BFL

Vilniaus meras Artūras Zuokas pirmadienį paragino policiją daugiau dėmesio skirti visą parą veikiančioms alkoholio pardavimo vietoms bei alkoholinių gėrimų vartojimui viešose vietose.

“Vilniuje neturi likti ”girdyklų” – visą parą alkoholiniais gėrimais prekiaujančių parduotuvių, kurių kaimynyste skundžiasi miestiečiai. Turime sutelkti savivaldybės ir policijos pajėgas, kad mieste tokių abejotinos reputacijos vietų nebebūtų“, – pranešime spaudai sakė A. Zuokas.

Pirmadienį įvykusiame sostinės mero, policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Kęstučio Lančinsko susitikime aptarti svarbiausi miesto saugumo užtikrinimo klausimai, miesto viešosios tvarkos palaikymo aktualijos, pranešė savivaldybė.

Pasak pranešimo, susitikime taip pat aptarta toliau nuo miesto centro esančių rajonų saugumo situacija. Meras atkreipė dėmesį į gyventojų prašymus skirti daugiau policijos dėmesio Salininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnios rajonams. A. Zuoko teigimu, savivaldybė pagal galimybes prisidėtų įsigyjant papildomą transportą ar ”mobilias nuovadas“, kurios padėtų operatyviai užtikrinti saugumą.

Čigonų taboro problemas, anot mero, gali išspręsti tik integruoti visų susijusių institucijų – policijos, savivaldybės, socialinių darbuotojų ir sveikatos ar reabilitacijos įstaigų – veiksmai ir tinkamas dėmesys.

Dėl teplionių ant miesto sienų sutarta, kad turi būti ieškoma sprendimų ne tik skirti maksimalias baudas, bet ir reikalauti žalos miestui atlyginimo. Norintiems piešti legaliai reikia skirti vietas, kuriose būtų galima tai daryti be biurokratinių kliūčių, sakoma savivaldybės pranešime spaudai.

BFL

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, posėdyje trečiadienį ketinusi svarstyti mokyklų reorganizavimo klausimus, prie jų grįš vėliau.

Meras Artūras Zuokas informavo, kad dalį klausimų rengėjai atsiėmė tobulinti, o likusių poros projektų taryba nesutiko įtraukti į darbotvarkę.

Šie klausimai, kuriais, be kita ko, numatoma nebekomplektuoti dalies klasių, sulaukė prieštaringų vertinimų – jais pasipiktino kai kurie Lenkų rinkimų akcijos atstovai savivaldybėje, piketą surengė Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas.

A. Zuokas teigė kitą savaitę susitiksiantis su mokyklų bendruomenių atstovais ir aptarsiantis mokyklų pertvarką.

Tiesa, taryba pritarė vienam projektui dėl mokyklų – sostinės politikai sutiko pertvarkyti Vilniaus “Židinio” suaugusiųjų vidurinę mokyklą į Vilniaus “Židinio” suaugusiųjų gimnaziją.

Iš darbotvarkės išbrauktais projektais numatyta apibrėžti, kaip nuo ateinančio rugsėjo dirbs 28 miesto mokyklos, dalyje mokyklų pertvarka bus tęsiama, o dalyje – tik pradedama.

Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis teigia, kad reorganizacija rengiama vadovaujantis anksčiau savivaldybės patvirtinu mokyklų tinklo pertvarkos planu, kurio įgyvendinimą pernai pavasarį savivaldybė buvo metams atidėjusi.

Pasak G. A. Petronio, pertvarka mokyklose galėtų prasidėti ir kitais metais, tačiau Švietimo departamento susitikime su meru A. Zuoku nuspręsta nelaukti.

Tačiau profsąjunga teigia esanti nepatenkinta tuo, kad miesto taryba ketina priimti sprendimus esą pernelyg skubiai ir nepasitarusi su socialiniais partneriais.

BFL

Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius nepritaria Vilniau mero pageidavimui iš biudžeto sostinei skirti daugiau pinigų.

Naujasis Vilniaus meras Artūras Zuokas pareiškė, kad Vilniaus miesto biudžete lieka per maža vilniečių sumokėtų mokesčių dalis – didesnioji keliauja į valstybės biudžetą

Per kelerius metus – nuo tada, kai buvo pakeista biudžeto formavimo formulė – sostinė prarado, A. Zuoko nuomone, daugiau nei 260 mln. litų.

Tačiau Premjeras tokiam siūlymui nepritaria ir sako, kad bet koks perskirstymas ir siūlymas skirti Vilniaus miesto savivaldybei didesnį pinigų kiekį reiškia, jog kažkam pinigų turės likti mažiau.

“Mes visi mokam mokesčius į biudžetą, pagal tam tikrą tvarką tie pinigai vėliau perskirstomi nacionaliniame biudžete. Jeigu tai nebūtų daroma, tai, pavyzdžiui, Molėtai ar Joniškis gyventų labai skurdžiai.

Jau ir praeitais metais buvo diskutuojama apie tai, kad Vilnius galėtų turėti kitokią formulę, kiek jam pinigų turėtų būti skiriama. Bet jei formulė būtų keičiama, tai reikštų, kad jei Vilniuj tų pinigų daugės, tai kažkur jų mažės.

Ir nebūtina kitam miestui, gali mažėti ir tokios visiems svarbios išlaidos kaip socialinės rūpybos – sakau tai kaip pavyzdį, nesakau, kad būtent taip turėtų būti.

Todėl Vyriausybės ir Seimo atsakomybė yra matyti visų miestų, visų socialinių grupių poreikius ir ieškoti subalansuoti sprendimo”, – Premjero interviu Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.

