo, aš jau leidau sau pajuokauti, ypač, kai žinau galbūt ir šiek tiek daugiau detalių iš tų pokalbių ir derybų. Akivaizdu, kad ta pati Darbo partija ir Viktoras Uspaskichas paskutinių savaičių įvykiuose atrodo tikrai pakankamai juokingai, kai dramatiškai kėlė reikalavimus, kad jų frakcija negauna tiek galių, kiek jiems priklausytų pagal frakcijos narių proporcijas, kai žinau, kad pokalbiai dar opozicijoje iki visų šių pasikeitimų taip pat vyko intensyviai apie alternatyvios koalicijos sudarymą. (…) Bet, pasirodo, ties susitarimai per daug nieko nereiškia, per naktį gali pasikeisti ir turime ne veikiančia koaliciją, o besikeičiančią karuselę “, – apie peripetijas Vilniaus miesto savivaldybėje ketvirtadienio rytą “Žinių radijuje” kalbėjo A. Kubilius.

Ministras Pirmininkas sutiko su Prezidentės kritika, kad po savivaldos rinkimų į vietos valdžią atėję politikai varžosi tarpusavyje ne dėl valdžios ar žmonių, o dėl pinigų.

“Matau, kokie prioritetai buvo Artūro Zuoko ir valdančiosios koalicijos per šiuos tris mėnesius. Tai pagrindinis rūpestis buvo per jėgą prastumti sprendimą, kuris naudingas vadinamajai “Rubicon” kompanijai, kuri dabar jau pakeitusi pavadinimą, ir susidaro vaizdas, kad būtent čia yra galios centras, kuris sugeba ir tas esančias savivaldybėje partijas, frakcijas stumdyti taip, kaip tuo momentu reikia”, – sakė Premjeras.

A. Kubilius taip pat sukritikavo Vilniaus šilumininkų, energetikų pareiškimus, kad artėjantis šildymo sezonas bus pats brangiausias. Tai esą liudija, kad pastarieji turi galios jiems palankiai koreguoti frakcijas savivaldybės taryboje.

Premjero vertinimu, dėl to reikalinga šilumos ūkio pertvarka, kad “oligarchiškai monopolistinėms tendencijoms nebūtų leista toliau karaliauti”.

ELTA primena, kad antradienį apie prisijungimą prie valdančiųjų sostinėje paskelbė LLRA, o “darbiečiai” pareiškė nesitraukią.

Vilniaus miesto tarybos opozicijoje liko tik TS-LKD ir partija Tvarka ir teisingumas. Valdančiąją daugumą sudaro A. Zuoko įkurto visuomeninis judėjimo TAIP, LLRA, Rusų aljanso atstovai, “darbiečiai” ir socialdemokratai.

BFL

Sveikatos problemų pastaruoju metu turintis Vilniaus meras Artūras Zuokas po Vilniaus miesto savivaldybės kolegijos posėdžio vėl išvyko pas medikus.

“Nieko neturiu ką pasakyti”, – situacijos lrytas.lt nenorėjo komentuoti mero žmona Agnė Zuokienė.

Į ligoninę A.Zuokas per pastarąsias dešimt dienų jau buvo vežtas du kartus. Tačiau jis greitai pakildavo iš lovos, padėkodavo medikams ir grįždavo į darbą.

Politikas prieš porą dienų teigė, kad konkrečios priežastys, dėl kurių praėjusią savaitę dukart atsidūrė ligoninėje, nenustatytos.

“Diagnozė tokia, kad nėra aiškios diagnozės, yra įvairių aplinkybių visuma, lemiamos įtakos tam turėjo ir apsinuodijimas”, – sakė politikas.

BFL

Sostinėje numatoma steigti Vilniaus kino biurą, kuris, remdamasis geriausia Europoje praktika, parengtų kino filmavimo sostinėje skatinimo programą ir prižiūrėtų Lietuvos bei užsienio kino filmavimui Vilniuje reikiamos infrastruktūros plėtrą, pranešė savivaldybė.

Tai sutarta antradienį per Vilniaus mero Artūro Zuoko susitikimą su Nepriklausomų prodiuserių asociacijos (NPA) pirmininke Rasa Miškinyte ir kitais kino kūrėjais. Aptartos galimybės Vilniuje įgyvendinti skatinimo priemones, kurios leistų miestui tapti kino sostine.

Pasak Vilniaus savivaldybės pranešimo, šiuo metu Vilnius praranda pozicijas kino industrijos žemėlapyje. Tuo metu paramos kinui paketus patvirtinusi Ryga pastaraisiais metais aktyviai dirba pritraukdama kino industrijos lėšas. Savivaldybės teigimu, kino industrija Vilniuje pritraukia apie keturis kartus mažiau lėšų nei 2006-2007 metais (pavyzdžiui, 2007 metais tam išleista apie 36 mln. litų, 2010 metais – apie 9,3 mln. litų).

“Esu tikras, kad Vilnius taps kino sostine – mūsų miestas yra puiki vieta filmuoti lietuvišką ir užsienio šalių kiną. Kino industrijos plėtra prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo esamiems ir būsimiems Lietuvos kino sferos darbuotojams, skatins turizmą. Be to, papildomas lėšas, gautas iš kino gamybos mūsų mieste, galėsime skirti Lietuvos kinui”, – pranešime cituojamas A. Zuokas.

Vilniaus miesto savivaldybė teigia pradėjusi aktyviai dirbti skatindama kino industriją sostinėje – šiuo metu lietuviškos filmavimo firmos įsikuria patalpose, esančiose Kirtimuose, taip pat ieškoma kitų būdų skatinti didelių kino projektų filmavimus Vilniuje.

BFL

Sostinės vadovas Artūras Zuokas tvirtina miestui radęs naują pigių skrydžių bendrovę, tačiau susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ragina dar neskubėti džiaugtis.

A. Zuokas žada jau šią savaitę savivaldybėje sudaryti darbo grupę sutarčiai parengti, pagal kurią skandinavų kapitalo oro linijų bendrovė “Lithuanian Express” jau kitų metų kovą iš Vilniaus pradėtų reguliariuosius skrydžius.

Sostinės meras tvirtina gavęs susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pritarimą, tačiau šis “Vilniaus dieną” patikino, kad prie bendrovės vilionių į Vilnių neprisidės.

Jo teigimu, mero ir bendrovės sandorio neketinama remti iš valstybės biudžeto. E. Masiulis ragina A. Zuoką susitarti taip, kad oro bendrovė pati investuotų savas lėšas, pati ar su savivaldybės pagalba rastų dar daugiau investuotojų.

Vis dėlto, jei miesto vadovams pavyktų į Tarptautinį Vilniaus oro uostą pritraukti naują skrydžių bendrovę, E. Masiulis tikina visomis išgalėmis palaikysiąs tokią iniciatyvą.

Prieš dvejus metus bendrovės “Lithuania Express” steigėjai tvirtino, kad yra pasiruošę iš Vilniaus skristi mažiausiai į šešias Europos sostines. Vėliau savo planus pakeitė ir žadėjo skraidinti į Amsterdamą, Berlyną ir Kopenhagą. Bet šie pažadai išpildyti nebuvo. Garsiai apie savo planus prakalbusi bendrovė vėliau ilgam dingo.

Į “Lithuania Express” yra investavusi 3 juridinių ir 8 fizinių asmenų grupė. Ta pati grupė yra įkūrusi gerai žinomą islandų skrydžių bendrovę “Iceland Express”. “Lithuanian Express” steigėjai žadėjo sukurti mažiausiai 60 naujų darbo vietų ir įsikūrusi Vilniaus oro uoste per metus pasiekti per 150 mln. litų apyvartą.

BFL

Sostinės meras Artūras Zuokas sako, kad jaučiasi gerai, ir iš ligoninės išeis pirmadienio vakarą arba antradienio rytą. Vilniaus miesto vadovas tvirtina iškart grįšiąs į darbą.

“Jaučiuosi puikiai, šiandien vakare arba ryt ryte jau turėčiau išeiti iš ligoninės ir grįžti į darbą. Tiesą pasakius, darbo nenutraukiau ir ligoninėje, susitikau su vicemerais, atlikau kitus darbus, čia išėjo visai neblogas mero kabinetas, ir išėjęs iškart grįžtu į darbą”, – pirmadienį BNS sakė A. Zuokas, penktadienio vakarą antrąkart per savaitę atsidūręs ligoninėje.