BFL

Aštuonioms Lietuvos savivaldybėms vadovauja milijonieriai.

Kaip rodo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktos merais išrinktų politikų turto ir pajamų deklaracijos, turtingiausio mero titulas galėtų atitekti Vilniaus miesto vadovui Artūrui Zuokui.

Prieš savivaldos rinkimus jis deklaravo turįs turto ir piniginių lėšų už 5,5 mln. litų. Be to, A.Zuokas yra suteikęs 1,4 mln. litų paskolą, ir pats pasiskolinęs 1,5 mln. litų.

Nedaug nuo jo atsilieka Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus. Pagal deklaraciją, jo turtas ir piniginės lėšos įvertintos 5 mln. litų. Jis taip pat turi skolų ir pats yra paskolinę pinigų. Š.Vaitkus prieš rinkimus deklaravo paskolinęs 1,5 mln. litų, o gavęs 400 tūkst. litų paskolos.

Į turtingiausių šalies merų trejetuką patenka ir Varėnos meras Elvinas Jankevičius. Jo bendras turtas sudaro 3,6 mln. litų.

Po to eina Druskininkų vadovas Ričardas Malinauskas su 3,35 mln. litų. Per 2 mln. litų turtą yra deklaravęs Molėtų rajono meras Statys Žvinys.

Milijonieriais taip pat gali vadintis Mažeikių rajono vadovas Antanas Tenys (1,6 mln. litų), Raseinių rajono meras Remigijus Ačas (1,1 mln. litų) ir Tauragės rajono galva Pranas Petrošius (1,1 mln. litų).

Vos septynių merų turtas ir piniginės lėšos viršija pusę milijono. Maždaug trečdalio Lietuvos savivaldybių vadovai deklaravo turintys turto ir piniginių lėšų už 200-350 tūkst. litų.

Kukliausiai atrodo Telšių rajono vadovo Vytauto Kleivos deklaracija. Jis teigia turįs privalomo registruoti turto už 2000 litų ir 6500 litų santaupų.

Jį aplenkė net jauniausias Lietuvos meras Jonavos rajonui vadovaujantis Mindaugas Sinkevičius. Jo deklaracijoje – 15 tūkst. litų.

Iš viso Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Po vasarį įvykusių savivaldos rinkimų tik keturios moterys išrinktos vadovauti savivaldybėms.

Birštono vadovės postą išsaugojo Nijolė Dirginčienė, Vilniaus rajono – Marija Rekst. Biržų rajono mere išrinkta Irutė Varzienė, Visagino – Dalia Štraupaitė.

Dauguma savivaldybių vadovų turi aukštąjį išsilavinimą, pora tėra baigę vidurinę mokyklą. Tik keturi nėra susituokę.

Visi anketose VRK nurodė mokantys rusų kalbą. 21 teigė dar kalbantis angliškai, 15 – vokiškai, 11 – lenkiškai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtina mokantis latvių kalbą, Anykščių vadovas Sigutis Obelevičius – lotynų.

Populiariausia profesija tarp merų – inžinierius. Keturiolikos savivaldybių vadovai turi įvairių sričių inžinierių išsilavinimą. Dvylikai savivaldybių vadovauja pedagogai, šešioms – agronomai, trims veterinarijos gydytojai. Tarp merų esama ir orkestro vadovo, ir žurnalisto, ir kūno kultūros specialisto išsilavinimą turinčių asmenų.

Kaip rodo VRK pateiktų anketų duomenys, maždaug trečdalis merų laisvalaikiu domisi sportu, šeštadaliui patinka medžioti ir žvejoti, keliauti.

Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas tarp mėgstamų laisvalaikio užsiėmimų nurodė video filmų kūrimą, Rokiškio meras Vidmantas Kanopa – namų tvarkymą ir interjerą, Raseinių galva R.Ačas – gėlių ir kaktusų auginimą, pistoletų bei revolverių kolekcionavimą.

Praėjusią savaitę visose 60 Lietuvos savivaldybių baigti rinkti nauji merai.

Šeštadienį vykusiame Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) tarybos posėdyje partijos vadovas Gintautas Babravičius teigė, kad buvęs ilgametis partijos lyderis Artūras Zuokas juos išdavė.

“Negaliu nepaminėti dar vieno apmaudaus, o gal net ir tuo pačiu džiaugsmingo, kaip paradoksaliai tai neskambėtų, aspekto – mūsų ilgamečio partijos lyderio A.Zuoko išdavystės, kai ilgametis lyderis palieka mus su didele kupra skolų ir tęsia politinį kelią su švariu lapu, t.y. sakykime, pabando tęsti politinę karjerą nuo balto, švaraus lapo” – kalbėjo G.Babravičius.

Pasak liberalcentristų vadovo, nuo pernai metų rugsėjo iki šių metų liepos buvo daugybė laiko paaukota vidiniams partijos nesutarimams spręsti, ir nuostolį dėl to partija patyrė didelį.

“Tai, kad mes nebeidentifikuojami, gal dar ne pakankamu laipsniu, bet jau nebeidentifikuojami su ta praeitimi, kuri buvo siejama ir su daugybe negatyvių aspektų, susijusių su buvusio lyderio veiksmais, yra neabejotinai pozityvus rezultatas”, – tvirtino G.Babravičius.

A.Zuokas pavasarį pasitraukė iš LiCS ir įkūrė visuomeninį judėjimą TAIP (Tėvynės atgimimas ir perspektyva). Praėjusių metų pabaigoje jis atsisakė Seimo nario mandato.

Jis yra tvirtinęs ketinantis varžytis dėl Vilniaus mero posto kitais metais vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.