Politikas teigė, kad konkrečios priežastys, dėl kurių praėjusią savaitę dukart atsidūrė ligoninėje, nenustatytos.

“Diagnozė tokia, kad nėra aiškios diagnozės, yra įvairių aplinkybių visuma, lemiamos įtakos tam turėjo ir apsinuodijimas”, – sakė politikas.

Vilniaus meras A. Zuokas praėjusią savaitę dukart atsidūrė ligoninėje, ten yra iki šiol. Anksčiau skelbta, jog į ligoninę jis paguldytas dėl apsinuodijimo.

"Veido" archyvas

Vilniaus meras Artūras Zuokas antrą kartą per šią savaitę atsidūrė ligoninėje, penktadienį pranešė TV3 Žinios.

Pasak pranešimo, jis turėjo vykti į laidos “Savaitės komentarai” filmavimą, tačiau pakeliui pasijuto blogai ir buvo nugabentas į Santariškių klinikas.

A. Zuokas į ligoninę pirmą kartą šią savaitę buvo paguldytas antradienį. Kaip tuomet BNS sakė jo žmona parlamentarė Agnė Zuokienė, meras į ligoninę buvo paguldytas dėl apsinuodijimo.

Iš medicinos įstaigos jis buvo išrašytas trečiadienį.

BFL

Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba piktinasi, kad meras Artūras Zuokas nori “nusisavinti” kontrolieriaus tarnybą. Dėl to tarnyba skubos tvarka kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių ir Valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę.

Kreipimesi reiškiamas susirūpinimas dėl to, kad skubiai sušauktame Vilniaus savivaldybės tarybos posėdyje Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą numatoma priskirti mero ar jo pavaduotojų pavaldumui, o tai “prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 3 daliai, kuri nustato, kad Savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas tik savivaldybės tarybai”.

Artimiausiu metu Taryboje bus svarstomas ir klausimas dėl savivaldybės kontrolieriaus Šarūno Skučo atleidimo iš pareigų. “Manome, kad tarnybos vadovo atleidimo klausimas yra politizuotas, tuo siekiant pašalinti merui neparankų pareigūną”, – rašoma kreipimesi. Jį pasirašė šešiolika kontrolės ir audito tarnybos darbuotojų ir tarnybos vadovas Š. Skučas.

Tarnybos darbuotojai pabrėžia, kad mero siūlomi priimti sprendimai kilo dėl efektyvios tarnybos ir jos vadovo veiklos bei atliktų ir šiuo metu atliekamų auditų “Vilniaus šilumos tinkluose” dėl šilumos kainos nustatymo pagrįstumo ir viešųjų pirkimų skaidrumo, Savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų srityje, “Vilniaus vystymo kompanijoje”, “Vilniaus vandenyse”.

Tarnybos teigimu, jei trečiadienio tarybos posėdyje bus priimtas sprendimas, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba tampa pavaldi merui ar jo pavaduotojams, nebeliks savivaldybei pavaldžių įstaigų ir įmonių lėšų panaudojimo ir veiklos kontrolės.

BFL

Vilniaus meras Artūras Zuokas išleistas iš ligoninės ir sugrįžo į darbą. Apie tai trečiadienio rytą sostinės vadovas pasiskelbė savo socialinio tinklapio profilyje.

“Viskas ok. Širdis – puikiai (taip sakė daktarai), visa kita – taip pat. Kažkuo apsinuodijau ir tai sukėlė netikėtą organizmo reakciją”, – rašo meras.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybėje vyks tarybos posėdis. Darbotvarkėje numatyta svarstyti ir UAB “Vilniaus energija” akcijų perleidimą antrinei “Dalkia” įmonei. Dėl šio sprendimo tarybos opozicija A. Zuoką apskundė prokurorams.

Posėdyje taip pat numatoma patvirtinti dviejų komisijų sudėtis: dėl sutarties su UAB “Vilniaus pramogų parkas” ir Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties vykdymo priežiūros komisijų sudarymo.

ELTA primena, kad antradienį Vilniaus meras A. Zuokas buvo paguldytas į ligoninę priešinfarktinės būsenos.

Vilniaus mero žmona, Seimo Agnė Zuokienė Eltai teigė, jog A. Zuokas į Santariškių ligoninę paguldytas dėl širdies nepakankamumo.

Į medikus antradienį Vilniaus merui dėl širdies veiklos problemų teko kreiptis tris kartus.

A. Zuokas gydytas kardiologijos reanimacijoje.

"Veido" archyvas

Vilniaus meras Artūras Zuokas paguldytas į ligoninę, BNS patvirtino politiko žmona parlamentarė Agnė Zuokienė.

“Šiuo metu jis yra kardiologinėje reanimacijoje”, – BNS sakė A. Zuokienė.

Jos teigimu, Vilnaius meras į ligoninę paguldytas dėl apsinuodijimo. A. Zuokienė teigė, kad kol kas neaišku, kuo būtent jis apsinuodijo.

Kaip pranešė LNK Žinios, į ligoninę A. Zuokas pristatytas priešinfarktinės būsenos.

BFL

Vilniaus meras Artūras Zuokas mąsto, kad savivaldybės automobiliai stovi be darbo, tad siūlo miesto autoūkį versti taksi parku. Tačiau ne visi tokias mero idėjas vertina palankiai ir aiškina, kad savivaldybės darbuotojams ir taip trūksta valdiškų mašinų, rašo “Vilniaus diena”.

“Tarnybinis Vilniaus savivaldybės transportas, kuris dabar jai priklauso, galėtų veikti taksi paslaugų pagrindu. Automobiliai būtų priskirti pareigūnams pagal statusą, rangą, pareigas, kitus dalykus, tačiau jie taip pat galėtų būti naudojami kaip taksi automobiliai. Vadinasi, tais automobiliais galėtų važinėti ir kiti savivaldybės darbuotojai bei miesto gyventojai”, – “Vilniaus dienai” sakė meras.

Meras tikino, jog automobilių su vairuotojais yra labai nedaug, gal kokie aštuoni. Tiesa, savivaldybėje kalbama, jog automobiliai priskiriami net ir vairuotojo pažymėjimo neturintiems valdininkams. A. Zuokas savo idėjos naudingumu neabejoja, tačiau prisipažįsta kol kas nežinąs, ar įmanoma ją įgyvendinti, ir neatmetė galimybės, kad sumanymas gali prasilenkti su įstatymais ir likti tik dar viena idėja.

BFL

Sostinės visuomeninio transporto sistemą administruojančios savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovai tiki efektyvesniu bendradarbiavimu su naujai išrinkta Vilniaus miesto valdžia. Pasak įmonės vadovo, produktyvesnis darbas su sostinės savivaldybe leis įgyvendinti gyvybiškai svarbius pokyčius Vilniaus viešajame transporte.

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Ginto Bliuvo teigimu, siekiant sukurti vilniečių poreikius maksimaliai atitinkančią viešojo transporto sistemą, labai svarbu, jog savivaldybės taryba ir vežėjai dirbtų išvien. Tokios nuomonės prieita po šį trečiadienį įvykusio viešojo transporto įmonių atstovų ir naujojo Vilniaus mero Artūro Zuoko susitikimo.

„Šios dienos susitikimas buvo vienas produktyviausių per pastariuosius metus. Daugelis strateginių sprendimų, kurie daro tiesioginę įtaką visuomeninio transporto kokybei ir ateičiai, yra priimami savivaldybės lygiu. Tikiuosi, kad mūsų patirtis ir naujojo mero noras spręsti įsisenėjusias Vilniaus viešojo transporto problemas padės sostinei sparčiau įgyvendinti reikalingus ir naudą atnešiančius pokyčius šioje sistemoje“, – sako G. Bliuvas.

Pasak įmonės vadovo, iki šiol buvę santykiai su miesto valdžia bei jos dėmesio stoka viešojo transporto sistemai ir jos problemoms lėmė sunkią padėtį, kurioje yra atsiduręs sostinės visuomeninis transportas.

„Susitikimo metu buvo aptarta daugelis aktualių klausimų, įvardytos viešojo transporto problemos bei nutarta, kad artimiausiu metu vyks ir daugiau darbinių susitikimų, skirtų sistemos pertvarkai ir optimizavimui“, – teigia G. Bliuvas.

Per 2010 metus Vilniaus miesto autobusais ir troleibusais buvo vežta 183 mln. keleivių. Sostinėje yra 67 autobusų ir 20 troleibusų maršrutų, kuriais kasdien kursuoja beveik 400 viešojo transporto priemonių.